Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-17 · Civilinė byla Nr. 2S-2437-657/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
2S-2437-657/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Civilinė byla Nr. 2S-2437-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10649-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos (S) 121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.; 128.11.; 129.17.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14749-191/2014, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Narėpų metaliniai garažai“ pateikė antstolei skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2014-05-06 patvarkymą areštuoti 18.651,35 Lt sumą, esančią banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvarkymą „Dėl UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kasos arešto vykdomojoje byloje Nr.0161/14/00966 (b.l. 4-7). Nurodė, kad 2014-05-06 turto arešto aktu antstolė areštavo 1/3 dalį UAB „Narėpų metaliniai garažai“ priklausančių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė 2014-05-06 patvarkymu areštavo pinigines lėšas esančią pareiškėjos banko sąskaitoje 18.651,35 Lt sumai, o 2014-05-06 patvarkymu areštavo įplaukas į bendrovės kasą, nurodydama, jog kasoje esančios lėšos bei visos įplaukos nuo patvarkymo gavimo momento 18.651,35 Lt sumai turi būti pervestos į antstolės J. Ž. depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad areštuoto nekilnojamojo vertė yra ženkliai didesnė, negu išieškoma skolos suma, todėl areštuodama ir turtą, ir sąskaitas, ir įmonės kasą antstolė areštavo ženkliai daugiau turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, uždrausdama naudotis bendrovės kasa visiškai sutrikdė bendrovės ūkinę ir komercinę veiklą, ir pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas. Antstolei nenustačius areštuoto turto vertės, sąskaitoje ir kasoje esančių ir būsiančių piniginių lėšų areštas yra nepagrįstas. Šiuo atveju, kad būtų užtikrinti ne tik išieškotojo interesai, tačiau nepažeistos ir skolininkės teisės bei teisėti interesai, pakanka bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto ar jo dalies arešto.

Antstolė J. Ž. 2014-06-04 patvarkymu Nr. S1-73389 pareiškėjos skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (b.l. 9-10).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/14/00966 tenkino (b.l. 18-20). Teismas nustatė, kad antstolė vykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014-02-26 spendimą dėl 16.277,39 Lt sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai. Skolininkė per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą nesumokėjo 16.277,39 Lt skolos ir 384,49 Lt vykdymo išlaidų, todėl antstolė 2014-05-06 patvarkymu Nr. S1-69402 areštavo įplaukas į skolininkės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kasą 18.651,35 Lt sumai, nurodydama, kad piniginės lėšos turi būti įneštos į antstolės depozitinę sąskaitą, o patvarkymu Nr. S1-69401 areštavo skolininkės 18.651,35 Lt pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2014-05-06 arešto aktu areštuota 1/3 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), tačiau šio nekilnojamojo turto antstolė neįkainojo. Teismo nuomone, tik areštavusi minėtą turtą ar jo dalį, neviršijant arešto masto, ir nustačiusi, kad areštuoto turto vertės nepakanka vykdomojo dokumento įvykdymui, antstolė galėtų spręsti dėl kito areštuotino turto – piniginių lėšų arešto, nes piniginių lėšų areštas yra itin varžanti juridinio asmens ekonominę veiklą priemonė. Teismas sprendė, kad CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo, interesų derinimo principus. Teismas pažymėjo, kad visų pirma turi būti nustatytinas ir areštuotinas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas. Tuo tarpu skolininkės pateiktame ilgalaikio turto žiniaraštyje nekilnojamasis turtas įvertintas 23.900,00 Lt, VĮ „Registrų centras“ išraše nekilnojamasis turtas įvertintas 62.400,00 Lt. Antstolė areštuoto turto vertės nenurodė, ekspertizės turtui įvertinti taip pat neskyrė, todėl teismo nuomone tuo atveju, jeigu antstolė turtą vertina skolininkės nurodyta suma 23.900 Lt ir šio turto 1/3 dalies areštas nepakankamas vykdomam išieškojimui užtikrinti, antstolė, turėjo imtis priemonių didesnės nei 1/3 skolininko nekilnojamojo turto dalies arešto pritaikymui ar papildomai taikyti areštą kitam skolininko nekilnojamajam turtui. Tokie antstolės veiksmai, teismo vertinimu, leistų užtikrinti ne tik išieškotojos interesus, tačiau nepažeistų ir skolininkės teisių bei teisėtų interesų. Antstolei nurodytų veiksmų neatlikus, o taikius skolininko piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje ir bendrovės kasoje areštą, įvertinus tai, kad viešai skelbiamais duomenimis skolininkė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ turi 9 darbuotojus, kuriems turi būti mokamas darbo užmokestis, kiti privalomi mokesčiai, teismas darė išvadą, kad buvo nepagrįstai pažeistos skolininkės teisės, nes pinginių lėšų areštas yra labiausiai bendrovės ekonominę veiklą varžanti priemonė. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad skundžiami patvarkymai yra naikintini.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b.l. 27-28). Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad tik areštavus nekilnojamąjį turtą ir nustačius, kad šio turto vertės nepakanka vykdomojo dokumento įvykdymui, būtų galima spręsti dėl piniginių lėšų arešto. Vykdomojoje byloje nesant išieškotojo nurodymo, iš kokio turto išieškoti, antstolis pats nustato, iš kokio turto ar pajamų išieškoti, todėl vykdydama išieškojimą įstatymo nustatytos išieškojimo eilės antstolė nepažeidė. Teismui panaikinus antstolės patvarkymus, kuriais areštuotos lėšos sąskaitoje bei kasoje, praktiškai užkertama reali galimybė įvykdyti VMI sprendimą. Šiuo atveju vykdomajame dokumente nėra nurodyta, kad įmonei leidžiama atlikti kokius nors mokėjimus, taigi, išieškojimas gali būti vykdomas iš visų įmonės gaunamų pajamų. Įstatymas numato, kad gali būti taikomos kelios priverstinio pobūdžio priemonės. Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo areštuota turto didesnei sumai nei reikia skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens antstolės J. Ž. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos nurodė, kad su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-09-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 32). Nurodė, kad antstolė procesinių teisės normų nepažeidė, o skolininkei per nustatytus terminus neatsiskaičius, antstolė tinkamai taikė CPK numatytas priverstinio vykdymo priemones. Tuo tarpu atlyginimų mokėjimas darbuotojams, patenka į penktąją eilę, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Narėpų metaliniai garažai“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 34-36). Nurodė, kad antstolė netinkamai aiškino ir taikė CPK 665 straipsnio nuostatas. Ši teisės norma neįtvirtina imperatyvios skolininko turto išieškojimo eilės tvarkos, o numato alternatyviai pasirenkamą turtą, iš kurio galimas skolininko turto išieškojimas antrąją eile. CPK 665 straipsnio 2 dalies nuostatos neįtvirtina privalomumo visu pirma areštuoti ir išieškojimą vykdyti iš piniginių lėšų. Antstolė yra areštavusi pakankamai pareiškėjos nekilnojamojo turto. Išieškojimą vykdant iš areštuoto nekilnojamojo turto būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Apeliantė nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl antstolės patvarkymų areštuoti įplaukas į skolininkės kasą bei jos pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje teisėtumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų.

Apeliantė teigia, kad vykdomojoje byloje Nr. 0161/14/00966 areštavusi įplaukas į skolininkės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kasą bei jos pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, su atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Byloje nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje buvo priimtas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2014-02-26 spendimas dėl 16.277,39 Lt sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ (vykdomosios bylos Nr. 0161/14/00966 b.l. 1). Per raginime antstolės nustatytą terminą skolininkė sprendimo neįvykdė – 16.277,39 Lt skolos ir 384,49 Lt vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolė pradėjo priverstinio vykdymo procesą.

Pagal CPK 662 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. CPK 665 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos, taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Turto arešto aktu 2014-05-06 buvo areštuota 1/3 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (tvora t1-1080,28 kv. m; t2-7,43 kv.m; t3-7,00 kv.m; t4-l 105,02 kv.m, t5-1,35 kv.m; t6-l 18,50 kv.m; kiemo aikštelė bl-3201,00 kv.m; b2-1752,00 kv.m; b3-608,00 kv.m; b4-l 131,35 kv.m; b5-137,75 kv.m; b6-2384,00 kv.m) (vykdomosios bylos Nr. 0161/14/00966 b.l. 43-45). Be to, antstolė 2014-05-06 patvarkymu Nr. S1-69402 areštavo įplaukas į skolininkės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kasą 18.651,35 Lt sumai, nurodydama, kad piniginės lėšos turi būti įneštos į antstolės depozitinę sąskaitą, o patvarkymu Nr. S1-69401 areštavo pinigines lėšas, esančias skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) šiai sumai (vykdomosios bylos Nr. 0161/14/00966 b.l. 38, 41).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuolatinėje praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013; kt.).

Apeliantės teigimu, priimdama skundžiamus patvarkymus, ji nepažeidė įstatymo nustatytos išieškojimo eilės. CPK 665 straipsnio 2 dalies norma numato alternatyviai pasirenkamą turtą, iš kurio galimas skolininko turto išieškojimas antrąja eile. Teismas, spręsdamas klausimą dėl priemonių taikymo eiliškumo ir masto konkrečioje byloje, atsižvelgia į konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju išieškotojo nurodymo, iš kokio turto išieškoti, vykdomojoje byloje nėra.

CPK 675 straipsnio 2 dalis nustato imperatyvų draudimą antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, negali būti aiškinama atsietai nuo teisingumo, protingumo, proporcingumo, išieškotojo ir skolininko interesų derinimo principų. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pirmiausiai areštuotinas skolininkės kilnojamasis, nekilnojamasis turtas ir tik nustačius, kad areštuoto turto vertės nepakanka vykdomojo dokumento įvykdymui, antstolė galėtų spręsti dėl kito areštuotino turto – piniginių lėšų, esančių kasoje ir banko sąskaitose, arešto, nes piniginių lėšų areštas yra juridinio asmens ekonominę veiklą itin varžanti priemonė.

Apeliantė nesutinka, kad buvo areštuota daugiau turto, nei reikia skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti, tačiau atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas šį jos argumentą atmeta, kaip nepagrįstą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė areštuodama skolininko nekilnojamąjį turtą jo neįkainojo, tik nurodė turto arešto mastą – 18.651,35 Lt. Skolininkės pateiktame ilgalaikio turto žiniaraštyje nekilnojamasis turtas įvertintas 23.900,00 Lt, o VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenimis jo vertė – 62.400,00 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0161/14/00966 b.l. 31, 88). Nors pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis antstolei šiuo atveju turėjo kilti abejonių dėl areštuotino nekilnojamojo turto vertės nustatymo, tačiau ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio nebuvo paskirta. Net jeigu ir pripažįstant, kad turto vertė yra 23.900,00 Lt, byloje nėra pateikta įrodymų, kodėl antstolė areštavo tik 1/3 dalį šio skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto ir ar nebuvo galimybės padidinti šio areštuoto turto mastą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė neįsitikinusi, kad areštuoto turto nepakanka vykdomam išieškojimui padengti ir papildomai areštuodama pareiškėjos lėšas, esančias įmonės kasoje bei banko sąskaitoje nesilaikė CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 681 straipsnio reikalavimų ir pažeidė vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą, juolab, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog areštuotas pareiškėjos nekilnojamasis turtas yra nelikvidus (CPK 754 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė