- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- e2-973-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00080-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ridesa“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ridesa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ridesa“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui ir 2020 m. kovo 5 d. duomenimis yra skolinga 1 481,08 Eur. Atsakovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, 2010-2019 m. laikotarpiu nėra pateikusi finansinės atskaitomybės duomenų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), bankroto byla juridiniam asmeniui keliamai kai šis yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
4. Teismas nurodė, kad atsakovei restruktūrizavimo byla nėra keliama, tuo tarpu vertindamas atsakovės nemokumą teismas nustatė, jog byloje aktualių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį nepateikta, tačiau matyti, kad bendrovė neatsiskaito su VSDF biudžetu, neturi registruoto nekilnojamojo turto, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė veiklos nevykdo, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
5. Atsakovė UAB „Ridesa “ (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė, kad atsakovei neįteikiami jos registruotos buveinės adresu siunčiami procesiniai dokumentai, nepaisant to, jog šalyje dėl paskelbto karantino atsakovė veiklos nevykdo.
Atsiliepimas
5.2. Gavusi teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovė nedelsiant pateikė teismui atsiliepimą ir prašė atidėti terminą finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimui, atsižvelgiant į šalyje paskelbtą karantiną, tačiau teismas šį prašymą ignoravo.
5.3. Atsakovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2010 m. iki 2019 m., nes šiuo laikotarpiu buvo sustabdžiusi veiklą. Apie tai buvo informuota tiek pareiškėja, tiek kitos valstybės institucijos.
5.4. Pareiškėja atsakovei pretenzijų neteikė, nes žodine tvarka buvo susitarta, kad visi veiksmai bus vykdomi derybų būdu. Atsakovė apie jos atžvilgiu inicijuotą bankroto bylą buvo informuota 2020 m. balandžio 16 d.
5.5. Pareiškėja, norėdama atgauti įsiskolinimą, galėjo areštuoti vieną iš atsakovės turimų transporto priemonių.
5.6. Teismas buvo visiškai neobjektyvus, palaikydamas vieną ginčo šalį, nekreipdamas dėmesio į šalyje susiklosčiusią situaciją, kad esant karantinui atsakovė negali dirbti ir atsiskaityti su kreditore.
5.7. Atsiliepime į pareiškimą buvo prašyta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 9 straipsnio 1 dalį.
5.8. Teismas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo paviršutiniškai, neįvertino bylos faktinių aplinkybių.
6. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Priešingai nei teigiama skunde, pareiškėja nebuvo informuota apie pasikeitusį atsakovės buveinės adresą. Atsakovės 2020 m. sausio 10 d. laiške pareiškėjai nurodyta, kad bendrovės adresas Dariaus ir Girėno g. 33-7, Gargždai. Toks pats adresas nurodytas ir Juridinių asmenų registre.
6.2. Atsakovė kartu su skundu nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės nemokumo.
6.3. Atsakovės skola VSDF biudžetui 2020 m. gegužės 4 d. sudarė 2 028,29 Eur, o nuo 2019 m. spalio 19 d. pareiškėjos pateikti nurodymai išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės nėra įvykdyti. Atsakovė paskutinį kartą – 2020 m. vasario 17 d., į VSDF biudžetą sumokėjo 200 Eur, jos darbuotojų skaičius sumažėjo, todėl skundžiama nutartis turėtų būti palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl prašymo nutrauki bankroto procesą ir naujo įrodymo prijungimo
9. Atsakovė 2020 m. birželio 10 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nutraukti bankroto procesą. Prašyme nurodo, kad areštuotoje banko sąskaitoje turi pakankamą lėšų sumą, reikalingą įsipareigojimų VSDF biudžetui įvykdymui. Kartu su prašymu pateikė banko sąskaitos įrašą.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą reikalinga visapusiškai įvertinti realią jo finansinę būklę, kad pareiškėja, įvertinus bylos formą, turėjo galimybę susipažinti su atsakovės naujai pateiktu dokumentu, apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytą dokumentą prijungia prie bylos ir vertins kartu su kitais bylos duomenimis.
12. Dėl atsakovės prašymo nutraukti bankroto procesą bus pasisakyta vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl skundžiamos teismo nutarties
13. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo apygardos teisme priimtas 2020 m. kovo 6 d., todėl nurodytas klausimas teismo pagrįstai išspręstas remiantis JANĮ nuostatomis.
15. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
17. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė pirmiausia grindžia tuo, kad teismo netinkamai buvo informuota apie pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo bei įpareigojimą pateikti finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog procesinių dokumentų jai įteikimo metu šalyje buvo paskelbtas karantinas, dėl kurio apeliantė nevykdė veiklos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais.
18. Bylos duomenys tvirtina, kad pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo bei įpareigojimas pateikti finansinę padėtį apibūdinančius dokumentus apeliantei teismo 2020 m. kovo 12 d. buvo išsiųstas jos registruotos buveinės adresu, Dariaus ir Girėno g. 33-7, Gargždai, Klaipėdos r. sav. Šiems procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems dėl to, kad jie nebuvo atsiimti pašte, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas CPK 123 straipsnio 4 dalimi, 2020 m. kovo 25 d. išsiuntė juos pakartotinai apeliantės registruotos buveinės adresu. Paminėta proceso teisės norma nustato, kad praėjus dešimčiai dienų po pakartotinio procesinio dokumento išsiuntimo juridinio asmens buveinės adresu, procesinis dokumentas laikomas įteiktu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog procesiniai dokumentai šioje byloje atsakovei buvo įteikti tinkamai. Pažymėtina, kad be to, jog laikėsi CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytos procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo tvarkos, teismas papildomai išsiuntė paminėtus dokumentus ir apeliantės vadovei bei akcininkui.
19. Nors procesinių dokumentų įteikimo apeliantei metu šalyje buvo paskelbtas karantinas, kuris apribojo daugelio juridinių asmenų veiklą, ši aplinkybė nepatvirtina, jog teismas turėjo imtis papildomų priemonių įteikti apeliantei procesinius dokumentus, nors nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta – procesiniai dokumentai papildomai buvo išsiųsti apeliantės vadovei ir akcininkui. Tai, kad juridinių asmenų veikla atitinkamai buvo apribota nurodytu laikotarpiu, nepaneigia apeliantės pareigos būti pasiekiamai, jog galėtų būti informuota apie vykstantį teismo procesą ir realizuoti savo teisę būti išklausytai. Procesinių dokumentų priėmimas oficialiai deklaruotu buveinės adresu nėra tolygu veiklos vykdymui. Pažymėtina, kad procesinius dokumentus įteikiančiam asmeniui neradus juridinio asmens buveinės adresu asmens, kuris galėtų priimti dokumentus, pašto dėžutėje yra paliekamas pranešimas, kad procesinius dokumentus galima atsiimti pašte per siuntos saugojimo laiką. Taigi, teismo procesinių dokumentų priėmimui buvo skirtas atitinkamas laikotarpis, o šalyje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbta karantino padėtis neatleido apeliantės nuo pareigos priimti korespondenciją.
20. Pirmiau nurodytais motyvais konstatuota, kad apeliantei procesiniai dokumentai byloje buvo įteikti tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad JANĮ 25 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą klausimą dėl nemokumo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo išnagrinėti per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos. Pareiškimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi. Teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi klausimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 17 d., 8.30 val. Apeliantė atsiliepimą į pareiškimą pateikė nurodytą teismo posėdžio dieną. Nors atsiliepimas į bylą priimtas, iš teisėjo rezoliucijos matyti, kad šis procesinis dokumentas buvo pateiktas pavėluotai, t. y. jau prasidėjus bylos nagrinėjimui, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šio dokumento bei jame pareikštų prašymų, tame tarpe atidėti bylos nagrinėjimą bei bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, neturėjo teisinio pagrindo vertinti ir dėl jų pasisakyti.
21. Nors skunde apeliuojama, kad dėl šalyje paskelbto karantino neturėjo galimybių teismo nustatytu terminu pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų, tokių dokumentų apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 12, 178 straipsniai). Tokiu būdu apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ji yra nemoki. Atsiliepime į skundą pareiškėja nurodė, kad apeliantės skola VSDF biudžetui 2020 m. gegužės 4 d. sudarė 2 082,29 Eur, t. y. lyginant su pareiškimo pateikimo teismui metu buvusiais duomenims, skola padidėjo daugiau nei 600 Eur. Taigi apeliantės įsipareigojimai ir toliau didėja, tuo tarpu apeliantė, kaip pati nurodo skunde, veiklos nevykdo, registruoto nekilnojamojo turto neturi, jai priklausančios dvi transporto priemonės yra areštuotos.
22. Nors apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymą, kad areštuotoje banko sąskaitoje turi 2 064,59 Eur, kurių, kaip ji teigia, pakanka atsiskaityti su pareiškėja, tokie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina, jog apeliantė atsiskaitė su pareiškėja ar ketina tai padaryti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pastaroji prarado teisę reikalauti apeliantės bankroto bylos iškėlimo. Byloje nesant duomenų apie apeliantės įsipareigojimų ir turimo turto santykį, taip pat kitų duomenų, kurie visapusiškai leistų įvertinti jos finansinę padėtį, aplinkybė dėl lėšų areštuotoje banko sąskaitoje nėra pakankama pirmosios instancijos teismo išvadai dėl apeliantės nemokumo paneigti (CPK 185 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų deklaratyvaus pobūdžio skundo argumentų. Apeliantės nemotyvuotas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu neteikia pagrindo abejoti skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumu.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo ir negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
25. Pažymėtina, kad bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, juridiniam asmeniui atsiskaičius su visais kreditoriais, patvirtinus taikos sutartį ir iškėlus restruktūrizavimo bylą. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad apeliantė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.