- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2-1638-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00080-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Kreditorius
- L. T., R. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių L. T. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ridesa“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties bankroto byloje patvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „Ridesa“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. M.. 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
3. Bendrovės kreditoriai L. T. ir R. P. bei bendrovės akcininkas I. T. pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir bendrovės bankroto bylą nutraukti. Nurodė, kad taikos sutartis sudaryta siekiant išsaugoti bendrovės veiklą ir esamas darbo vietas.
Šalies argumentai
4. Bendrovės nemokumo administratorius su prašymu nesutiko. Nurodė, kad pateikta taikos sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) reikalavimams, todėl ji negali būti tvirtinama.
5. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV) su prašymu nesutiko. Nurodė, kad pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įmonių bankroto procesą reglamentuojančioms teisės normoms, viešajam interesui bei pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Taikos sutartis sudaryta ne tarp pačios bendrovės, kuriai atstovauja nemokumo administratorius, bet tarp dviejų kreditorių ir akcininko. Taikos sutartis nepasirašyta visų bendrovės kreditorių ir nemokumo administratoriaus. Taikos sutartyje nenurodytos bendrovei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai, bendrovės ir (arba) jos savininko įsipareigojimai patenkinti kreditorių reikalavimus, jų patenkinimo būdai ir terminai, atsakomybė už taikos sutarties sąlygų nevykdymą ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo bendrovės bankroto byloje netenkino.
7. Teismas nurodė, kad pagal JANĮ 79 straipsnį pasiūlymą sudaryti taikos sutartį kreditorių susirinkimui gali pateikti paskirtas nemokumo administratorius, kreditorius, juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma (1 punktas). Pasiūlyme sudaryti taikos sutartį turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto; prie pasiūlymo sudaryti taikos sutartį turi būti pridėtas taikos sutarties projektas (3, 4 punktai). Remiantis JANĮ 80 straipsniu, nutartį patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą priima teismas (1 punktas); taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą (3 punktas); nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties sudarymo dienos kreipiasi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėta šio įstatymo nustatyta tvarka pasirašyta taikos sutartis (5 punktas). Nagrinėjamu atveju L. T., I. T. ir R. P. pateikė tiesiogiai teismui tarpusavyje sudarytą taikos sutartį, tačiau ji neatitinka JANĮ 79 straipsnio 1, 3 punktuose ir 80 straipsnio 3, 5 punktuose nustatytų reikalavimų – sutartis nėra pasirašyta visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir nemokumo administratoriaus, gavusio juridinio asmens dalyvių pritarimą; taikos sutartyje nėra jokio pagrindimo, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (nėra nurodytų ir pačių priemonių); pasiūlymas sudaryti taikos sutartį teiktas ne kreditorių susirinkimui, bet tiesiogiai teismui, į kurį kreiptis su prašymu patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą turi ne buvę bendrovės valdymo organai ar kreditorius, bet nemokumo administratorius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas netenkino prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bankroto bylos nutraukimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Kreditoriai L. T. ir R. P. (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Įstatyme numatyta, kad teismas, o ne nemokumo administratorius priima sprendimus bankroto byloje, tačiau nemokumo administratorius atsiliepime į prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo jau nustatė, kad tokia taikos sutartis negali būti tvirtinama. Be to, neaišku, kas buvo pažeista ir koks neatitikimas nustatytas.
8.2. JANĮ 80 straipsnyje numatyta, kad taikos sutarčiai pritarti turi 2/3 kreditorių balsų dauguma, todėl nepagrįstai teismas nurodė, kad ji turi būti pasirašyta visų bendrovės kreditorių.
8.3. Nėra duomenų, ar taikos sutartis yra pateikta kitiems, neaišku iš kur atsiradusiems kreditoriams. R. Ž., A. Ž., R. K. yra debitoriai, o ne kreditoriai. AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“ ir DNSB „Vakarė“ yra R. K. kreditoriai. Teismas nepasisakė, ar kitiems kreditoriams žinoma apie taikos sutartį ir kokia jų nuomonė.
8.4. Teismas neatsižvelgė į apeliantų nuomonę ir turėjo išankstinę nuostatą dėl taikos sutarties netvirtinimo. Tai patvirtina aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iš pradžių apeliantus teismas patvirtino kreditoriais, o kitą dieną svarstė klausimą dėl kreditorių pateiktos taikos sutarties teisėtumo,
9. Bendrovės nemokumo administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Bendrovės vadovė L. T., savininkas I. T. ir direktoriaus pavaduotojas R. P. nėra perdavę nemokumo administratoriui jokių bendrovės dokumentų ir turto. Todėl negalimas klausimo dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjimas.
9.2. Taikos sutarties projektas su pagrindimu turi būti pateiktas kreditorių susirinkimui bei turi apimti visus teismo patvirtintus kreditorius, o ne tik keletą jų. Todėl teismas neturi tenkinti apeliantų prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo.
9.3. Apeliantai nepateikė taikos sutarties projekto pagrindimo, t. y. kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis bendrovė įveiks finansinius sunkumus ir išliks gyvybinga. Bendrovės gyvybingumui pagrįsti reikalingi buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių apeliantai neteikia nei teismui, nei nemokumo administratoriui.
10. Kreditorius VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
10.1. Teismas išsamiai išnagrinėjo taikos sutarties tvirtinimo klausimą, nutartis motyvuota, pagrįsta teisiniais argumentais, todėl nėra pagrindo abejoti jos pagrįstumu ir teisėtumu.
10.2. Pagal JANĮ nuostatas teismui turi būti pateikta taikos sutartis, pasirašyta visų kreditorių ir nemokumo administratoriaus. Taip pat pasiūlyme sudaryti taikos sutartį turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Apeliantų pateikta taikos sutartis nepasirašyta visų bendrovės kreditorių ir nemokumo administratoriaus bei joje nėra jokio pagrindimo.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pateiktą taikos sutartį bendrovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio proceso
13. Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
15. Nors apeliantai atskirajame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau iš esmės tokio savo prašymo nepagrindė – apeliantai nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad byla negalės būti tinkamai ir išsamiai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, šiuo atveju neiškilo būtinybė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, nes byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl ginčo esmės
16. Apeliantai L. T. (kreditorė ir buvusi bendrovės vadovė) bei R. P. (kreditorius) kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti jų ir bendrovės akcininko I. T. pasirašytą taikos sutartį ir bankroto bylą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis neatitinka JANĮ 79 straipsnio 1, 3 dalyse ir 80 straipsnio 3, 5 dalyse numatytų reikalavimų, apeliantų prašymo netenkino. Nors apeliantai ir kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
17. Bankroto procese taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo klausimą reglamentuoja JANĮ 79 ir 80 straipsniai. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį kreditorių susirinkimui gali pateikti: paskirtas nemokumo administratorius, kreditorius arba juridinio asmens dalyviai (JANĮ 79 straipsnio 1 dalis), pasiūlyme sudaryti taikos sutartį turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 79 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą (JANĮ 80 straipsnio 3 dalis). Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties sudarymo dienos kreipiasi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą (JANĮ 80 straipsnio 5 dalis). Nutartį patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą priima teismas (JANĮ 80 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriai arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai) su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį pirmiausiai turi kreiptis į kreditorių susirinkimą, o ne tiesiogiai į teismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bankroto bylos nutraukimo kreipiasi nemokumo administratorius, prie prašymo pridėdamas JANĮ nustatyta tvarka pasirašytą taikos sutartį, t. y. pateikia taikos sutartį, kurią turi būti pasirašę visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantai ir bendrovės akcininkas kreipėsi tiesiogiai į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį, t. y. į bendrovės kreditorių susirinkimą dėl pasiūlymo sudaryti taikos sutartį nebuvo kreiptasi ir nėra duomenų, kad tokio prašymo nagrinėjimas būtų bendrovės kreditorių susirinkime inicijuotas. Tokiu būdu pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismui paduotas prašymas patvirtinti taikos sutartį bankroto byloje neatitinka JANĮ 79 straipsnio 1 dalies ir 80 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Minėtas prašymas neatitinka ir JANĮ 79 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nepateiktas taikos sutarties pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.
19. Iš teismui pateiktos taikos sutarties matyti, kad ji pasirašyta apeliantų ir bendrovės akcininko, nors į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintą bendrovės kreditorių sąrašą yra įtraukta ir daugiau kreditorių. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikta taikos sutartis nepasirašyta visų bendrovės kreditorių, taip pat ir nemokumo administratoriaus, todėl darytina išvada, kad teismui pateiktos taikos sutarties nėra pagrindo laikyti sudarytos (JANĮ 80 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismui paduotas prašymas patvirtinti taikos sutartį neatitinka JANĮ 80 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties sudarymą bankroto procese, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atskirųjų skundų netenkinus, apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.