- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- eI3-3431-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01547-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Fausta Vitkienė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos geologijos tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „GJ Magma“, UAB "DJ Magma", Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB "SKA"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ZOOM programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SKA“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos geologijos tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „GJ Magma“, dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. AS-56 patvirtino Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. PA79–101 ir įpareigojo bendrovę „SKA“ sumokėti 13 023 Eur mokestį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. AS-56 "Dėl patikrinimo akto" patvirtinimo, tuo pačiu panaikinant ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. PA79-101, kuriuo UAB "SKA" už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį už 2018 metų laikotarpio IV ketvirtį paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma 13 023 (trylika tūkstančių dvidešimt trys eurai), arba – pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. AS-56 "Dėl patikrinimo akto tvirtinimo", t. y. pareiškėjai UAB "SKA" apskaičiuotą 13023 (trylikos tūkstančių dvidešimt trijų eurų) mokestį sumažinti iki ne didesnės kaip 3000 (trijų tūkstančių eurų) Eur sumos.
2.1. Paaiškino, kad atsakovo ataskaitoje fiksuoti 2018 metų IV ketvirčio laikotarpiui apie 1 tūkstančio kubinių metrų žvyro nuostoliai kraige. Karjero teritorijoje iki šiol sandėliuojami nepanaudoti apie 0,7 tūkstančio kubinių metrų kiekis inertinio mineralinio grunto (žvyringo, akmeningo sluoksnio), taip pat apie 0,6 tūkstančio kubinių metrų kiekis žvyro, skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai priskirti to laikotarpio, neva, išgautam (panaudotam) 2 733 kubinių metrų gamtos išteklių kiekiui, už kurį nepagrįstai nuspręsta paskaičiuoti mokestį didesniu tarifu, viso 13 023 eurų dydžio sumą. Sprendime padarytos išvados dėl pareiškėjos išgautų (panaudotų) gamtinių išteklių kiekių nėra tinkamai motyvuotos, neatitinka tikrovės, galimai padarytos dėl aritmetinių klaidų, netinkamo suvokimo apie gamtos išteklių panaudojimo fazės pabaigą ar kitų pareiškėjai nežinomų priežasčių.
2.2. Teigia, kad realiai karjere išgautų gamtinių išteklių pagal jų prigimtį ir pobūdį kiekio tikslus apskaičiavimas nėra įmanomas. Visais atvejais egzistuoja reali skaičiavimų paklaida, kuri teisės aktais nėra sureguliuota, nes egzistuoja dvi skirtingos tokių skaičiavimų metodikos. Pareiškėja savo veikloje iš esmės vadovavosi šiuo metodu, nes teikiamos Lietuvos geologijos tarnybai kalnakasybos ataskaitos 2KN „Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaita“ yra pildomos nurodytu tūkstančio kubinių metrų tikslumu. Būtent šio metodo pagrindu teikėme rašytines pastabas dėl Akto ir pagrindėme, kad visi pareiškėjos išgauti gamtiniai ištekliai buvo deklaruoti VMI. Kitas skaičiavimo metodas atliekamas pagal markšeiderinių apmatavimų planuose/ataskaitose pateikiamų „Gavybos apimčių apskaičiavimo lentelių“ duomenis, pagal kuriuos išgautų gamtinių išteklių kiekiai yra įvertinami kubinio metro tikslumu. Bet toks karjerų eksploatacijos tikslumas yra daugiau butaforinis ir nerealus.
2.3. Pareiškėja siekia tinkamai ir laiku apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius už karjere išgautus gamtinius išteklius, bet negali eliminuoti sąžiningos, deklaruojant išgautus gamtinius išteklius, klaidos tikimybės bei garantuoti, kad jos atliekami išgautų gamtinių išteklių skaičiavimai yra teisingi, vien dėl pačių išteklių prigimties ir galimų gavybos nuostolių bei nepatyrimo šioje neseniai pradėtos ekonominės veiklos srityje. Pareiškėja deklaruodama išgautus gamtinius išteklius niekuomet sąmoningai jų neslėpė. O jeigu pareiškėjos skaičiavimuose ir (ar) deklaracijose sąžiningai įsivėlė aritmetinės klaidos dėl nesuvokimo, už nedeklaruotą gamtinių išteklių kiekį taikyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje numatytą padidintą tarifą, prilyginamą sankcijai, pareiškėjos įsitikinimu, yra neteisinga. Mano, kad atsakovė nenustatė, jog pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) padarė pažeidimą, susijusį su netinkamu gamtos išteklių naudojimu, nes neturėjo tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ar turėti mokestinės naudos, todėl taikyti jai tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tiems subjektams, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, būtų neteisinga.
2.4. Teismui nustačius pareiškėjos formalaus pobūdžio pažeidimą, prašo įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su galimai padaryto pažeidimo pobūdžiu, pasekmėmis, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, vadovautis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais ir spręsti, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakaktų mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų (panaudotų) gamtos išteklių kiekį 2018 m. IV ketvirtį padidinti ne dešimt kartų, bet esminiai mažesnį kiekį kartų.
Atsiliepimas
3. 8Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
3.1. Paaiškino, kad pareiškėjos atstovo teiginiai, neva apskaitomi tik panaudoti išgauti gamtos ištekliai, kad karjero eksploatacijos metu patirti išgaunamų išteklių nuostoliai ar tokių išteklių sandėliavimas prieš realizaciją pačioje karjero teritorijoje negali būti priskirti išgautiems (panaudotiems) ištekliams (Pareiškėja dar nėra jų panaudojusi), be to, karjere yra suformuotos sukaupto inertinio mineralinio grunto ir žvyro sąvartos, Departamento nuomone, vertintini tik kaip teisės aktų interpretavimu ir siekiu išvengti mokestinės prievolės pareiškėjai. Apmokestinami išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai nepriklausomai nuo to, ar ištekliai laikomi tam tikroje vietoje, ar jie realizuoti, ar vykdomi kiti procesai.
3.2. Pažymėjo, kad bendrovės „GJ Magma“ sudarytame markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje už apskaitomą laikotarpį nuo gavybos pradžios iki 2019 m. sausio 16 d. nuodyta, kad nuostoliai kraige sudaro 0,625 tūkst. m³, vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos kasybos ataskaitų formų 2KN pildymo instrukcija kasybos apimtys apskaitomos 1000 m³ tikslumu, todėl šiuo atveju susidaro 1000 m³, tačiau šis kiekis nėra įskaičiuotas į gavybos apimtis. Markšeiderinių apmatavimų 4 lentelėje pateikiama „Telkinio eksploatacijos rodiklių lentelė“. Šios lentelės 2 eilutėje „Naudingosios iškasenos išteklių likutis (skirto kasybos sklypo ribose)“ paskutiniame stulpelyje nurodyta, kad iškasta 13 000 m³ iškasenų, o 1 lentelėje pateikiamas „Gavybos apimčių apskaičiavimas“ kurioje nurodyta, kad išgautų išteklių nesuapvalintas kiekis lygus 11 794 m³. Taip pat markšeiderinių apmatavimų ataskaitos 4 puslapyje nurodytas galutinis apmatavimų apibendrinimas pareiškėjos išskirtame kasybos sklype, atmetus apskaičiuotus nuostolius, 2019 m. sausio 16 d. žvyro yra likę 109 000 m³. Per apskaitomą laikotarpį nuo gavybos pradžios iki 2019 m. sausio 16 d. UAB „SKA“ iškasė 12 tūkst. m³ žvyro. Todėl bendrovė „GJ Magma“ markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje aiškiai nurodė, kad skaičiuojant pareiškėjos kasybos sklype valstybinių gamtos išteklių gavybos apimtis yra eliminuoti nuostoliai.
3.3. Departamento įsitikinimu, pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir nepagrindė nurodytų faktinių aplinkybių, jog Departamento nurodytas išgautų gamtos išteklių kiekis bei deklaruotas mažesnis kiekis nei išgauta valstybinių gamtos išteklių apskaičiuotas netinkamai, ar klaidingai. Pareiškėja teigia, jog yra dvi skirtingos išgautų gamtinių išteklių skaičiavimų metodikos (pagal markšeiderinius matavimus arba pagal Lietuvos geologijos tarnybos teikiamas kalnakasybos ataskaitas), tačiau kokiame teisės akte yra nurodytas šių metodikų reglamentavimas nenurodo. Atkreipia dėmesį, kad išgaunamų gamtos išteklių bei telkinyje liekančių išteklių apskaita vykdoma vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 patvirtintomis Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosiomis taisyklėmis. Nėra jokio teisės akto ar metodikos, kurioje būtų numatyta, kad faktiškai išgaunamų išteklių apskaitą būtų galima vykdyti taip kaip tai nurodo pareiškėja.
3.4. Atkreipė dėmesį, kad Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaita (išskyrus durpių išteklius) 2-KN yra metinė žinybinė statistinė ataskaita (2000 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 23 „Dėl žinybinių statistinių ataskaitų tvirtinimo“). Vadovaujantis minimu Įsakymu Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos (išskyrus durpių išteklius) 2-KN priedo 8.3 punkte, 3 skiltyje įrašomas per ataskaitinį laikotarpį išgautas išteklių kiekis, kuris nustatomas pagal Išteklių naudotojo vykdytos išteklių gavybos apskaitą, o tuo atveju, kai nustatyta tvarka buvo atlikti karjero markšeideriniai matavimai – pagal atliktų markšeiderinių matavimų duomenis. Todėl pareiškėjos vykdoma išgautų valstybinių gamtos išteklių apskaita bei Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos (išskyrus durpių išteklius) 2-KN turėjo būti pateikiamos pagal atliktų markšeiderinių apmatavimų duomenis. Pareiškėja deklaratyviai teigia, kad karjere išgautų gamtinių išteklių pagal jų prigimtį ir pobūdį kiekio tikslus apskaičiavimas yra neįmanomas. Pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.
3.5. Departamentas mokestinio patikrinimo metu tinkamai įvertino bendrovės „GJ Magma“ markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje nurodytą pareiškėjos kasybos sklype išgautą 11794 m³ valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekį bei įvertino Valstybinei mokesčių inspekcijai Pareiškėjos pateiktas 2017 m. IV – 2018 m. IV ketvirčiais deklaracijas (2017 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 1000 m³, 2018 m. I ketvirtį išgauta žvyro – 0 m³, 2018 m. II ketvirtį išgauta žvyro – 2126 m³, 2018 m. III ketvirtį išgauta žvyro – 2424 m³, 2018 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 3511 m³, 2019 m. I ketvirtį išgauta žvyro – 0 m³, 2019 m. II ketvirtį išgauta žvyro – 1242 m³ , 2019 m. III ketvirtį išgauta žvyro – 422 m³ , 2019 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 391 m³), ir sulyginus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus išteklių kiekius ir markšeideriniuose apmatavimuose nustatytus išgautų išteklių kiekius, Departamentas nustatė, jog pareiškėja deklaravo 2 733 m³ mažiau žvyro išteklių nei išgavo.
3.6. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra adekvatus, nustatytos aplinkybės aiškios, pagrįstos teisės aktais ir pakankamai motyvuotos. Skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytus administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina Departamento pozicija, jog priėmė pagrįstą bei teisingą Sprendimą, atsižvelgdama į šio ginčo teisinį reglamentavimą, priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prašo pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad tarnyba pareiškėjos prašymu bei vadovaudamasi Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, 2015 m. liepos 2 d. išdavė leidimą Nr. KN-15-43 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ir sudarė su pareiškėja Tauragės rajono Galmenų žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo sutartį. Išteklių naudojimo sutartimi pareiškėja buvo įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės gelmių naudojimo planą ir po to pradėti vykdyti kasybos darbus jai skirtame naudoti telkinyje. Galmenų žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo planas buvo patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-219, kasybos darbai pareiškėjai skirtoje naudoti telkinio dalyje pradėti 2017 m. IV ketvirtyje. Išteklių naudojimo sutartimi pareiškėja yra įpareigota periodiškai teikti Tarnybai išteklių gavybos apskaitos duomenis ir atlikti naudojamo telkinio markšeiderinius matavimus, kurių duomenų pagrindu nustatomas faktinis išgautų ir likusių naudingojo sluoksnio klode išteklių kiekis laikotarpyje tarp dviejų matavimų. Markšeiderinių matavimų vykdymo tvarką ir periodiškumą nustato Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosios taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01. Per tikrintą laikotarpį (nuo gavybos pradžios iki 2019 m.) Tarnybai buvo pateiktos dvi kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos (forma 2 KN) ir 2019 m. sausio 16 d. atlikto pareiškėjos naudojamo Galmenų telkinio markšeiderinio matavimo duomenys, kuriuose nurodyta, jog per tikrintą laikotarpį iš telkinio buvo išgauta 12 tūkst. kub. m žvyro, o 1 tūkst. kub. m žvyro sudarė eksploatacinius naudingosios iškasenos nuostolius. Duomenis pateikė pareiškėjos įgaliota geologinė įmonė bendrovė „GJ Magma“, pateiktas telkinio markšeiderinis planas patvirtintas išteklių naudotojo parašu. Markšeiderinio matavimo duomenų pagrindu apskaičiuotas pareiškėjos išgautų išteklių ir gavybos nuostolių kiekis sutampa su kasybos ataskaitose nurodytu išteklių ir gavybos nuostolių kiekiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos duomenų bazėje kietųjų naudingųjų iškasenų kiekio ir jų pokyčio laike apskaita vykdoma tūkstančiais kubinių metrų, analogišku tikslumu nurodomi ir Tarnybai teikiami išteklių naudotojų gavybos apskaitos duomenys.
5. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir uždaroji akcinė bendrovė „GJ Magma“ atsiliepimo teismui nepateikė, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl spendimo, kuriuo pareiškėjai paskaičiuotas padidintas 13 023 Eur mokesčio tarifas už 2017-2019 m. išgautą didesnį žvyro kiekį nei deklaravo, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai leista naudotis Tauragės rajono Gelmenų telkinio žvyro ištekliais pagal naudojimo sutarčių sąlygas Lietuvos geologijos tarnybai išdavus 2015 m. liepos 2 d. leidimą Nr. KN-15-43.
7.1. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnė atlikusi Pareiškėjos planinį patikrinimą (2020 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. PA79–101) dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo už 2017 – 2019 metų mokestinius laikotarpius pagal Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) 2015 m. liepos 2 d. išduotą leidimą Nr. KN-15-43, nustatė, kad pareiškėja pagal bendrovės „GJ Magma“ sudarytą markšeiderinių apmatavimų ataskaitą už apskaitomą laikotarpį nuo gavybos pradžios iki 2019 m. sausio 16 d. išgavo 11 794 m³ žvyro, o Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaravo tik 9 061 m³ žvyro, t. y. pareiškėja deklaravo mažiau žvyro nei jo išgavo, liko nedeklaravusi 2 733 m³ žvyro.
7.2. Klaipėdos skyrius, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisinu reglamentavimu, padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pasibaigus mokestiniam laikotarpiui deklaravo mažesnį negu išgavo gamtos išteklių kiekį, t. y. deklaravo 9061 m³ žvyro, o 2733 m³ žvyro nedeklaravo, kai pareiškėja per mokestinius laikotarpius iš viso išgavo 11 794 m³ žvyro, todėl vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikydamas didesnį mokesčio tarifą, apskaičiavo pareiškėjai 13 023 Eur mokestį.
7.2. Pareiškėjai pateikus pastabas dėl patikrinimo akto, Departamentas jas įvertino ir 2021 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. AS-56 patvirtino Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. PA79–101, įpareigojo pareiškėją sumokėti 13 023 Eur mokestį.
8. Ginčo teisinius santykius Įstatymas, nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (toliau – ir ŽGĮ), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ).
8.1. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Pareiškėjai per tikrinamąjį laikotarpį nevykdžius pareigos – tinkamai (teisingai) ir laiku vykdyti mokestines prievoles, t. y. deklaruoti ir sumokėti mokestį, kaip numatyta Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Nedeklaravus ar deklaravus mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį atsiranda teisinis pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Tad didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo. Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos (šiuo atveju Departamentas) kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį, o 4 dalis numato, jog mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.
8.2. Pagal ŽGĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Šio ŽGĮ 14 straipsnio 1 dalį, naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – ir naudojimo planas). Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti.
8.3. Įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad pareiškėja pradėdama nuo 2017 m. IV ketvirčio žvyro gavybą, išgautus valstybinius gamtos išteklius privalėjo tinkamai deklaruoti ir sumokėti mokesčius kaip įpareigoja Įstatymo 7 straipsnyje nurodyta tvarka, nepriklausomai nuo to, ar žvyras realizuotas, ar panaudotas, ar sandėliuojamas. Todėl kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami mokestį už visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.2Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Įstatymas numato sankciją, t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (6 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai indeksuojami (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.
9. Pareiškėjos teigimu, Departamentas tvirtindamas patikrinimo aktą neatsižvelgė į pastabas, nes pareiškėja negali eliminuoti sąžiningos, deklaruojant išgautus gamtinius išteklius, klaidos tikimybės bei garantuoti, kad jos atliekami išgautų gamtinių išteklių skaičiavimai yra teisingi, vien dėl pačių išteklių prigimties ir galimų gavybos nuostolių bei nepatyrimo šioje neseniai pradėtos ekonominės veiklos srityje, todėl už nedeklaruotą gamtinių išteklių kiekį taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą padidintą tarifą, prilyginamą sankcijai, pareiškėjos įsitikinimu, yra neteisinga. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktą kompetenciją.
10. Taip pat pareiškėja skunde teismui ir rašytinėse pastabose teigia, kad nesiekė nuslėpti išgaunamų išteklių (žvyro), o tokia situacija iš esmės susidarė dėl apsirikimo (žmogiškos klaidos), be to, yra dvi skirtingos išgautų gamtinių išteklių skaičiavimų metodikos (pagal markšeiderinius matavimus arba pagal LGT teikiamas kalnakasybos ataskaitas).
10.1. Teismas konstatuoja, jog būtent pareiškėja naudoja mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius ir yra šio mokesčio mokėtoja, todėl turėjo būti atidi ir rūpestinga ir tik ji turėjo pareigą nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaracijas apie išgautų išteklių kiekius ir atitinkamai nuo šių kiekių deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Vienas iš pagrindinių valstybės pajamų formavimo būdų yra mokesčiai, kurie yra valstybės finansų sistemos dalis, siekiant gauti valstybės pajamų, reikalingų viešųjų interesų tenkinimo finansavimui, ir tai yra mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė už valstybinius gamtos išteklius. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o mokesčių mokėtojas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Šiuo atveju pareiškėja nebuvo atsakinga, dėl ko tinkamai neįgyvendino savo pareigų, ir tai sąlygojo nusižengimo padarymą, todėl turi prisiimti dėl to kilusius padarinius.
10.2. Byloje esanti medžiaga aiškiai patvirtina, kad Departamentas mokestinio patikrinimo metu tinkamai įvertino bendrovės „GJ Magma“ markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje nurodytą pareiškėjos kasybos sklype išgautą 11 794 m³ valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekį bei įvertino Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjos pateiktas 2017 m. IV – 2018 m. IV ketvirčiais deklaracijas (2017 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 1000 m³, 2018 m. I ketvirtį išgauta žvyro – 0 m³, 2018 m. II ketvirtį išgauta žvyro – 2126 m³, 2018 m. III ketvirtį išgauta žvyro – 2424 m³, 2018 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 3511 m³, 2019 m. I ketvirtį išgauta žvyro – 0 m³, 2019 m. II ketvirtį išgauta žvyro – 1242 m³ , 2019 m. III ketvirtį išgauta žvyro – 422 m³ , 2019 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 391 m³), ir sulyginus Valstybinės mokesčių inspekcijai pateiktus išteklių kiekius ir markšeideriniuose apmatavimuose nustatytus išgautų išteklių kiekius, Departamentas nustatė, kad pareiškėja deklaravo 2 733 m³ mažiau žvyro išteklių nei išgavo.
10.3. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė apskritai jokių rašytinių įrodymų, nepagrindė nurodytų faktinių aplinkybių, kad Departamento nurodytas išgautų gamtos išteklių kiekis bei deklaruotas mažesnis kiekis nei išgauta valstybinių gamtos išteklių apskaičiuotas netinkamai, ar klaidingai. Pareiškėja tiesiog teigia, kad yra dvi skirtingos išgautų gamtinių išteklių skaičiavimų metodikos (pagal markšeiderinius matavimus arba pagal LGT teikiamas kalnakasybos ataskaitas), tačiau apskritai nenurodo kokiame teisės akte yra nurodytas šių metodikų reglamentavimas. Be to, išgaunamų gamtos išteklių bei telkinyje liekančių išteklių apskaita vykdoma vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 patvirtintomis Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosiomis taisyklėmis, todėl nėra jokio teisės akto ar metodikos, kurioje būtų numatyta, kad faktiškai išgaunamų išteklių apskaitą būtų galima vykdyti kitaip nei teigia pareiškėja.
11. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Iš sprendimo turinio matyti, kad jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, matyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjai, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Departamentas, priimdamas sprendimą, nepažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos ir laikėsi pagrindinių procedūrų.
12. Pareiškėja teisės pažeidimus iš esmės pripažįsta, argumentuodama, kad apskaičiavimai padaryti dėl aritmetinių klaidų, netinkamo suvokimo apie gamtos išteklių panaudojimo fazės pabaigą ar kitų pareiškėjai nežinomų priežasčių, mano, jog už pažeidimus pritaikyta sankcija nėra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui, atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos padėtį lengvinančias aplinkybes.
12.1. Todėl sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
12.2. LVAT savo bylose laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT administracinėse bylose Nr. A-896-662/2015, Nr. eA-278-624/2019).
12.3. .Proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
12.4. Teismo vertinimu, pareiškėjos kaltės forma yra netyčinė. Pareiškėjos teigimu, ataskaitas apie per mokestinius laikotarpius išgautų žvyro kiekius teikė Lietuvos geologijos tarnybai, kuriai pateiktais duomenimis vadovavosi Departamentas patikrinimo metu. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja būtų siekusi nuslėpti išgautus žvyro kiekius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus, be to, svarbu ir tai, kad pareiškėja iš dalies pripažįsta pažeidimą.
12.5. Atsižvelgus į nurodytus motyvus, į pareiškėjos argumentus, kad neturėjo tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ar turėti mokestinės naudos, o tokia situacija iš esmės susidarė dėl aritmetinės klaidos ar žmogiškos klaidos, laikytina, kad, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad taikyti maksimalią Įstatymo numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžio nustatymo. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už netinkamai deklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį padidinti tris kartus.
12.6. Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, laikytina, kad Departamento paskirta sankcija pareiškėjai yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl turėtų būti mažintina iki 3 907 Eur.
13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti reiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SKA“ skundą iš dalies.
39Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir 2021 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. AS-56, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. PA79–101 didesniu tarifu 13 023 Eur sumą, ją sumažinant iki 3 907 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų septynių eurų).
40Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
41Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.