Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-10-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1193-992/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1193-992/2025Nutartis · 2025-10-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-427-1072/2025Nutartis · 2025-12-05Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2026-01-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Vienintelė instancijaNutartis · 2026-06-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-02
Bylos Nr.
II-1193-992/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01204-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-1193-992/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01204-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. T.,

nedalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos įgaliotam atstovui,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresą korespondencijai nurodančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2025 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 0086-ANR_N-18-2025 (ROIK 25278750770).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. (toliau – ir pareiškėjas) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 0086-ANR_N-18-2025 (ROIK 25278750770) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 3 100 eurų dydžio bauda.

Nutarime konstatuota, kad S. T., nesikreipė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) dėl leidimo išdavimo gauti lėšas iš į tarptautinių sankcijų sąrašą nuo 2023 m. birželio 23 d. įtraukto Rusijos fondo „Pravfond“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti pinigų užšaldymo, apeidamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvius reikalavimus, nurodė pinigus – ne mažiau nei 7 000 eurų pervesti į savo (S. T.) vardu atidarytą (duomenys neskelbtini) registruoto banko „Banistmo S.A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kas leido S. T. apeiti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių institucijų kontroliuojamas finansų įstaigas ir išvengiant lėšų užšaldymo iš sankcionuoto Rusijos fondo „Pravfond“ 2023 m. liepos 24 d. gauti dekretinę valiutą – ne mažiau nei 7 000 eurų. Tokiais savo veiksmais S. T. nevykdė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojančių priemonių veiksmų, kenkiančių arba keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“ (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo, nevykdė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Įstatymas) 33 punkto nuostatų, pažeidė 4 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyse ir 7 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 22 d. priimtą nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos institucijos neturi jurisdikcijos vertinti nagrinėjamo atvejo, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) pagal tautybę, o jo gimtoji kalba yra ispanų. Pagal FNTT pateiktus duomenis, pareiškėjas kažkada buvo deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), bet ten jau seniai negyvena. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra Lietuvos ambasadų, todėl neįmanoma deklaruoti gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Jis yra gavęs kitos valstybės pilietybę, bet dėl biurokratinių priežasčių jo Lietuvos pilietybė dar nėra panaikinta. Jis Lietuvoje tikrai negyvena ir nedirba, todėl, jo supratimu, Lietuvos Respublika neturi jurisdikcijos nagrinėti tokių bylų.

Pareiškėjo vertinimu, FNTT pažeidė jo procesines teises: neleido jam dalyvauti nuotoliniu būdu nei surašant protokolą, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir surašant nutarimą; nesudarė galimybės ir neleido apklausti liudytojų; neišvertė dokumentų į jo suprantamą ispanų kalbą ir neleido jam vartoti ispanų kalbos. FNTT nenustatė ir neįrodė nei vieno fakto, paminėto skundžiamame nutarime. Pareiškėjo vertinimu, reikalavimas, kad Rusijos advokatas prašytų leidimo iš FNTT gauti pinigus iš Rusijos žmogaus teisių fondo „Pravfond“ už atstovavimą Rusijos piliečiui Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete yra negaliojantis. Rusijos žmogaus teisių fondas „Pravfond“ skiria finansavimą rusams, kurie gyvena skurde ir savarankiškai negali apmokėti advokato paslaugų ir apginti savo žmogaus teisių teisme. Žmogaus teisių gynybos teisme finansavimas negali būti laikomas grėsme Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei – net, jeigu finansuojamas skundas prieš Ukrainą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui. Tokiu būdu, pareiškėjo vertinimu, Rusijos žmogaus teisių fondas „Pravfond“ neteisėtai įtrauktas į sankcijų sąrašą ir turi būti laikomas nesančių sankcijų sąraše.

Atsiliepimas

Institucija, pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir S. T. skundo netenkinti, nurodo, kad pareiškėjo argumentai, jog Lietuvos Respublikos institucijos neturi jurisdikcijos nagrinėti šios bylos yra visiškai nepagrįsti, kadangi Reglamentas taikomas visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai, o pats S. T. skunde patvirtino, kad šiuo metu jo Lietuvos Respublikos pilietybė dar nėra panaikinta, todėl pareiškėjas yra tinkamas ANK 515 straipsnio 1 dalies subjektas. Institucija paaiškino, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu buvo įvertinta, kad bylos nagrinėjimas pasitelkiant informacines ir elektroninių ryšių technologijas gali vilkinti ir prailginti procesą, taip pat gali būti neužtikrintos techninės galimybės sklandžiam ir greitam bylos išnagrinėjimui, kadangi nebuvo žinoma, kur yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris savo prašyme nurodė, kad negyvena (duomenys neskelbtini), kur jis yra oficialiai deklaravęs gyvenamąją vietą, todėl galėjo būti neužtikrintas sklandus ryšių technologijų naudojimas. Todėl įvertinus viską, Institucija nusprendė, kad nėra pagrindo sprendimui organizuoti administracinės bylos nagrinėjimą ANK 616 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu S. T. skunde išdėstytus argumentus palaikė ir prašė panaikinti Institucijos nutarimą, o jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pakartojo skunde išdėstytus teiginius, jog Lietuva neturi jurisdikcijos nagrinėti šios bylos, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra ES narė, o jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Rusijos Federacija taip pat nėra ES dalis. Lietuvos Respublika ar ES taryba neturi teisės akto, kuris galiotų už jų teritorijos ribų. Lietuvos Respublikos pilietybės jis yra atsisakęs, kadangi gavo kitą pilietybę. Jokie pinigai jam nebuvo sumokėti, jie turėjo būti sumokėti už darbą, kurį jis atliktų Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete Šveicarijos konfederacijoje. FNTT teikti dokumentai yra suklastoti, kadangi juose nurodyta, jog jis yra advokatas, o jis nėra advokatas, todėl negalėjo atlikti paslaugos. Prašė FNTT daugiau laiko, kad galėtų kreiptis į (duomenys neskelbtini) banką, jog šie patvirtintų, kad sąskaitos tame banke niekada neturėjo. Ryšių su Rusijos fondu neturėjo. Pareiškėjas atsakė į papildomus teismo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą.

Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į teisės aktus, įtvirtinančius tarptautines sankcijas arba ribojamąsias priemones. Šios bylos nagrinėjimui aktualus, jau minėtas 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojančių priemonių veiksmų, kenkiančių arba keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“ 2 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, jog įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

Be to, jau minėtame Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

Nagrinėjamu atveju, S. T. nepripažino kaltės padaręs administracinį nusižengimą, tiek pateikdamas skundą, tiek teisme teigė, kad Lietuvos Respublika neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, Institucija pažeidė jo procesines teises, suklastojo dokumentus, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai, dėl ko Institucijos priimtas nutarimas turi būti panaikintas, o jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu išsakytus administracinėn atsakomybėn patraukto S. T. paaiškinimus, daro išvadą, kad S. T. teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti, pateikti siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad šios administracinio nusižengimo bylos negalėjo nagrinėti Lietuvos Respublika. Reglamento 17 straipsnis įtvirtina, kad šis reglamentas taikomas Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę (a) punktas), visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai (c) punktas), visiems Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę (d) punktas), visiems Sąjungoje visą verslą arba jo dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms (c) punktas). Šias nuostatas atitinka minėto Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai. Šios teisės normos suponuoja išvadą, kad ES sankcijos yra taikomos visoje ES teritorijoje ir visiems ES asmenims ir subjektams, esantiems tiek ES viduje, tiek už jos ribų.

Pagal Reglamento 17 straipsnio c) punkto, Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, S. T., kaip ES valstybės piliečiui, tenka pareiga laikytis ES teritorijoje galiojančių tarptautinių sankcijų, nepriklausomai nuo jo faktinės gyvenamosios vietos. Byloje nėra ginčo, kadangi tą pripažino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, kad S. T. vis dar turi galiojančią Lietuvos Respublikos pilietybę ir nepriklausomai nuo to, kad jis gyvena ir dirba už ES ribų, jis privalo laikytis minėto Reglamento nuostatų. S. T. argumentai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, todėl neatsako pagal Reglamentą, neturi reikšmės jo veikos teisiniam vertinimui ir kvalifikavimui. Kaip ES pilietis, turintis pareigą laikytis jos teisės aktų reikalavimų, S. T. yra tinkamas ANK 515 straipsnio 1 dalies subjektas, o jo administracinio nusižengimo byla teisėtai ir teisingai išnagrinėta Lietuvos Respublikoje veikiančioje Institucijoje.

Pareiškėjo argumentai, kad Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, pateikė suklastotus dokumentus, atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip pareiškėjo siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Teismui nekyla abejonių, kad Institucija, gavusi informaciją apie galimus Lietuvos Respublikos piliečio S. T. padarytus ES taikomus ribojamųjų priemonių pažeidimus, teisėtai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. Pirmiausia, pažymėtina, kad S. T. niekada į FNTT nesikreipė dėl leidimo išdavimo gauti lėšas iš į tarptautinių sankcijų sąrašą įtraukto Rusijos Federacijos fondo „Pravfond“. Akcentuotina, kad Rusijos Federacijos fondas „Pravfond“ nuo 2023 m. birželio 23 d. įtrauktas į Reglamento I priede esančių sankcionuojamų asmenų sąrašą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad S. T. nuo 2022 m. „Pravfond“ teikė penkias paraiškas dėl finansavimo skyrimo, teikiant teisines paslaugas. 2023 m. liepos 24 d. S. T. iš Rusijos Federacijos fondo „Pravfond“ į jo vardu (duomenys neskelbtini) registruotą banko sąskaitą gavo ne mažiau nei 7 000 eurų. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad S. T. ne tik niekada nesikreipė į FNTT dėl leidimo išdavimo gauti lėšas iš į tarptautinių sankcijų sąrašą įtraukto Rusijos Federacijos fondo „Pravfond“, bet, siekiant išvengti pinigų įšaldymo, lėšos iš sankcionuojamojo Rusijos fondo buvo pervestos ne į ES valstybių narių institucijų kontroliuojamas ir jose įregistruotas finansų įstaigas, o į S. T. vardu atidarytą (duomenys neskelbtini) registruotą banką „Banistmo S. A.“. Teismo vertinimu, Institucija tinkamai įvertino, kad tokiais savo veiksmais S. T. pažeidė Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą, nevykdė Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, apibendrinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, nustatė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, o asmuo kaltas dėl jo padarymo, taip pat įvertino įvykdyto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl S. T. už padarytą nusižengimą buvo paskirta įstatymo nuostatas atitinkanti administracinė nuobauda.

Pareiškėjas teismui posėdžio metu teikė prašymą dėl priimto sprendimo vertimo į ispanų kalbą motyvuodamas jį tuo, kad ispanų kalba yra jo gimtoji kalba, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), priklausomai nuo teismo priimamo sprendimo turinio jam gali prireikti teismo sprendimą pateikti (duomenys neskelbtini) bankui. ANK 568 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba, dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Spręstina, kad pareiškėjo prašymas išversti į ispanų kalbą teismo sprendimą šioje byloje yra perteklinis, todėl netenkintinas, kadangi pareiškėjas teismo posėdyje kalbėjo lietuviškai, suprato visus teismo užduotus klausimus, į juos atsakinėjo ne tik sklandžia, aiškia, taisyklinga bendrine lietuvių kalba, bet rišliai ir lingvistiniu aspektu tinkamai vartojo teisinius terminus, sąvokas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2025 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 0086-ANR_N-18-2025 (ROIK 25278750770) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė