- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-05
- Bylos Nr.
- AN2-427-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01204-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- S. T.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties, kuria netenkintas S. T. skundas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 0086-ANR_N-18-2025 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. S. T. Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 3 100 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. liepos 24 d. 00.00 val., nesikreipė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) dėl leidimo išdavimo gauti lėšas iš į tarptautinių sankcijų sąrašą nuo 2023 m. birželio 23 d. įtraukto Rusijos fondo „Pravfond“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti pinigų užšaldymo, apeidamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvius reikalavimus, nurodė pinigus – ne mažiau nei 7 000 Eur pervesti į savo (S. T.) vardu atidarytą (duomenys neskelbtini) registruoto banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kas leido S. T. apeiti Europos Sąjungos valstybių narių institucijų kontroliuojamas finansų įstaigas ir išvengiant lėšų užšaldymo iš sankcionuoto Rusijos fondo „Pravfond“ 2023 m. liepos 24 d. gauti dekretinę valiutą – ne mažiau nei 7 000 Eur. Tokiais veiksmais S. T. nevykdė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojančių priemonių veiksmų, kenkiančių arba keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“ (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 33 punkto nuostatų bei pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyse ir 7 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantas S. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Apeliantas skunde, dėstydamas su Institucijos nutarimo priėmimo procesu susijusias aplinkybes, nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybą, neleidžiant dalyvauti per posėdį nuotoliniu būdu, kritikavo, jog protokole neįrašyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teikė prašymus apklausti liudytojus, informavo FNTT, jog Reglamento ir Įstatymo nuostatos prieštarauja teisei į privatų gyvenimą, taip pat „Pravfond“ įtraukimas į sankcijų sąrašą prieštarauja Reglamentui. Nurodė FNTT, kad ji neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, nes jis nuo (duomenys neskelbtini) metų nėra įrašytas į Lietuvos gyventojų registrą, gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra Rusijos advokatas, „Pravfond“ yra Rusijos įstaiga, o bankas „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) bankas. Pasak apelianto, FNTT jam pateikė suklastotus dokumentus, teikė prašymą apklausti liudytojus, bet Institucija priėmė nutarimą.
3.2. Apeliantas, dėstydamas situacijos aprašymą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paneigė teisingumą, atsisakė nustatyti faktus ir tuo pažeidė teisę į teisingą teismą Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto prasme. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad FNTT pateikti dokumentai tikri, nes juos pateikė FNTT, tačiau apelianto teigimu, tai neįrodo, kad dokumentas tikras. Teismas turėjo apklausti FNTT dėl dokumentų atsiradimo aplinkybių. Apylinkės teismas nenustatė faktų, kuriais jis yra kaltinamas suklastotų dokumentų pagrindu. Jis niekada nebuvo Rusijos advokatu, todėl suklastota sutartis su „advokatu S. T.“ negalėjo būti su juo sudaryta. Asmenys A. J. (A. J.) ir A. K. (A. K.) iš viso neegzistuoja, todėl nėra jų skundo, dėl ko jis kreipėsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą. Be to, jis niekada neturėjo sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke ir ryšių su „Pravfond“.
3.3. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas turi kreiptis su prejudiciniu klausimu į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl išaiškinimo, ar Reglamentas ta apimtimi, kuria reikalauja iš Rusijos advokato surašant skundą Rusijos piliečiui, gavusiam paramą iš Rusijos valstybės fondo skurstantiems piliečiams, pranešti apie tai FNTT, neprieštarauja teisei į privatų gyvenimą ir į slaptą susižinojimą Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio prasme. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo šį klausimą, nes atsisakė suteikti teisę kalbėti gimtąja (duomenys neskelbtini) kalba ir dėl to nesuprato jo žodžių.
3.4. Skunde apeliantas iš esmės kartoja jau pirmiau aptartus, jo manymu, padarytus pažeidimus, nurodydamas, kad jam nebuvo leista kalbėti gimtąja – (duomenys neskelbtini) kalba, pripažino teisėtu draudimą dalyvauti nuotoliniu būdu surašant protokolą ir priimant nutarimą, kai buvo renkami įrodymai, o bylos nagrinėjimo teisme metu įrodymus rinkti draudžiama, neleido apklausti liudytojų, neišvertė dokumentų į (duomenys neskelbtini) kalbą, suklastoti dokumentai nebuvo išversti į lietuvių kalbą, atsisakė atidėti teismo posėdį tam, kad jis nespėtų surinkti įrodymų, neatsakė į jo argumentą, jog FNTT pateikti dokumentai suklastoti.
3.5. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad „Pravfond“ nekelia grėsmės Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, o žmogaus teisių gynybos teisme finansavimas negali būti laikomas grėsme. Todėl „Pravfond“ įtraukimas į sankcijų sąrašą pažeidė Reglamento įvadinės dalies 4 punktą ir negalioja. Apeliantas prašo kreiptis su prejudiciniu klausimu į Teisingumo Teismą, ar „Pravfond“ gali būti laikomas keliančiu grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei Reglamento įvadinės dalies 4 punkto prasme dėl to, kad suteikia finansinę pagalbą rusams, gyvenantiems skurde, tam, kad jie galėtų pasinaudoti advokato paslaugomis inter alia teikiant skundus prieš Ukrainą į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliota atstovė prašo atmesti apelianto S. T. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Institucijos įgaliotos atstovės teigimu, skunde dėstomi argumentai iš esmės atkartoja skunde dėl nutarimo išdėstytus argumentus, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas, kuris tinkamai, nepažeisdamas proceso nuostatų patikrino nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Priešingai nei nurodoma skunde, teismas tinkamai įvertino, kad S. T. prašymas išversti į (duomenys neskelbtini) kalbą teismo sprendimą yra perteklinis, kadangi pareiškėjas teismo posėdyje kalbėjo lietuviškai, suprato visus užduotus klausimus, į juos atsakinėjo aiškia, taisyklinga bendrine lietuvių kalba ir rišliai vartojo teisinius terminus ir sąvokas. Pirmosios instancijos teismas aiškiai suprato pareiškėjo dėstomus argumentus, todėl skundo argumentai, kuriuose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato S. T. posėdžio metu pateiktų argumentų, turėtų būti vertinami kaip visiškai nepagrįsti.
4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai atsakė į visus esminius pareiškėjo argumentus, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad neatsakė į skunde ar teismo posėdyje išdėstytus argumentus. Teismui nekilo abejonių, kad Institucija, gavusi informaciją apie galimus Lietuvos Respublikos piliečio S. T. padarytus Europos Sąjungos taikomus ribojamųjų priemonių pažeidimus, teisėtai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. Apylinkės teismas pažymėjo, kad S. T. niekada į Tarnybą nesikreipė dėl leidimo gauti lėšas iš į tarptautinių sankcijų sąrašą įtraukto „Pravfond“ išdavimo. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. T. nuo 2022 m. „Pravfond“ teikė penkias paraiškas dėl finansavimo skyrimo, teikiant teisines paslaugas. 2023 m. liepos 24 d. S. T. iš „Pravfond“ į jo vardu (duomenys neskelbtini) registruotą banko sąskaitą gavo ne mažiau nei 7 000 Eur. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad S. T. ne tik niekada nesikreipė į Instituciją dėl leidimo išdavimo gauti lėšas iš į tarptautinių sankcijų sąrašą įtraukto Rusijos Federacijos fondo „Pravfond“, bet, siekiant išvengti pinigų įšaldymo, lėšos iš sankcionuojamo Rusijos fondo buvo pervestos ne į Europos Sąjungos valstybių narių institucijų kontroliuojamas ir jose įregistruotas finansų įstaigas, o į S. T. vardu atidarytą (duomenys neskelbtini) registruoto banko „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas visas turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes nustatė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, visuma.
4.3. Atsiliepime nurodoma, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais, nes ne visada neteisėtos veikos aplinkybės ir šiuos veiksmus padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Reikalavimas, keliamas įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais, yra tai, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne kartą pats patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, būtent į šioje šalyje registruotame banke „(duomenys neskelbtini)“ S. T. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš į tarptautinių sankcijų sąrašą įtraukto Rusijos fondo „Pravfond“, išvengiant pinigų užšaldymo, apeinant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvius reikalavimus, buvo pervesti ne mažiau nei 7 000 Eur. S. T. skunde nurodo, kad asmenys A. J. ir A. K. neegzistuoja, tačiau iš viešųjų šaltinių yra žinoma, kad būtent šiems asmenims 2022 m. buvo panaikinti leidimai gyventi Estijos Respublikoje, dėl ko S. T. nuo 2022 m. fondui „Pravfond“ teikė penkias paraiškas dėl finansavimo už suteiktas teisines paslaugas skyrimo. Taip pat iš viešųjų šaltinių yra žinoma, kad S. T. jau nuo 2017 m. lietuvių ir anglų kalbomis skelbia informaciją apie galimybę kreiptis su skundais į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą. Savo „YouTube“ kanale „(duomenys neskelbtini)“ S. T. kiekvieno įrašo aprašyme siūlo tapačias teisines paslaugas, nurodydamas – „(duomenys neskelbtini), Telegram: (duomenys neskelbtini)“. Taigi, apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas proceso nuostatų, pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
S. T. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėdamas šią bylą pagal apelianto apeliacinį skundą, patikrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties bei Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu apeliantas S. T. prašo panaikinti teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, iš esmės argumentuojant padarytais procesiniais pažeidimais, Institucijos neturėjimu teisės nagrinėti tokios bylos dėl to, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis bei nesutikimu su „Pravfond“ įtraukimu į sankcijų sąrašą. Tačiau apygardos teismas su tokiu apelianto vertinimu nesutinka.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismui paduotas skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės identiškas skundui, paduotam pirmosios instancijos teismui. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, iš esmės skunde nenurodoma. Tai, kad apeliantas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu ir jame pateiktais argumentais, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti tarptautinių sankcijų pažeidimus.
8. Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Pagal Reglamento 17 straipsnį, jis taikomas: a) Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę; b) visuose valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose orlaiviuose ar laivuose; c) visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai; d) visiems Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę; e) visiems Sąjungoje visą verslą arba jo dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms. Pagal Reglamento 18 straipsnį Reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
9. Nutarimo 33 punkte numatyta, kad jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos.
10. Tuo tarpu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.
11. Nagrinėjamu atveju S. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad jis nesikreipė į FNTT dėl leidimo išdavimo gauti lėšas iš į tarptautinių sankcijų sąrašą įtraukto Rusijos fondo „Pravfond“, siekdamas išvengti pinigų užšaldymo, apeidamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvius reikalavimus, nurodė pinigus – ne mažiau nei 7 000 Eur pervesti į savo vardu atidarytą (duomenys neskelbtini) registruoto banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kas leido apeiti Europos Sąjungos valstybių narių institucijų kontroliuojamas finansų įstaigas ir išvengiant lėšų užšaldymo iš sankcionuoto Rusijos fondo „Pravfond“ 2023 m. liepos 24 d. gauti dekretinę valiutą – ne mažiau nei 7 000 Eur.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija (pareigūnas) priimtame nutarime, tiek apylinkės teismas nutartyje, kuria atmetė S. T. skundą dėl Institucijos (pareigūno) nutarimo, byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamiesi ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir nustatė teisingas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas esminių pažeidimų vertinant įrodymus šioje byloje nenustatė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad S. T. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga.
13. Pirmiausiai pažymėtina, kad atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl Institucijos negalimumo, neturint teisės nagrinėti tokio pobūdžio bylą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė šiuo aspektu, pažymėdamas, kad Europos Sąjungos sankcijos yra taikomos visoje Europos Sąjungos teritorijoje ir visiems Europos Sąjungos asmenims ir subjektams, esantiems tiek Europos Sąjungos viduje, tiek už jos ribų, o S. T., kaip Europos Sąjungos valstybės piliečiui, tenka pareiga laikytis Europos Sąjungos teritorijoje galiojančių tarptautinių sankcijų, nepriklausomai nuo jo faktinės gyvenamosios vietos. Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose skunduose teigia, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) metų nebėra Lietuvos Respublikos pilietis, iš esmės taip nurodydamas, jog jis nėra tinkamas ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. T. bylai reikšmingu laiku buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų iki dabar S. T. deklaruoja gyvenantis įvairiose užsienio valstybėse, tačiau bylai reikšmingu laiku buvo ir šiuo metu yra Lietuvos Respublikos pilietis, nepašalina jo atsakomybės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, o jo administracinio nusižengimo bylą teisėtai išnagrinėjo Lietuvos Respublikoje veikianti Institucija – FNTT. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais, kadangi prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl Europos Sąjungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio). Nagrinėjamu atveju nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su Europos Sąjungos institucijos sprendimu nuo 2023 m. birželio 23 d. įtraukti „Pravfond“ į sankcijų sąrašą, yra subjektyvi apelianto nuomonė ir neturi esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.
14. Kaip ir nėra pagrindo manyti, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu tiek Institucijoje, tiek pirmosios instancijos teisme buvo padaryti apelianto nurodomi procesiniai pažeidimai. Institucija, priėmusi sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, laikėsi ANK 616 straipsnyje bei ANK 574¹ straipsnyje dėl informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo administracinių nusižengimų teisenoje nustatytos tvarkos. Kita vertus, apelianto skundas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, taigi S. T. buvo sudarytos sąlygos išdėstyti visus bylai reikšmingus argumentus, teikti papildomus įrodymus, prašymus, tačiau kaip matyti iš 2025 m. rugsėjo 2 d. vykusio teismo posėdžio, pats administracinėn atsakomybė patrauktas S. T. neišreiškė prašymo apklausti jo nurodytus asmenis, o dėl prašymo išversti teismo nutartį į (duomenys neskelbtini) kalbą, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais. Pažymėtina, kad ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurios 7 punkte yra įtvirtinta šio asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Teisė į nemokamą vertėjo pagalbą nesuprantančiam teismo procese vartojamos kalbos ar ja nekalbančiam asmeniui užtikrinama ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (117 straipsnis) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnio 3 dalies e punktas). Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu užtikrina proceso dalyviui teisę nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis tik tuo atveju, jeigu jis nesupranta ar nekalba lietuviškai. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esantį apylinkės teismo posėdžio garso įrašą, daro išvadą, kad bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti geru apelianto lietuvių kalbos mokėjimu. S. T. buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje išdėstytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, tame tarpe ir teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. S. T. pareiškė, kad teises ir pareigas suprato, prašymo užtikrinti vertėjo dalyvavimą teismo posėdžiu metu nebeteikė. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismo proceso metu S. T. kalbėjo taisyklinga ir sklandžia lietuvių kalba, aiškiai dėstė mintis apie įvykio aplinkybes, suprato jam užduodamus klausimus ir teikė į juos atsakymus. Šiuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik supranta, bet ir puikiai kalba lietuviškai, spręsti klausimą dėl teisės nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis užtikrinimo vien tik formaliu skundo prašymu nebuvo jokio teisinio pagrindo. Taigi, pasitvirtinus Institucijos nutarime konstatuoto administracinio nusižengimo padarymo faktui ir nenustačius esminių procesinių pažeidimų, teismas pagrįstai atmetė apelianto S. T. apeliacinį skundą.
15. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad Institucijos pateikti duomenys galėjo būti suklastoti. Tokios išvados niekaip nepaneigia apelianto S. T. prie skundo pridėti neva jo teiginius apie suklastotus dokumentus pagrindžiantys duomenys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, atlikusi atvirųjų šaltinių stebėseną dėl atlikto tarptautinio žurnalistinio tyrimo ir išanalizavusi VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos raštu pateiktus duomenis, kuriais buvo nustatyta, kad S. T. teikė „Pravfond“ iš viso 5 paraiškas nuo 2022 metų. Raštu persiųstos S. T. teiktos „Pravfond“ trys paraiškos, kurių teikimo datos buvo 2022 m. spalio 5 d. ir 2022 m. spalio 16 d. Be to, S. T. 2023 m. liepos 24 d. elektroniniu laišku informavo „Pravfond“, kuris 2023 m. birželio 23 d. įtrauktas į Reglamento Nr. 269/2014 1 priedo sąrašą, kad „Pravfond“ 2023 m. liepos 7 d. atliktą pavedimą gavo 2023 m. liepos 24 d. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Sugretinus šiuos duomenis su aplinkybe, kad S. T. niekada nėra kreipęsis į FNTT dėl leidimo išdavimo gauti lėšas iš į tarptautinių sankcijų sąrašą įtraukto Rusijos Federacijos fondo „Pravfond“ bei byloje pateiktais kitais rašytiniais įrodymais, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2023 m. liepos 24 d. S. T. iš Rusijos Federacijos fondo „Pravfond“ į jo vardu (duomenys neskelbtini) registruotą banko sąskaitą gavo ne mažiau nei 7 000 Eur. Pagrindą taip manyti sustiprina ir Institucijos įgaliotos atstovės atsiliepime nurodyti duomenys apie viešai prieinamuose šaltiniuose paties S. T. skelbiamą informaciją apie tai, kad jis teikia teisinę pagalbą kreipiantis su skundais į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad S. T. pagrįstai ir teisingai nubaustas kaip padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei tikėjosi S. T., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Nenustačius, kad buvo padaryta esminių materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui, tenkinti apelianto prašymą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.
16. Nagrinėjamu atveju S. T. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl spręsti, jog už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą apeliantui paskirta bauda, kuri lygi sankcijoje numatytam vidurkiui, yra paskirta pažeidžiant ANK nuostatas, teisingumo ir proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde alternatyvaus prašymo – nenutraukus administracinio nusižengimo sudėties, skirti jam švelnesnę nuobaudą – neformuoja, todėl išsamiau dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio nepasisakoma.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą ir S. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.