Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. N., R. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. V. yra J. V. sutuoktinis, jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10). Santuokoje pareiškėjas su sutuoktine susilaukė dviejų vaikų: A. N., gim. (duomenys neskelbtini), R. V., gim. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9, 11, 12, 13). Gyvendami santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą: 70.14 kv.m bendro ploto butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 165/1000 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-2623 pagrindu; 0,8078 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1997 m. sausio 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuris įregistruotas pareiškėjo vardu, yra jo ir sutuoktinės J. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15 – 16). (duomenys neskelbtini) mirė J. V. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 8, 9). Po pareiškėjo V. V. sutuoktinės J. V. mirties liko jai priklausanti nekilnojamojo turto ½ dalis. Po J. V. mirties notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla į jos palikimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17). Pareiškėjas V. V. faktiniu valdymu perėmė sutuoktinei J. V. priklausiusį turtą. Pareiškėjas, pagrįsdamas šias aplinkybes, pateikia rašytinius įrodymus: Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažymą, kuri patvirtina jog V. V. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 18). Taip pat pareiškėjas nurodė, jog po sutuoktinės mirties mokėjo mokesčius už nekilnojamojo turto priežiūrą ir išlaikymą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 19 – 37).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

10. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po J. V. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). A. N. ir R. V., kurie buvo vieninteliai pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Teismo vertinimu V. V. iškart priėmė sutuoktinės J. V. palikimą, liko gyventi bute, pasiėmė jos asmeninius daiktus, organizavo laidotuves, prižiūrėjo ir rūpinuosi nekilnojamuoju turtu. Suinteresuoti asmenys A. N. ir R. V. atsiliepimuose į pareiškimą patvirtino nurodytas faktines aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo, suinteresuotų asmenų išdėstytas procesiniuose dokumentuose aplinkybes.

13. Suinteresuoti asmenys A. N. ir R. V. neišreiškė valios priimti palikimo, atsiradusio po motinos J. V. mirties, neprieštarauja, kad jį priimtų pareiškėjas. Taigi, nors V. V. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad V. V. po savo sutuoktinės J. V. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

14. Valstybė šioje byloje patyrė 17,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, jos palikimą priėmė jos sutuoktinis V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,30 Eur (septyniolikos eurų ir trisdešimties centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.