- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- 1-499-737/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22053-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- Jonui A
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. M. 2020 m. birželio 7 d. apie 9 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – elektrinį triratį mopedą (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2,27 promilių girtumas.
Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu J. A. M. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo minima tėvo diena. Iš vakaro buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tą dieną jam paskambino pažįstami ir paaiškino, kad ant kapų nuo uždegtos žvakės užsidegė krepšelis. Žmona norėjo važiuoti su automobiliu pati į kapines, bet jis pasisiūlė pats nuvažiuoti ir sutvarkyti žvakes. Važiuojant jį sulaikė policijos pareigūnai. Šią triratę transporto priemonę pirko kaip invalido vežimėlį, kadangi jis gyvena vienkiemyje ir reikia žiemą nuvažiuoti iki parduotuvės nupirkti maisto. Perkant transporto priemonę jam sakė, kad jos registruoti nereikia. Jis nuvežė tą vežimėlį į VĮ „Regitra“, bet jam pasakė, kad tokia transporto priemonė neregistruojama. Negalėjo šios transporto priemonės nei drausti, nei registruoti, nes ji yra iš Kinijos, o ne iš Europos Sąjungos. Už minėtą vežimėlį sumokėjo 1500 Eur. Pardavėjas jam sakė, kad ši transporto priemonė kaip dviratis ir jos vairavimui nereikia vairuotojo pažymėjimo. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Jo žmona nematė, kad jis ryte vartojo alkoholį. 2015 metais jis jau buvo nubaustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Baudą sumokėjo, bet vairuotojo teisių neperlaikė. Jam daryta abiejų kojų operacija, su triračiu kojų nereikia, viskas atliekama rankomis. Taip pat turi problemų su širdimi, kojose protezai. Dažniausiai visur kur reikia nuveža žmona. Sutuoktinė labai blogai vertino šį įvykį. Jo gaunamos pajamos yra neįgalumo išmoka apie 360 Eur.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo J. A. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu paskelbtų bei išvardintų įrodymų visuma.
Liudytojos L. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. A. M. yra jos sutuoktinis, kuris yra neįgalus ir turi judesio sutrikimų. Sutuoktinis vienas gyvena (duomenys neskelbtini) J. A. M. 2018 m. rugpjūčio 18 d. P. mieste už 1500 eurų įsigijo elektros varikliu varomą triratį. 2020 m. birželio 7 d. ryte, J. A. M. vairuodamas elektra varomą triratį buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Taip pat jai žinoma, kad J. A. M. vairavo neblaivus. Ji buvo atvykusi į įvykio vietą, nes atvežė mopedo dokumentus. 2020 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, J. A. M. norėjo užregistruoti šią transporto priemonę VĮ „Regitra“, tačiau jam buvo paaiškinta, kad šis triratis pagamintas ne Europos Sąjungoje ir nurodė kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją. Ji el. paštu kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją, ir gavo atsakymą, kad šį elektra varomą triratį galima registruoti pagal išimtį, tačiau reikia atskiro gamintojo ar gamintojo atstovo prašymo, todėl toliau jie niekur nesikreipė. Pardavėjas sutuoktinį užtikrino, kad šį elektra varomą triratį gali vairuoti ir asmenys, kurie neturi įgiję teisės vairuoti kelių transporto priemonės. J. A. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos labai išgyvena (1 t., b. l. 52-54).
Liudytojo L. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. jis pardavė elektrinę triratę transporto priemonę su kabina sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį su Jonu (pavardės nepamena), gyvenančiu Jonavos rajone. Nurodo, kad šią transporto priemonę jis buvo įsigijęs iš K., tačiau nežino koks šios transporto priemonės galingumas ir kokiai kategorijai ji yra priskiriama. Šios transporto priemonės jis įregistruoti nebandė. Įgydamas šią transporto priemonę su ja gavo sertifikatą, kuriame buvo nurodyta rėmo numeris, ir kita techninė charakteristika. Sandorio metu jis transporto priemonės dokumentus padavė pirkėjui. Per apklausą jam parodytas priemonės sertifikatas yra ne tas, kurį jis padavė pirkėjui, nes neatitinka numerio ant rėmo ir transporto priemonės firmos pavadinimo. Tikslus transporto priemonės rėmo numeris (VIN kodas) yra nurodytas pirkimo – pardavimo sutartyje, kuris parduodant šia priemonę buvo sutikrintas su sertifikate esančiu ir matant pirkėjui, nes pirkėjas to pageidavo ir pats norėjo įsitikinti ar tai tikrai ta pati transporto priemonė pagal sertifikatą. Sertifikatas buvo atiduotas originalas, jokių dokumentų sau nepasiliko (1 t., b. l. 61-66).
2020 m. birželio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. birželio 7 d. apie 09. 20 val. vyriausiasis patrulis A. J. ir A. S. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta važiuojanti triratė transporto priemonė be valstybinių numerio ženklų. Sustabdžius transporto priemonę buvo nustatyta, kad ją vairavo Jonas A. M.. Patikrinus minėto asmens girtumą alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,52 promilių girtumas. Antruoju tikrinimu asmeniui nustatytas 2, 27 promilių girtumas. Transporto priemonė nebuvo registruota Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka. Elektrinis triratis mopedas nugabentas saugojimui į Darbininkų 4, Jonava aikštelę (1 t., b. l. 1-2).
2020 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi triratis mopedas, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 13-19).
2020 m. birželio 7 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu nustatyta, kad elektrinis triratis mopedas perduotas saugojimui į aikštelę, adresu Darbininkų g. 4, Jonava (1 t., b. l. 21).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. A. M. pateikė pirkimo – pardavimo sutartį ir triračio mopedo dokumentus (1 t., b. l. 33).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti J. A. M. pateikti dokumentai: pirkimo – pardavimo sutartis ir triračio mopedo instrukcinė knygelė. Apžiūros metu padarytos dokumentų kopijos (1 t., b. l. 34-50).
2018 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta, kad pardavėjas L. G. elektros varikliu varomą triratį už 1500 eurų pardavė pirkėjui J. A. M. (1 t., b. l. 50).
2020 m. birželio 16 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto D. B. el. raštu nustatyta, kad pagal tipo patvirtinimą šios transporto priemonės kategorija L2e-P. Jei šis triratis originalus gamintojo pagal patvirtintą tipą pagamintas daiktas, turėtų būti gamintojo išduotas sertifikatas EU Certificate of conformity. Turint šį dokumentą galima būtų registruoti kaip triratį mopedą (2 t., b. l. 1).
2020 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento Vilniaus skyriaus raštu nustatyta, kad pagal EB tipo patvirtinimo numerį patvirtintos ir pagamintos transporto priemonės kategorija L2e-P (2 t., b. l. 13-133).
Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. IBPS-2207044-20 nustatyta, kad apžiūrėjus tirti pateiktą transporto priemonę nustatyta, kad tai Kinijos liaudies respublikos gamintojo elektrinė, triratė, transporto priemonė. Transporto priemonės modelis nenustatytas. Transporto priemonės rėmo bazinė dalis nudažyta juodai. Plastikinės detalės nudažytos pilkos ir rudos spalvos dažais. Ištyrus dažų dangą ant įvairų transporto priemonės rėmo vietų nustatyta, kad transporto priemonės spalva yra nepakeista. Apžiūrėjus transporto priemonės atskiras žymėtas detales nustatyta, kad dauguma detalių yra pažymėtos žymomis, rodančiomis 2016 pagaminimo metus. Tikėtina, kad pateikta tirti transporto priemonė pagaminta 2016 metais. Apžiūrint šios transporto priemonės rėmą nustatyta, kad identifikacinis VIN numeris (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 3 ir Nr. 4) žymėtas ant rėmo priekinėje dalyje ir ant transporto priemonės kabinoje pritvirtintos metalinės plokštelės. Ištyrus numerio žymėjimo aikštelę, ant jos negamyklinio apdirbimo pėdsakų neaptikta. Numerio žymenys atlikti vienoje eilėje. Jų kontūrai lygūs, aukščiai ir tarpai tarp jų vienodi. Įvertinus aptiktus požymius galima teigti, kad identifikacinis numeris yra žymėtas gamykliniu būdu. Transporto priemonės elektros variklio numeris nenustatytas, nes nėra duomenų kur, kokiu būdu ir ar iš vis ar ant tokio tipo variklių jis yra žymimas. Tirti pateiktos elektrinės triratės transporto priemonės esamas identifikacinis numeris yra nesuklastotas. Originalus šios transporto priemonės identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės rėmo bazinės dalies originali spalva yra juoda, o kabinos pilka ir ruda. Transporto priemonės elektros variklio identifikacinis numeris nenustatytas (2 t., b. l. 139-144).
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijoje atlikus elektrinės triratės transporto priemonės (VIN: (duomenys neskelbtini)) tyrimą traukos stendu nustatyta, kad: 1. didžiausias išvystomas triratės transporto priemonės greitis – 37,6 km/h; 2. didžiausia išvystoma triratės transporto priemonės traukos galia – 2,3 kW; įvertinus transmisijos nuostolius galima teigti, kad transporto priemonės variklio galia ~ 2,5 kW; 3. pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. patvirtintą įsakymu Nr. 2B-479 teisės aktą „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai“ tirta triratė transporto priemonė galėtų būti priskiriama L kategorijos motorinei transporto priemonei L2e arba L1e (įvertinus tai, kad transporto priemonė neturi šoninės priekabos) klasei: a. 5.7. L2e klasė – mopedas su priekaba – triratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 arba maksimalus vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW; b. 5.6. L1e klasė – mopedas – dviratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir vidaus degimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 arba maksimalus elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW (2 t., b. l. 158-163).
Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJF-0056 Nr. 1218266 rodmenimis nustatyta, kad J. A. M. 2020 m. birželio 7 d. pirmuoju tikrinimu 9 val. 31 min. nustatytas 2,52 prom. girtumas, 2020 m. birželio 7 d. antruoju tikrinimu 9 val. 48 min. nustatytas 2,27 promilių girtumas (3 t., b. l. 1-4).
2020 m. birželio 7 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad J. A. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija negali. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJF-0056 Nr. 1218266, 2020 m. birželio 7 d. pirmuoju tikrinimu 9 val. 31 min. nustatytas 2,52 prom. girtumas, 2020 m. birželio 7 d. antruoju tikrinimu 9 val. 48 min. nustatytas 2,27 promilių girtumas (3 t., b. l. 4).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Šis straipsnis kitų pasekmių nereikalauja, pakanka vien paties vairavimo fakto esant kaltininkui nustatytam tokiam girtumo laipsniui.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad pirmuoju tikrinimu 2020 m. birželio 7 d. 9 val. 31 min. J. A. M. buvo nustatytas 2,52 prom. girtumas, o antruoju tikrinimu 2020 m. birželio 7 d. 9 val. 48 min. nustatytas 2,27 promilių girtumas, todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad J. A. M. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas.
Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, liudytojų parodymais, girtumo nustatymo duomenimis, specialisto išvada, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijos tyrimu ir kitais rašytiniais įrodymais, neabejotinai nustatyta, kad Jonas A. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas. Ši Jono A. M. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies, požymius.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pateikė rašytinį prašymą (3 t., b. l. 58) bei teisiamojo posėdžio metu prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės, L. M., atsakomybėn.
Laiduotoja L. M., apklausta teisiamajame posėdyje, nurodė, kad ji yra kaltinamojo žmona. Yra vedę apie 5 metus. Santykiai normalūs. Sutuoktinis nėra geriantis, tiesiog turi problemų su sveikata. Jam įdėti kojų protezai, nustatytas širdies nepakankamumas. Tą dieną viskas vyko žaibiškai. Žinojo, kad sutuoktinis iš vakaro vartojo alkoholį, nes buvo atvažiavę draugai. Naktį sutuoktiniui labai skauda kojas ir jis geria vaistus nuo skausmo, vaikšto pusę nakties, tada išgeria raminančių ir užmiega. Ji mano, kad alkoholis suveikė su vaistais, kadangi jis neatrodė girtas. Vyras prižiūri savo tėvų namus vienkiemyje, todėl vakarais jis saugo namus. Ji gyvena Panoteriuose, todėl su sutuoktiniu kartu būna dienomis, o kartais ir vakarais. Per visus metus kai kartu gyvena nėra mačiusi jo girto. Po šio įvykio vyras padarė išvadas, negeria, nors ir prieš tai negerdavo, o nors truputį išgėręs jis ant dviračio daugiau nesėda.
J. A. M. nurodė, kad sutuoktinė L. M. juo rūpinasi, nuveža jį kur reikia. Be to, L. M. nežinojo, kad jis nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio. L. M. teisiamojo posėdžio metu palaikė kaltinamojo prašymą, prašė atiduoti sutuoktinį pagal laidavimą jos atsakomybėn. Nurodė, kad su J. A. M. gyvena santuokoje apie 5 metus, santykiai geri. Pažymėjo, kad jos sutuoktinis nėra geriantis, tiesiog turi problemų su sveikata ir vartoja daug vaistų. Po šio įvykio sutuoktinis padarė išvadas, todėl mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui.
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo prašymui neprieštaravo, kadangi J. A. M. yra garbaus amžiaus, neįgalus, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Be to, mano, kad kaltinamojo sutuoktinė L. M. yra asmuo vertas teismo pasitikėjimo, todėl J. A. M. gali būti perduotas jos atsakomybėn pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. A. M. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, ieškinys dėl padarytos turtinės ar neturtinės žalos nepareikštas. Vertindamas kaltinamojo J. A. M. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu, pripažino visas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, negatyviai vertino savo veiksmus, paaiškino, kad dėl padarytos veikos gailisi. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą (3 t., b. l. 11-12), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 13-14, 15, 16-17). J. A. M. yra senatvės pensininkas. Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) J. A. M. charakterizuoja teigiamai, kaip ramaus būdo ir nekonfliktišką asmenybę (3 t., b. l. 26).
Vertindamas laiduotojos L. M. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, teismas atsižvelgia į tai, kad L. M. yra kaltinamojo sutuoktinė. L. M. yra senatvės pensininkė, neteista, nebausta administracine tvarka. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis gerbia savo sutuoktinę, atsižvelgia į jos nuomonę, šeimos santykiai yra glaudūs. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis J. A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos L. M. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui be užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad J. A. M. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, BK 40 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos minimalų dydį – 5 MGL (250 Eur).
BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t.y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-14-511/2018).
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje 2015 m. buvo baustas administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Nors J. A. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi tokia teisė iš jo buvo atimta 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimu, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir į tai, jog kaltinamojo veiksmais jokia žala nebuvo padaryta, jam uždraudžiama naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant mažesnį nei vidutinį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 2 (dvejus) metus. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 10 d. (3 t., b. l. 39-40).
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė konfiskuoti transporto priemonę – elektrinį triratį mopedą (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis ir kaltinamojo gynėjas neprieštaravo, kad J. A. M. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju, teismas įvertino tai, jog kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, tačiau atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinajam buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis elgėsi aplaidžiai ir suvokė savo veiksmų pasekmes. Įvertinus tai, jog ir pats kaltinamasis neprieštarauja šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje elektrinio triračio mopedo (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas atitiks šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštaraus teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams. Tuo tarpu tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar jo artimuosius, sukelia neigiamų padarinių, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.
2020 m. birželio 10 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo elektriniam triračiui mopedui (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio taikymo terminas buvo pratęstas 2020 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, pratęstinas ir taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam J. A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Pakuotė Nr. 1, kurioje yra pirkimo – pardavimo sutartis, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai; pakuotė Nr. 2, kurioje yra triračio mopedo instrukcijos knygelė, pakuotė Nr. 3, kurioje yra anglų kalba surašytas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), pakuotė Nr. 4, kurioje yra DVD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti kartu su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Laiduotoja paskirti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti J. A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT 88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
J. A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 3 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – elektrinį triratį mopedą (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)).
2020 m. birželio 10 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą elektriniui triračio mopedui (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio taikymo terminas buvo pratęstas 2020 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, pratęsti ir taikyti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Pakuotę Nr. 1, kurioje yra pirkimo – pardavimo sutartis, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai; pakuotę Nr. 2, kurioje yra triračio mopedo instrukcijos knygelė, pakuotę Nr. 3, kurioje yra anglų kalba surašytas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), pakuotę Nr. 4, kurioje yra DVD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.
Išaiškinti J. A. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti L. M., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.