Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1054-900/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-16
Bylos Nr.
1-1054-900/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07866-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
Ž. G., D. G.
Civilinis ieškovas
K. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1054-900/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07866-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant L. J.,dalyvaujant prokurorui A. E.,kaltinamiesiems Ž. G. ir D. G.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. G.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atliko;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 286 ir 290 straipsnius tarpusavyje subendrinta 18 MGL (677 €) bauda;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 18 MGL (677 €) bauda ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta bausmė: 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 18 MGL (677 €) bauda. Laisvės apribojimo bausmę atliko, baudos nesumokėjo;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi – nesumokėta 18 MGL (677 €) bauda ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta bausmė: 6 mėnesių laisvės apribojimas ir 18 MGL (677 €) bauda. Laisvės apribojimo bausmę atliko, baudos nesumokėjo;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį sumažinta 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, sumažinta 40 parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi – nesumokėta 18 MGL (677 €) bauda ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta bausmė: 40 parų arešto ir 18 MGL (677 €) bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (2 000 €) konfiskavimas. Baudos nesumokėjo,

yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

Ž. G. ir D. G. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: veikdami kartu, 2024 m. vasario 23 d. apie 6⁵⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje Ž. G. tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam K. G. į nosį, o D. G. kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į nosį bei dešinę akį, padarydami jam nosies kaulų lūžį ir dešinės akies voko poodinę kraujosruvą, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame teismo posėdyje buvo apklausti kaltinamieji Ž. G. ir D. G. bei nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. G..

Rašytiniai duomenys:

Surašytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas.

Įvykis ir pasekmės užfiksuotos BIRT ataskaitų žiūryklėje ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. kovo 8 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Asmens apžiūros 2024 m. vasario 28 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiojo kūno apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas 2024 m. kovo 1 d. pateikė išvadą Nr. G 275/2024(04) apie nukentėjusiojo kūno sužalojimo pobūdį ir sveikatos sutrikdymo mastą.

2024 m. balandžio 23 d. atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo K. G. ir įtariamojo Ž. G., tarp nukentėjusiojo K. G. ir įtariamojo D. G., tarp abiejų įtariamųjų.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. balandžio 25 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajam skambinant į BPC, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. balandžio 25 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Daiktų 2024 m. gegužės 14 d. apžiūros protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiojo akinių apžiūra.

I Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Byloje kilo ginčas, kas ir kaip sužalojo nukentėjusįjį.

EŽTT praktikoje yra nurodyta, kad kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi, vertinant tokius parodymus, gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl netikrų parodymų davimo (EŽTT 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje M. prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75; 2012 m. spalio 23 d. sprendimas P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau jų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-976/2018, 2K-43-458/2021, 2K-64-1073/2022), tokio asmens visi parodymai turi būti itin išsamiai ir visapusiškai patikrinami lyginant su kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017, 2K-9-594/2024).???

Kaltinamasis Ž. G. nurodė, kad nukentėjusysis jį išprovokavo: apsišlapino, privėmė į dėžę malkoms, negrąžino telefono, todėl jis trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į veido sritį delnu, bet tokiu būdu negalėjo sulaužyti nosies. Nematė, kad bute būtų buvę kraujo. Nukentėjusiojo akinių stiklą rado po lova.

Kaltinamasis D. G. teigė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju prasidėjo dėl negrąžinto telefono arba pinigų už telefoną. Jis nesudavė nukentėjusiajam, tik pastūmė besistojantį nukentėjusįjį ir galėjo netyčia suduoti alkūne į veido sritį. Apgailestauja dėl to. Po to Ž. G. ranka trenkė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus. Nukentėjusiajam ėmė bėgti iš nosies kraujas. Jis matė ant žemės du lašiukus kraujo.

Taigi kaltinamųjų Ž. G. ir D. G. paaiškinimai apie smūgių skaičių ir eiliškumą neatitinka vieni kitų. Kaltinamasis Ž. G. pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau yra įsitikinęs, jog negalėjo sulaužyti jo nosies. Kaltinamasis D. G. tvirtina, kad nukentėjusįjį mušė kaltinamasis Ž. G.. Jei kaltinamasis D. G. sudavė nukentėjusiajam, tai sudavė alkūne netyčia.

Kaltinamųjų Ž. G. ir D. G. paaiškinimus apie smūgių skaičių ir eiliškumą paneigia nukentėjusiojo parodymai, kitas kvestionuojamas aplinkybes (apie pasekmes, kraujo dėmes) paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamajame teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Pranešimai apie įtarimą ir vėliau kaltinimas kaltinamiesiems buvo suformuluotas remiantis nukentėjusiojo parodymais pareiškime, apklausos ir akistatos protokoluose bei išliko vienodi viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Pasak nukentėjusiojo, kaltinamasis Ž. G. pirmas jam trenkė vieną kartą į nosies sritį. Mano, kad trenkė kumščiu, nes smūgis buvo stiprus. Nuo smūgio akiniai nukrito ant grindų (ir vėliau rasti perlūžę ties nosies tiltu, vienas stiklas iškrito). Jau nuo kaltinamojo Ž. G. smūgio nukentėjusiajam skaudėjo nosį ir bėgo kraujas. Kraujo pribėgo ant patalynės ir, kiek prisimena, žemės. Nukentėjusiajam sėdint ar gulint ant lovos, kitas kaltinamasis D. G. kumščiu trenkė ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, kliuvo ir į nosį. Nuo paskutinio smūgio nukentėjusysis vėl nugriuvo ant lovos. Alkūne jam nesmūgiavo.

Kitų objektų (policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje darytų vaizdo ir garso įrašų) apžiūros protokole ir įvykio vietos apžiūros protokole rašoma, kad kambaryje rasta pritaškyto kraujo, o asmens kūno apžiūros protokole užfiksuota kraujuota nukentėjusiojo nosis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2024 m. kovo 1 d. išvadoje Nr. G 275/2024(04) sakoma, kad nukentėjusiajam padaryti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžis ir dešinės akies voko poodinė kraujosruva. Negalima nustatyti, ar 35-36 (apatinio žandikaulio kairės pusės V-VI) dantų pažeidimai yra susiję su užduotyje nurodytu įvykiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu. Jie padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas traktuojamas kaip nesunkus. Poodinė kraujosruva, vertinant atskirai, kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kalbant apie bendrininkavimą, pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdžiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį. Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-52-511/2019, 2K-278-303/ 2020, 2K-51-788/2022 ir kt.). Kaltinamieji kėsinosi į tą patį objektą – nukentėjusiojo sveikatą, mušė jį pakaitomis, todėl laikoma, kad veikė bendrininkų grupėje. Esant bendrai tyčiai, bendrininkai atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009). Teismas laiko, kad abu kaltinamieji bendrai nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

Žemesnės instancijos teismas

IV Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų (BK 138 str. 1 d.).

Nukentėjusysis nurodė, kad priėmė kaltinamojo Ž. G. atsiprašymą, ir prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, o kaltinamojo D. G. atsiprašymo nepriėmė ir pastarajam neatleido.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip minėta, kaltinamasis Ž. G. nesutiko, kad sukėlė nukentėjusiajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pasekmes, todėl nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius sąlygų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamasis Ž. G. yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini). 2000-2021 m. 3 kartus baustas administracine tvarka. Pirmu atveju suėjo administracinės nuobaudos (1 158 €) vykdymo senaties terminas, trečiu atveju nėra informacijos apie nuobaudos (150 €) sumokėjimą. Sumokėjo tik antrą 10 € baudą. Neteistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1-2 d.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).

Kaltinamasis D. G. yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). 2015-2013 m. 10 kartų baustas administracine tvarka už įvairius – mažesnius ir didesnius – administracinius nusižengimus. Nėra informacijos apie administracinių baudų sumokėjimą. Teistas 5 kartus; iš jų 4 kartus už nusikalstamas sveikas sveikatai arba susijusias sus sveikatos sutrikdymu (pasipriešinimą policijos pareigūnui). Už kitą analogišką nusikalstamą veiką (pasipriešinimą policijos pareigūnui) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis (BK 93 str. 1 d. 1 p.). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iki šiol nesumokėjo 18 MGL (677 €) baudos. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1-2 d.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe; būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1, 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, būdą, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų kiekį ir dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamuosius, nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatęs atitinkamai dvi ir tris sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam Ž. G. galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas šiek tiek mažesnį už sankcijos vidurkį ir įpareigodamas kaltinamąjį Ž. G. 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laiką uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 str. 4 d. 1-2 p., 5 d. 4 p.). Adekvati bausmė kaltinamajam D. G. galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam D. G. skirta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 18 MGL (677 €) bauda ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė: arešto bausmė ir 18 MGL (677 €) bauda.

Prokuroras siūlė kaltinamajam D. G. atidėti arešto bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kaip minėta, kaltinamasis D. G. buvo teistas arešto bausme ir ją realiai atliko, todėl nėra BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidų.

Kaltinamiesiems Ž. G. ir D. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliekamos galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėtos vykdyti juo skirtos bausmės; vėliau panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

V Dėl civilinių ieškinių prašant priteisti (ne)turtinės žalos atlyginimą

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM interesais, 2024 m. gegužės 3 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų, jeigu jie bus pripažinti kaltais, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 120,17 € turtinės žalos už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo. Pridėjo gydymo paslaugų apskaitos duomenų išrašą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. G. 2024 m. gegužės 14 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti (teisiamajame teismo posėdyje patikslino, kad iš kaltinamojo Ž. G.) 7 € turtinės žalos atlyginimo už sulaužytus akinius ir priteisti (teisiamajame teismo posėdyje patikslino, kad iš abiejų kaltinamųjų) 400 € neturtinės žalos atlyginimo už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamieji Ž. G. ir D. G. neginčijo civilinių ieškinių teisinio arba faktinio pagrindo nei žalos dydžio, todėl, pripažinus juos atsakingais už nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sužalojimą, civiliniai ieškiniai yra tenkinami visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. str. 5 d.).

V Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) vyriški akiniai (be vieno stiklo, rėmeliai perlūžę), saugomi Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo 2024 m. gegužės 21 d. aktą, kaip menkaverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

2) optinė duomenų laikmena su garso įrašo, nukentėjusiajam skambinant į BPC, skaitmenine kopija ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegta prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigodamas jį 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laiką uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo nuteistojo bausmės atlikimo priežiūrą vykdančioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

Ž. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 parų arešto.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, D. G. skirtą 45 parų arešto visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 18 MGL (677 €) bauda ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą bausmę: 45 parų arešto ir 18 MGL (677 €) baudą.

Išaiškinti D. G., kad Bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3-5 dalys numato, jog nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (aptariamu atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą adresu Trakų g. 10, Šiauliai). Jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį nuo 7³⁰ val. iki 16³⁰ val., penktadienį nuo 7³⁰ val. iki 15¹⁵ val., tel. Nr. 8-41-430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo D. G. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jeigu to prireiktų.

Laikyti, kad 18 MGL (677 €) baudos dalies mokėjimo terminas suėjo 2016 m. birželio 18 d.

D. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM interesais, 2024 m. gegužės 3 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš Ž. G. ir D. G. Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, kuri administruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, 120,17 € turtinės žalos už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (banko sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. G. 2024 m. gegužės 14 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš Ž. G. 7 € turtinės žalos atlyginimo už sulaužytus akinius bei priteisti solidariai iš Ž. G. ir D. G. 400 € neturtinės žalos atlyginimo už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) vyriškus akinius (be vieno stiklo, rėmeliai perlūžę), saugomus Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo 2024 m. gegužės 21 d. aktą, kaip menkaverčius sunaikinti;

2) optinę duomenų laikmeną su garso įrašo, nukentėjusiajam skambinant į BPC, skaitmenine kopija ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė