Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1143-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-20
Bylos Nr.
2S-1143-260/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04839-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
Ž. O.
Suinteresuotas asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, Danske Bank A
Kategorijos
  • 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1143-260/2014,Proceso Nr. 2-69-3-04839-2014-1,Procesinio sprendimo kategorijos:140.2; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 20d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalpareiškėjo Ž. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2FB-8452-454/2014 pagal pareiškėjo Ž. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei Ūkio banko lizingas, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, „Swedbank“, akcinei bendrovei, antstoliui R. B., antstoliui M. L., antstolei A. A., antstoliui R. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas Ž. O. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 3–8) prašydamas jo atžvilgiu iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo irjo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 2 993,50 Lt, reikalingą bankroto procedūroms atlikti, ir išlaidų sąmatą 850 Lt, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra nemokus, šiuo metu nedirba, jo gaunamas pajamas – 1 027,54 Lt - sudaro invalidumo ir kitos pensijos, iš esmės pareiškėjas naudojasi jo sutuoktinei priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Pareiškėjas taip pat nurodė neturintis nekilnojamojo ir jokio kito registruoto turto, sąskaitose turimos lėšos yra tik 0,22 Lt, pateikė kreditorių sąrašą ir nurodė įsiskolinimų dydžius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi (b.l. 50–52) nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas, remdamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktu nurodė, kad kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti pateiktas fizinio asmens turimo viso turto sąrašas, tačiau pareiškėjas nepateikė informacijos apie akcijų ir kitų vertybinių popierių ar kitokio turto turėjimą bei šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat pareiškime nėra nurodyta, ar pareiškėjas turėjo ar neturėjo pareiškimo padavimo teisme dieną pareiškime neminimo, tačiau pagal teisės aktus privalomo registruoti turto: pramoginių ar kitokių vandens transporto priemonių, taip pat nepateikti jokie nurodytas aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra nurodęs ir pateikęs turimo viso kilnojamojo turto sąrašo, nėranurodęs šio kilnojamojo turto verčių, taip pat nėrapateikęs vertes patvirtinančių įrodymų. Pareiškime nenurodytos aplinkybės, ar pareiškėjaskituose bankuose, išskyrus jo nurodytus, neturi atsiskaitomųjų sąskaitų ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog kituose bankuose bei kredito įstaigose pareiškėjas neturi jokių lėšų. Teismo teigimu, pareiškėjas turi nurodyti šias aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti teismui visus rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį, buvusią paskutiniuosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos, kadangi teismas turi nustatyti, ar pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo pateikimo teismui dienos nesudarė sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus duomenis, jog jis yra sudaręs santuoką, nurodė, jog pareiškėjas turi pateikti savo sutuoktinės turimo viso turto sąrašą, t. y. duomenis apie asmeninės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, privalomą registruoti kilnojamąjį turtą, sąskaitose esančias pinigines lėšas, nurodant sąskaitas kredito įstaigose, grynuosius pinigus, jei jų suma viršija 1 MMA, akcijas, kitus vertybinius popierius ir kitą turtą. Teismas pažymėjo, kad antstolės A. A. vykdyta vykdomoji byla yra užbaigta, todėl nėra aišku, kokį suinteresuotumą byloje turi ši antstolė. Be to, teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų nėra aiški vykdomųjų bylų eiga, likusi neišieškota skolos suma, todėl nesant šių duomenų, teismas negali nuspręsti, ar pareiškėjas pareiškimo padavimo metu atitiko Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus, t. y. ar jis buvo nemokus. Teismas, nurodęs, kad pirmiau nurodyti procesinio dokumento trūkumai yra reikšmingi nagrinėjant bylą, nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėjasatskiruoju skundu (b.l. 55–61) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas pateiktų bankų ir kredito įstaigų pažymas, kuriose būtų nurodyta, kad pareiškėjas neturi banko sąskaitų tuose bankuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 9 užsienio bankų filialai, 2 užsienio bankų atstovybės, 272 Europos Sąjungoje veikiantys bankai, 74 kredito įstaigos, todėl surinkti pažymas ne tik kad užtruktų ilgą laiko tarpą, dėl ko 10 dienų nustatytas terminas tokiam trūkumui pašalinti yra akivaizdžiai per trumpas, bet toks reikalavimas vilkina bankroto bylos pareiškėjui iškėlimą. Tokių pažymų išdavimas yra apmokestintas, pažymų iš visų kredito įstaigų surinkimas kainuotų labai daug, todėl pareiškėjui, kaip nemokiam asmeniui, šis reikalavimas yra objektyviai neįgyvendinamas. Pareiškėjo gaunamų pajamų užtenka vos minimaliemsporeikiamspatenkinti, o kadangi pareiškėjas turi judėjimo sutrikimą, reikalaujamų pažymų surinkimas bekitų asmenų pagalbos yra komplikuotas. Analogiški argumentai pasakytini ir apiereikalavimą pateikti duomenis apie kitą privalomą registruoti turtą, kadangi preliminariais skaičiavimais Lietuvos valstybinių registrų sistemą sudaro nemažiau kaip 30 įvairių registrų. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, trūkumų šalinimo institutą taikė formaliai, nenustatęs objektyviai egzistuojančių prieštaringų faktų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodomą turtinę padėtį. Teismas nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva nesiėmė veiksmų pareiškėjo turtinei padėčiai patikrinti.Neįmanomu tinkamai ir objektyviai įgyvendinti laikytinas ir teismo reikalavimaspateikti viso turimo kilnojamojo turto sąrašą bei šio turto vertes. Pareiškėjasnegali pateikti teismui visų buityje naudojamų daiktų įsigijimo kainų, paskaičiuoti jų nusidėvėjimą, likutineskainas, kadangi tokių duomenų nekaupė, o antstoliai, vykdę vykdomuosius dokumentus, tokių duomenų taip pat nereikalavo, jokio turto neaprašė tuo preziumuodami, kad tinkamo realizuoti turto nėra.Teismas, įpareigodamas pateikti pareiškėjo sutuoktinės turimo turto sąrašą, nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas rinktų irgautų duomenis apie kito asmens turtinę padėtį. Tokio reikalavimo įvykdymas susijęs su jau pirmiau nurodytomis išlaidomisir nepatogumais. Be to, pareiškėjo santuoka sudaryta gerokai vėliau, nei kad pareiškėjas asmeniškai prisiėmė paskolinius įsipareigojimus. Teismo nurodyta aplinkybė dėl galimybės kreditorių reikalavimus tenkinti iš bendro sutuoktinių turto yra hipotetinė, akivaizdžiai ankstyva ir spręstina tik iškėlus fizinio asmensbankroto bylą bei organizuojant turto pardavimo klausimus. Teismas savo veiksmais siekia perimti bankroto administratoriausfunkcijas, nes tik šis gali pasiūlyti bendrosios nuosavybėsdalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenims nuosavybe, nustatymo.Teismas, reikalaudamas iš pareiškėjo pateikti akivaizdžiai perteklinius ir objektyviai sunkiai patikrinamus duomenis apie turtinę padėtį, neatsižvelgė į įstatyme išskirtą išimtį pareigai teikti dokumentus, kadangi pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas teismui pridedami nemokumą pagrindžiantys dokumentai, jei fizinis asmuo gali juos pateikti.Teismas nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjaspateiktų duomenis apie savo turtinę padėtį paskutiniuosius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo dienos, kadangi tokių duomenų pateikimas nenumatytas įstatyme. Teismas neturi prievolės patikrinti fizinio asmens sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nes tokia prievolė įstatyme numatyta administratoriui. Taigi skundžiama nutartimi teismas siekia perimti administratoriaus pareigas, taip išplėsdamas savo kompetencijos ribas. Teismas gali atsisakyti iškelti bankroto bylą, jei nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paaiškėtų, kad pareiškėjas sudarė sandorius, kuriems taikoma nesąžiningumo prezumpcija ir būtent dėl tokių sandorių pareiškėjas tapo nemokus. Pareiškėjas yra nurodęs priežastis, kurios lėmė jo nemokumą, tačiau tai nėra sandorių, numatytų CK 6.67 straipsnyjesudarymas. Nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų sudaręs nurodytus sandorius, kurie būtų lėmę pareiškėjo nemokumą, ir pareiškėjui teigiant, kad tokie sandoriai nebuvo sudaryti, teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti sąžiningumo prezumpcija pareiškėjo atžvilgiu ir reikalauti papildomų duomenų tokiu būdu perimant administratoriaus pareigas.Teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasi Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1312-153/2012, kurioje suformuota praktika esant iš esmės skirtingoms aplinkybės. Kadangi šiosir nagrinėjamos bylos ratio decidendi yra skirtingos, teismas nepagrįstai priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi šioje nutartyje suformuotapraktika.Pareiškėjas į kreditorių sąrašą antstolius, vykdančius vykdomąsias bylas, kuriose pareiškėjas yra skolininkas, įtraukė siekdamas išvengti bet kokių abejonių dėl galimo jo nesąžiningumo, tačiau jam konkretūs vykdymo išlaidų dydžiai nėra žinomi, dėl ko jisteismui jų negali pateikti. Be to, tiek vykdymo išlaidų dydžiai, tiek ir likusios išieškoti ar išieškotos sumos nuolat kinta, todėl pareiškėjas, iki kol nebus patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, negali tiksliai nustatyti jų kiekio, struktūros ir reikalavimų dydžio. Be to, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nemokumo antstolių galimai patirtosišlaidos neturi jokios reikšmės, kadangi ir be jų pareiškėjo žinomos bei kreditorių rašytiniais įrodymais patvirtintos sumos viršija įstatymo reikalaujamą 25 MMA skolinių įsipareigojimų sumą. Teismo reikalavimaspateikti duomenis apie konkrečių šalių suinteresuotumą bankroto bylojetaip pat yra perteklinis, kadangi antstolių neįtraukimas į sąrašą nesukelia jokių teisinių pasekmių šioje pareiškimo nagrinėjimo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pasisako.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Remiantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas Ž. O. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nustatė pareiškimo trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dėl trūkumų šalinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą pareiškimą bei priedus prie jo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismasiš dalies nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, tam tikrus trūkumus nustatė nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo.

Reikalavimai fizinio asmens pareiškimui iškelti bankroto bylą numatyti FABĮ 4 straipsnyje. Prie pareiškimo iškelti bankroto bylą be kitų priedų turi būti pridedama ir pateikiama teismui fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jei jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė (FABĮ 4 str. 4 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia FABĮ nuostata, sprendė, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi jame nėra pateikta informacija apie akcijų ir kitų vertybinių popierių ar kitokio turto turėjimą, šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, taip pat pareiškime nėra nurodyti duomenys apie tai, ar pareiškėjas pareiškimo padavimo teisme dieną turėjo ar neturėjo pareiškime neminimo, tačiau pagal teisės aktus privalomo registruoti turto: pramoginių ar kitokių vandens transporto priemonių, o taip pat, kad nėra pateikti jokie nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra ne tik kad pateikęs informacijos apie tai, ar jis neturi atsiskaitomųjų sąskaitų kituose bankuose, išskyrus jo nurodytus, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kituose bankuose bei kredito įstaigose jis neturi jokių lėšų, ir įpareigojo pareiškėją nurodyti šias aplinkybes bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos, teismui turi būti pateikiamas fizinio asmens turimo turto sąrašas ir fizinio asmens nurodoma jo vertė, tačiau įstatymas nereikalauja, kad teismui būtų pateikti duomenys apie tai, kokio turto fizinis asmuo neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjas neturi įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto neturi ir tai patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš turto registro, kredito įstaigų (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1764-479/2013). Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto pareiškimo, jame yra nurodyti duomenys apie pareiškėjo turimas pinigines lėšas kredito įstaigų sąskaitose, turimas sąskaitas kredito įstaigose, kuriose net ir nėra piniginių lėšų, taip pat nurodyta, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, ką patvirtina teismui pateikti įrodymai, tuo pačiu pareiškėjas yra nurodęs, kad jis neturi kito savo vardu įgyto ir registruoto turto. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nurodytų duomenų pateikimas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo leidžia pripažinti, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino visus FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti duomenis apie pareiškėjo neturimą turtą, įskaitant ir duomenis apie neturimas sąskaitas kredito įstaigose, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, laikytinas pertekliniu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų bei galimai užkertančiu pareiškėjui galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Reikalavimas pateikti pažymas iš visų kredito įstaigų, taip pat valstybės registrų apie registruotiną turtą, reikštų įstatymu nustatytų reikalavimų išplėtimą, reikalautų nepagrįstai didelių finansinių išlaidų, laiko sąnaudų bei racionaliai būtų nepagrįstas, nes neturėtų įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo. Tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai įrodymų apie turimą turtą nepateikimą grindžia FABĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kadangi šioje normoje kalbama ne apie įrodymų, patvirtinančių asmens turimą turtą, pateikimą, bet apie dokumentų, pagrindžiančių asmens nemokumą, pateikimą tuo atveju, jei asmuo gali tokius dokumentus pateikti.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti pareiškėjo turimo viso kilnojamojo turto sąrašą (buitinės ir kompiuterinės technikos, telefoninio ryšio priemonių, baldų, šviestuvų, kilimų ir kt.) ir jo vertes bei vertes patvirtinančius įrodymus ne tik kad yra neįmanomas tinkamai ir objektyviai įgyvendinti, bet šių duomenų pateikimas nėra būtinas sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad galimybės pateikti viso jo turimo turto, atsižvelgiant į jo įsigijimo kainas ir nusidėvėjimą, vertes yra ribotos, kadangi mažai tikėtina, jog pareiškėjas būtų rinkęs šio turto įsigijimą patvirtinančius įrodymus, o be to, verčių nustatymas kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, kreipiantis į turto vertintojus, sąlygotų papildomų išlaidų atsiradimą. Tokių išlaidos tik dar labiau ribotų pareiškėjo, kuris teigia esąs nemokus, galimybes tinkamai ir kuo didesne apimtimi įvykdyti savo prievoles kreditoriams. Be to, teismų praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 668 straipsnįnegali būti nukreipiamas išieškojimas į fizinio asmens buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis, būtinus asmens pragyvenimui, pripažįstama, kad tokių duomenų pateikimas pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą nėra būtinas (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-306-479/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstais pripažinęs pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus dėl išsamių duomenų apie pareiškėjo neturimą turtą pateikimo, sprendžia, kad nepagrįstu laikytinas ir pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį per paskutiniuosius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos bei šiuos duomenis patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų pateikimo būtinumą grindė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta teismo teisė atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pažymėtina, kad nei minėtame FABĮ straipsnyje, nei FABĮ 4 straipsnyje nėra įtvirtinta pareiškėjo pareiga pateikti teismui duomenis apie jo turtinę padėtį ir jos pasikeitimus per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos, todėl sutinkant su atskirojo skundo argumentu pripažintina, kad tokių duomenų pateikimas nėra numatytas teisės aktuose. Teismo įpareigojimas pateikti nurodytus duomenis laikytinas nepagrįstai išplečiančiu teisės aktų reikalavimus.Be to, pažymėtina, kad dėl fizinio asmens, pateikusio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turtinės padėties per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sprendžiama ne pareiškimo priėmimo, bet bankroto bylos iškėlimo stadijoje, t. y. sprendžiant, ar pagal turimus byloje duomenis galima iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl reikalavimas pateikti duomenis apie fizinio asmens turtinės padėties pokyčius pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu negali būti pateisinamas. Pažymėtina, kad, išskyrus įstatyme numatytus tam tikrus atvejus, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl ir sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo klausimą šia prezumpcija, nesant ją paneigiančių duomenų, turėtų būti vadovaujamasi. Fizinis asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, neturi įrodyti, kad jis yra sąžiningas, išskyrus tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl jo sąžiningumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių, jo manymu, jis tapo nemokus, taip pat, kad nėra nustatyta faktų, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų tapęs nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais ir dėl to pareiškėjas būtų tapęs nemokus, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą nepagrįstai pareikalavo pateikti išsamius duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį per pastaruosius 3 metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, sprendžiantis bankroto bylos iškėlimo klausimą, turi teisę bendra tvarka reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomus duomenis (FABĮ 5 str. 1 ir 2 dalys, CPK 179 str.). Vėlesnėje proceso stadijoje paaiškėjus nurodytiems duomenis teismas ne tik kad gali atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.), bet ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 str. 1 d. 4 p.), todėl duomenų apie galimą aplinkybių, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, egzistavimą bei jas patvirtinančių įrodymų pateikimą reikalavimaspareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu reikalaujant pateikti duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį per 3 paskutinius metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, laikytinas nepagrįstu, o galimai ir užkertančiu pareiškėjui galimybę realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, skundžiama nutartis dalyse dėl pirmiau joje nurodytų pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumų laikytina nepagrįsta, todėl šiose dalyse naikintina.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumai yra nustatyti pagrįstai ir juos pareiškėjas per teismo nustatytą terminą turėtų pašalinti. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pareiškėjas neturėtų pateikti teismui duomenų apie jo sutuoktinės turimą turtą. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką, turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjo sutuoktinė, kaip suinteresuotas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis susijusi byla, neturėtų būti įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kaip matyti iš pareiškime nurodytų duomenų, pareiškėjas naudojasi sutuoktinei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, todėl vėlesnėje proceso stadijoje sprendžiant klausimus dėl, pavyzdžiui, lėšų sumos, reikalingos pareiškėjo poreikiams tenkinti, priimti sprendimai gali turėti įtakos pareiškėjo sutuoktinės teisėms ar pareigoms. Nors, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai įpareigoja jį rinkti duomenis apie kito asmens turtinę padėtį, tačiau pareiškėjo sutuoktinei esant suinteresuotai galimai pareiškėjui palankia bylos baigtimi, šių duomenų pateikimas neturėtų sudaryti nepatogumų. Aplinkybė, kad pareiškėjo santuoka yra sudaryta gerokai vėliau, nei kad pareiškėjas asmeniškai prisiėmė paskolinius įsipareigojimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismui neturėtų būti pateikti išsamūs duomenys apie pareiškėjo sutuoktinės turtinę padėtį. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, esant galimybei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo dalį bendrame turte, pagrįstai pareikalavo pateikti iš pareiškėjo duomenis apie tokį sutuoktinių turimą turtą šioje proceso stadijoje, kadangi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina turėti išsamius duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį. Bankrutuojant fiziniam asmeniui būtinanustatyti fizinio asmens prievoles, kuriasjis turi kreditoriams ir nuo kurių jispretenduoja būti atleistas, bei fizinio asmens turtą, kuris gali būti panaudotas tenkinti kreditorių reikalavimams, todėl teismui siekiant nustatyti šias reikšmingas aplinkybes, būtina turėti išsamius duomenis apie visą pareiškėjo turimą turtą, netgi ir bendrą su kitais asmenimis. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, nustatęs šį pareiškimo trūkumą, siekia perimti administratoriaus funkcijas, kadangi tik administratorius gali pasiūlyti bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenims nuosavybe, nustatymo. Šiais veiksmais teismas nurodyto pasiūlymo neteikia, o tik siekia išsamiai išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo turtine padėtimi. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo įpareigojimas pateikti duomenis apie jo sutuoktinės turimą turtą turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į pirmiau nutartyje nurodytus argumentus dėl pateikiamų duomenų ir įrodymų apimties ir išsamumo.

Nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, susiję su trūkumų dėl antstolių suinteresuotumo byloje nurodymu, jų kreditorinių reikalavimų nurodymu bei duomenų apie jų vykdomų vykdomųjų bylų eigą pateikimu. Prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pateikiamas kreditorių sąrašas, kuriamenurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, - vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, - juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai (FABĮ 4 str. 4 d. 5 p.). Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto kreditorių sąrašo, jis į jį yra įtraukęs antstolius R. B. bei A. A., tačiau nėra nurodęs nei jų kreditorinių reikalavimų, nei jų įvykdymo terminų. Nors pareiškėjas nurodė, kad jam nėra žinomi konkretūs vykdymo išlaidų dydžiai, tačiau jis, būdamas skolininkas vykdomosiose bylose, remiantis CPK 643 straipsniu, ne tik kad turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, bet ir gauti pažymas apie vykdymo eigą, kas sudaro galimybę pareiškėjui gauti ir teismui pateikti reikiamus duomenis apie šių antstolių kreditorinius reikalavimus. Nepagrįstu laikytinas ir argumentas dėl šių reikalavimų nuolatinio kitimo, kadangi taip pat kinta ir kitų kreditorių reikalavimai, nors pareiškėjas šių kreditorių reikalavimų dydžius yra nurodęs. Be to, visi duomenys apie pareiškėjo kreditorius ir jų reikalavimų dydžius yra reikšmingi sprendžiant pareiškėjo nemokumo klausimą, todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad antstolių galimai patirtos vykdymo išlaidos neturi tam jokios reikšmės, nes pareiškėjo žinomos bei kreditorių rašytiniais įrodymais patvirtintos sumos viršija įstatymo reikalaujamą 25 MMA skolinių įsipareigojimų sumą. Pareiškėjo pareiga pateikti tikslius ir išsamius duomenis apie jo kreditorius ir jų reikalavimus bei įvykdymo terminus yra įtvirtinta įstatyme, ir šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas pareiškėjo atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti duomenis apie konkrečių šalių suinteresuotumą bankroto byloje yra perteklinis. Pažymėtina, kad būtent pats pareiškėjas pareiškime suinteresuotu asmeniu nurodė antstolę A. A., todėl esant duomenimis, kad jos vykdyta vykdomoji byla yra užbaigta, teismas pagrįstai pareikalavo pateikti duomenis apie šios antstolės suinteresuotumą bankroto byloje. Tuo atveju, jei šis asmuo neturi suinteresuotumo byloje, jis be pagrindo buvo nurodytas dalyvaujančiu byloje asmeniu. Aplinkybė, kad pareiškėjas, galimai siekdamas nesukelti jokių abejonių jo sąžiningumu, nesudaro pagrindo byloje dalyvaujančiais asmenimis nurodyti visus galimai net ir neturinčius suinteresuotumo bylos baigtimi asmenis.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą nutartį pakeisti, 2014 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dalis, kuriomis pareiškėjas įpareigotas pateikti savo sutuoktinės viso turto sąrašą, nurodant skundžiamoje nutartyje nurodytus duomenis, atsižvelgiant į šios nutarties argumentus, taip pat pateikti duomenis, pagrindžiančius antstolės A. A. suinteresuotumą bankroto byloje, duomenis apie antstolių A. A. ir R. S. vykdomų iš pareiškėjo išieškojimų eigą ir šių antstolių kreditorių reikalavimų dydžius, palikti nepakeistą, nustatyti naują terminą iki 2014 m. birželio 10 dienos šiems trūkumams pašalinti, o likusias nutarties dalis panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį.

Palikti galioti nepakeistas šios nutarties dalis, kuriomis pareiškėjas Ž. O. įpareigotas pašalinti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumus, susijusius su savo sutuoktinės viso turto sąrašo, nurodant skundžiamoje nutartyje nurodytus duomenis, pateikimu, taip pat duomenų, pagrindžiančių antstolės A. A. suinteresuotumą bankroto byloje, duomenų apie antstolių A. A. ir R. S. vykdomų iš pareiškėjo išieškojimų eigą ir šių antstolių kreditorių reikalavimų dydžius, pateikimu.Nustatyti naują terminą iki 2014 m. birželio 10 dienos šiems trūkumams pašalinti.

Likusias Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d.nutarties dalis panaikinti.

Teisėjas Raimondas Buzelis