Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovės E. B. prašymą civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenims AB "Swedbank", UAB "Būsto paskolų draudimas", institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, įsiskolinimo už vaiko išlaikymą priteisimo, bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo, turto, skolinio įsipareigojimo padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Teismo priteistas laikinas materialinis išlaikymas yra neprotingo dydžio ir yra pakankamai didelis, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai.

8. Teismui patenkinus ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bus pažeisti ir nukentės atsakovo, interesai, kadangi tokio dydžio teikti nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą galimybių ir lėšų neturi. Apelianto materialinė padėtis yra labai sunki, nes gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 610 Eur, o papildomų pajamų ar santaupų, neturi. Jokio vertingo kilnojamojo ar nekilnojamo turto neturi ir nėra įgijęs išskyrus gyvenamąjį būstą, kuris šiuo metu yra įkeistas bankui ir už kurį mokamas gyvenamojo busto paskola. Iš savo gaunamų pajamų - darbo užmokesčio turi kiekvieną mėnesį mokėti kreditoriui po 400 Eur už būsto paskolą. Mokesčiai už elektra, dujas, komunalines paslaugas ir kietojo kuro (malkų) įsigijimui per mėnesį sudaro apie 85 Eur. Be to iš savo gaunamų pajamų apeliantas turi minimaliai išlaikyti save tenkinant minimalius poreikius - maistui, rūbams, vaistams ir higienos priemonėms, kurios per mėnesį sudaro apie 250 Eur, taip pat gyvenamajame name, reikalingos išlaidos remontui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

13. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

14. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 430 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 607 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo); į tai, kad teismas privalo užtikrinti, jog vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos; preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi; šiuo metu esantį minimalios mėnesinės algos dydį; vaiko amžių (dvylika metų) bei tokio amžiaus vaiko poreikius; ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį; atsakovo poziciją, sutinkant teikti mažesnį nei reikalauja ieškovė laikiną išlaikymą, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo nėra visiškai pagrįstas. Sutiktina su apeliantu, kad jo turtinė padėtis nėra gera (jo pajamos – apie 610 Eur/mėn.). Šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų apie vaiko poreikius, dėl kurių būtų patiriamos didesnės išlaidos jo išlaikymui nei įprastai. Be to akivaizdu, jog ieškovė taip pat turi atitinkama dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

17. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog šioje proceso stadijoje teisinga, sąžininga ir protinga priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą vaikui. Teismo vertinimu, abiejų vaiko tėvų teikiama bendrai 400 Eur suma būtų protingo ir racionalaus dydžio dvylikos metų vaiko poreikių tenkinimui bylos nagrinėjimo metu, tokiu būdu užtikrinant tiek nepilnamečio vaiko, tiek jo abiejų tėvų interesus.

18. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatant, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinam išlaikymui iš atsakovo priteistina po 200 Eur kas mėnesį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 7 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo išdėstyti taip :

„Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, paskiriant ieškovę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikui priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į jo asmeninę sąskaitą, esančią Luminor Bank AS banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).“