Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, S. S. įpareigotas per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam E. B. iš nuteistojo S. S. priteista 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 24 d., apie 19 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą, o būtent: rankos kumščiu sudavė E. B. ne mažiau kaip 10 smūgių į kairės pusės žandikaulį, po to bendro naudojimo koridoriuje vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į veidą, padarydamas jam kraujosruvas kairiame skruoste ir kairiame žande, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą.Nukentėjusysis E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo iš dalies, ir iš nuteistojo S. S. jam priteisti 4000 eurų neturtinės žalos.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, kadangi visiškai nepagrįstai priteisė tik 500 eurų neturtinės žalos. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 6.250 straipsnis). Teismas turėjo įvertinti ne tik įvykusį faktą, bet ir pasekmes ateities požiūriu, tai yra kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, kokios pasveikimo galimybės, ar turės reikšmės neturtinę žalą patyrusio asmens visuomeninei, profesinei veiklai, šeimyniniams santykiams, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pirmos instancijos teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad S. S. teiginiai dėl sunkios materialinės padėties yra deklaratyvūs, jis jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Nukentėjusysis yra įsitikinęs, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo mažinti jo reikalavimą dėl 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip dešimt smūgių į kairės pusės žandikaulį, po to dar ciniškai koja spyrė jam į veidą. Apeliantas dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir nepatogumus, jam dėl patirto sumušimo išliko liekamieji reiškiniai – žandikaulis yra iškrypęs, jam sunku valgyti (kramtyti), ateityje gali prireikti plastinės operacijos, tuo tarpu nuteistojo turtinė padėtis yra gera, jis yra jauno amžiaus, darbingas, gauna pajamas (nereguliariai dirba užsienyje). Atsižvelgiant į tai, apelianto civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti tenkinamas visiškai.Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis E. B. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nukentėjusiajam iš nuteistojo priteisti 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, prokurorė su apeliaciniu skundu sutiko iš dalies, nurodydama, kad teismo priteista 500 eurų neturtinė žala yra aiškiai per maža, ir prašė nukentėjusiajam priteisti 1000 eurų neturtinės žalos, nuteistasis S. S. sutiko nukentėjusiajam sumokėti 1000 eurų neturtinės žalos, išdėstant mokėjimą dalimis.

Nukentėjusiojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamas skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimas.Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam iš nuteistojo 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiojo patirtas fizines kančias bei kitus nepatogumus priteisė jam 500 eurų. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis gydėsi ilgiau nei 10 dienų, tačiau šiuo metu nebeturi nusiskundimų dėl sveikatos, taip pat įvertinęs nuteistojo S. S. turtinę padėtį, kurią teismas pripažino sunkia (nuteistasis gauna lėšų tik minimaliems poreikiams patenkinti).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).Atskirai pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Baudžiamoji byla Nr. 2K-244-942/2015). Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja.Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016).Šioje byloje nustatyta, kad S. S. konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajam E. B. kumščiu ne mažiau kaip 10 smūgių į kairės pusės žandikaulį, po to vieną kartą koja spyrė jam į veidą, padarydamas jam kraujosruvas kairiame skruoste ir kairiame žande, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E. B. dėl komplikuoto apatinio žandikaulio lūžio stacionariai gydytas nuo (duomenys neskelbtini) (9 dienas), jis buvo operuotas, atlikta osteosintezė plokštelėmis. Po operacijos nukentėjusiajam buvo paskirta trijų mėnesių minkšto-skysto maisto dieta. Po gydymo nukentėjusysis taip pat turėjo vykti į gydymo įstaigą siūlų pašalinimui, vyko chirurgo konsultacijos į VŠĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką. Civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde E. B. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis iškentė stiprų skausmą, mėnesį laiko jam buvo labai sudėtinga ir skausminga valgyti, dėl to jis patyrė tiek fizines kančias, tiek ir dvasinę traumą. Po šio įvykio jį apėmė nerimas, jis prastai miega, vengia susitikti su draugais. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis papildomai nurodė, kad jam iki šiol yra įdėta plokštelė ir skauda žandikaulį.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajam E. B. priteisdamas tik 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, nepakankamai įvertino nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą ir kitus ilgą laiką po operacijos besitęsusius nepatogumus. Apygardos teismas taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo finansinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. S. yra darbingo amžiaus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), todėl vien jo pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra bloga dėl turimų finansinių įsipareigojimų, negali būti pervertinta ir tapti pagrindine priežastimi nepriteisti didesnės sumos nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju padidinus priteistinos neturtinės žalos dydį, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra nebus pažeista.Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam E. B. priteista suma neturtinei žalai atlyginti didinama iki 2000 eurų. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti analogiški arba labai panašūs kūno sužalojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016 (1448,10 eurų); Nr. 2K-221-648/2016 (1737,72 eurų), Nr. 2K-238/2014 (1448,10 eurų).Esant nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, padidinant nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 2000 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuteistojo S. S. nukentėjusiajam E. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.