- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-08
- Bylos Nr.
- 2S-750-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03785-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 129.20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) A. K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. K. (P.) skundą dėl notarės J. Š. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
pareiškėja A. K. (Petraitienė) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti notarės J. Š. 2013-01-03 pranešimą įkaito davėjui Nr. S-20 ir 2013-01-03 pranešimą įkaito davėjui Nr. S-26, 2013-01-03 pranešimą skolininkui Nr. S-30.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. K. (P.) skundą dėl notarės J. Š. veiksmų. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundžiami pranešimai įkaito davėjui ir pranešimas skolininkui nėra įstatymo numatytas notarinis veiksmas, kuris sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Pranešimuose yra siūloma pareiškėjai sumokėti kreditoriui skolą, pateikiant notarei duomenis apie prievolės įvykdymą arba pateikti notarei duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo (CK 4.192 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (LR Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymo Nr. 1R-144 Dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo 10-11 p. p.). Pagal LR Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Atsižvelgęs į nurodyta teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundžiami notarės pranešimai nėra skundo objektas, todėl nenagrinėti teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
pareiškėja A. K. (P.) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-06 nutartį; patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti notarės J. Š. reikalavimą įvykdyti prievolę bei sustabdyti išieškojimo procesą. Nurodė, kad pranešimas įkaito davėjui ir pranešimas skolininkui savo teisine prigimtimi yra notariniai veiksmai, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes, kurios skundžiamos LR CPK 511 str. nustatyta tvarka. Notarė siųsdama pranešimą įkaito davėjui atlieka notarį veiksmą t.y. pareiškėja tampa skolininke ir jai nustatomas 20 dienų terminas per kurį neatlikus nurodytų veiksmų bus atliktas vykdomasis įrašas, o vykdomasis įrašas skundžiamas ieškinio teisenos tvarka. Todėl pranešimas įkaito davėjui yra notarinis veiksmas, kadangi jis sukelia realius teisinius padarinius. Negalėjimas pranešimų apskųsti teisme civilinio proceso tvarka yra akivaizdus pareiškėjos teisių pažeidimas. Be to kreditoriaus veiksmuose yra sukčiavimo požymių, dėl ko jo kreditoriniai reikalavimai negali būti vykdomi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. K. (P.) skundą dėl notarės J. Š. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinio proceso kodekso XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti tvarką (LR CPK 511 str. 1 d.). LR Notariato įstatymo 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus: 1) tvirtina sandorius; 2) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus; 3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus; 4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; 5) liudija parašo dokumentuose tikrumą; 6) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą; 7) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje; 8) priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus; 9) tvirtina dokumentų pateikimo laiką; 10) perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims; 11) priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas; 12) priima jūrinius protestus; 13) protestuoja vekselius ir čekius; 14) atlieka vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose; 15) atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą; 16) surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės; 17) tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams; 18) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.“
Kaip matyti notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis, tačiau nei Notariato įstatymo 49¹ str., kuris nustato notaro pareigą prieš atliekant notarinį veiksmą išsiųsti skolininkui pranešimą, nei CK 4. 192 str., kuris taip pat numato pranešimo išsiuntimą, nei kituose įstatymuose nėra numatyta, kad tokio pobūdžio (t.y. ginčo) pranešimai priskirtini prie notarinių veiksmų ir nenurodyta, kad pranešimai gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog notaras, atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Būtent notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 10, 12 punktai numato, jog pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu paštu, o jo neįteikimas nesustabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo. Aprašas taip pat įpareigoja notarą notariniame registre registruoti tik kreditoriaus prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir patį vykdomąjį įrašą (9, 18 punktai). Iš nurodyto seka, kad pranešimo skolininkui išsiuntimas yra notaro, atliekančio vykdomąjį įrašą, privalomas veiksmas, tačiau toks veiksmas yra tik procesinio (procedūrinio) pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog ginčo pranešimai nėra įstatymo numatytas notarinis veiksmas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl jo skųsti teisinio pagrindo nėra ir toks skundas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kiti atskirojo skundo motyvai skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.