Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-388-1053/2021 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos patikslinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsniu, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Bylos duomenimis, nustatyta Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarytą 2018 m. gruodžio 10 d., ir už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarytą 2018 m. gruodžio 18 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme bausmių apėmimo būdu ir M. K. skirta subendrinta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarytą 2019 m. rugsėjo 10 d., ir už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarytą 2019 m. rugsėjo 14 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. K. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ir M. K. paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimas.

Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarytą 2019 m. kovo 1 d. ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas pažymi, kad, priešingai nei prašyme nurodė nuteistasis M. K., nei viename iš minėtų teismo nuosprendžių nebuvo nustatyta M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo vieta, tai yra, kad nuteistasis turi atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta BVK ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. 2K-125-689/2021 konstatavo, kad vertinant vien tik 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 padarytą BK 50 straipsnio pakeitimą – šio straipsnio 3 dalies pripažinimą netekusia galios – negalima padaryti išvados, ar šis įstatymas palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ar ją sunkina. Vertinant minėtą įstatymo pakeitimą iš nuteistojo už labai sunkų nusikaltimą pozicijų, taip pat negalima padaryti išvados, ar šis įstatymas palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ar ją sunkina, nes, kaip minėta, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime.

Baudžiamojo įstatymo redakcijoje, kuri galiojo visų nusikalstamų veikų padarymo metu, buvo nustatyta ne tik teismo teisė paskirti konkrečią bausmės atlikimo vietą, t. y. kalėjime ar pataisos namuose (baudžiamojo įstatymo 2003 m. gegužės l d. redakcija), bet, svarbiausia, buvo galimybė atlikti bausmę pataisos namuose (pati tinkamiausia, palankiausia nuteistajam), tai yra žymiai geriau už kalėjimo režimą. Galiojantis BK straipsnis, kaip materialinė baudžiamoji teisė, negali būti išaiškintas ar paneigtas BVK nuostatomis (kasacinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 2K-125-689/2021).

Šiuo atveju, M. K. buvo nuteistas už veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. Vadinasi, baudžiamasis įstatymas, tiksliau, BK 50 straipsnio 3 dalies pakeitimas (kai kurių veikų atžvilgiu jau buvo priimtas 2019 m. liepos 27 d. pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2263) tuo metu dar nebuvo įsigaliojęs (įsigaliojo tik 2020 m. liepos 1 d.). Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismai M. K. paskyrę laisvės atėmimo bausmes nuosprendyje turėjo nustatyti, kad nuteistasis bausmę atlieka kalėjime, arba, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti kitą pataisos įstaigos rūšį. Taigi, atsižvelgiant į tai, Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendis tikslinamas ir teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo vietos nustatymo nuteistajam vadovaujasi BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Teismas nustatydamas M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vietą pirmiausiai atsižvelgia kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. M. K. teistas 12 kartų, teistumui neišnykus ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Paskutiniuoju Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu nuteistas už du nusikaltimus: nusikaltimą nuosavybei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Nuosprendyje teismo buvo konstatuota, kad abi veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kaltę dėl abiejų veikų M. K. kategoriškai neigė. Pasisavintas 1 198 Eur svetimas turtas, žala nebuvo atlyginta. M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaip minėta, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžio, M. K. buvo nuteistas už du baigtus tyčinius (tiesiogine tyčia) nusikaltimus: BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, bei BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias: nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad M. K. anksčiau pagrinde buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir panaudojant smurtą, pirmus keturis kartus buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas galiojantį teistumą. M. K. baustas daugybę kartų administracine tvarka, tarp pažeidimų dominuoja automobilio vairavimas neturint tam teisės, alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje, važinėjimas viešuoju transportu be bilieto ir kt. Kaltinamasis yra jaunas, sveikas, į narkologines ir psichiatrines įskaitas neįrašytas. M. K. kategoriškai neigė kaltę dėl padarytų nusikaltimų, nors jo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, nebuvo antraeilis – jis buvo aktyvus vykdytojas.

Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas už vieną baigtą, tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei iš savanaudiškų paskatų, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė, kad jo padarymo metu M. K. niekur nedirbo. Teismas nenustatė M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios: nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies, 1 punktas). Kaltę taip pat M. K. kategoriškai neigė.

Teismo vertinimu, minėti M. K. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. K. buvo nuolat teisiamas nuo 2011 metų kaip suaugęs asmuo, tačiau jis nepaiso ir ignoruoja jo atžvilgiu taikomas griežtas poveikio priemonių, todėl darytina išvada, kad jis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatytų reikalavimų, o jo pavojingumas ne tik nemažėja, bet ir didėja. Taigi teismas atsižvelgdamas į visas prieš tai paminėtas reikšmingas aplinkybes, į tai, kad M. K. buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 12 metų laisvės atėmimo bausme, ir į tai, kad M. K. visais minėtais teismo nuosprendžiais buvo charakterizuojamas išimtinai neigiamai, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), mano, kad tikslinga nustatyti M. K. Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę ir subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime. Kitaip tariant, teisimas nenustatė aplinkybių, dėl kurių M. K. galėtų atlikti bausmę ne kalėjime, o pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Patikslinti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-388-1053/2021 rezoliucinę dalį dėl M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos:

„Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) teismas nustato, kad M. K. Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę ir subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę turi atlikti kalėjime.“.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.