- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-581-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19447-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2245-864/2012 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas (atsakovas) prašė atnaujinti procesą, nurodydamas, jog paaiškėjo naujai esminių šios civilinės bylos aplinkybių. Paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), buto savininkas ir pagal nustatytą tvarką yra atjungęs minėto buto apšildymą nuo centralizuotos apšildymo sistemos ir bute savo lėšomis įsirengęs alternatyvinį buto apšildymą. Butui jokia šiluma yra netiekiama, tačiau jam priskaičiuojamos didelės sumos už bendro naudojimo patalpų apšildymą, nors laiptinė, tambūras, rūsiai bei koridoriai yra neapšildomi. Įsiteisėjus 2012-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, buvo gauti duomenys iš UAB „Verkių ūkis“ apie tai, kad pareiškėjui (atsakovui) gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų tenka tik 2,30 kv.m. ploto, todėl šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus bei tokiu būdu pažeisti pareiškėjo (atsakovo) teisėtus interesus, be to, pareiškėjas (atsakovas) nurodė, jog duomenis apie jam tenkančio bendrojo naudojimo patalpų plotą jis gavo tik 2013-09-05.
Ieškovas nesutiko su atsakovo prašymu. Nurodė, kad 2012-08-01 teismo posėdžio metu buvo pateiktas detalizuotas mokesčių už šilumos energiją pastato vartotojams paskaičiavimas ir atsakovo prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ieškovo atlikto mokesčių paskaičiavimo atitikimo teisės aktų reikalavimams patikrinti ir savo paskaičiavimams padaryti. 2012-08-10 buvo pateiktas papildomas detalizuotas šilumos kiekio šildymui ir bendro naudojimo patalpų šildymui apskaičiavimas, kad teismas ir atsakovas galėtų visapusiškai įvertinti atsakovui apskaičiuotos skolos už šilumos energiją namo bendro naudojimo patalpos šildymo pagrįstumą. Teismai išsamiai įvertino nurodytus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog pastate suvartotas šilumos kiekis proporcingai buvo skirstomas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. vartotojui priskirtas šilumos kiekis pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojamas šilumos kiekį, tenkantį bendro naudojimo patalpų kvadratiniam metrui šildyti padauginus iš vartotojui priklausančio buto naudingojo ploto. Atsakovo pateiktas UAB „Verkių būstas“ pastato bendro naudojimo patalpų ploto paskaičiavimas šiuo atveju negali būti naudojamas skirstant šilumos kiekį vartotojams, todėl šis raštas negali būti laikytinas tinkamu įrodymu šioje civilinėje byloje ir naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui (atsakovui) nagrinėjant šią civilinę bylą teismuose iš esmės. Darytina išvada, kad nėra jokių CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatose numatytų pagrindų procesui atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-04 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2245-864/2012 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos išieškojimo.
Teismas padarė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (atsakovui) bylos nagrinėjimo metu. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tokią pažymą pareiškėjas (atsakovas) galėjo gauti ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, jog civilinės bylos Nr. 2-2245-864/2012 nagrinėjimo metu pareiškėjui (atsakovui) buvo pateikti detalizuoti mokesčių už šilumos energijos pastato vartotojams paskaičiavimai, kad pareiškėjas (atsakovas) galėtų visapusiškai įvertinti jam apskaičiuotos skolos už šilumos energiją namo bendro naudojimo patalpos šildymo pagrįstumą. Pateiktas UAB „Verkių būsto“ apskaičiavimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose suvartoto šilumos kiekio paskirstymo tvarką. Teismas taip pat padarė išvadą, jog pareiškėjo (atsakovo) pateikti duomenys iš UAB „Verkių būstas“ dėl dalyvavimo bendrojo naudojimo patalpų šildymo išlaidose daugiabučiame name yra vieši, ir juos pareiškėjas (atsakovas) galėjo pateikti civilinės bylos Nr. 2-2245-864/2012 nagrinėjimo iš esmės metu, juo labiau, kad pareiškėjas (atsakovas) buvo atstovaujamas advokato. Todėl teigti, jog pareiškėjo (atsakovo) nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo (atsakovo) prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatose numatytų reikalavimų ir pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais, todėl jos ir negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (atsakovas) V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartį ir patenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2245-864/2012 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, iš UAB „Verkių būstas“ buvo gauti duomenys, kad atsakovui gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų tenka tik 2,30 kv.m., todėl nebuvo jokio teisėto pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus ir priteisti tokias dideles sumas už bendrojo naudojimo patalpas. Atsakovui tenkanti bendrojo naudojimo patalpų dalis yra pagrindinis įrodinėjimo dalykas ir turi esminę reikšmę dėl naujų gautų duomenų, todėl yra pagrindas panaikinti jau priimtą sprendimą. Anksčiau gauti minėtus duomenis nebuvo galimybių, nes ieškovas vengė pateikti duomenis, kiek atsakovui tenka bendrojo naudojimosi patalpų, klaidino teismą. Taikant ieškovo nurodomus šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodus Nr. 4 ir 5, pagrindinis rodiklis, apskaičiuojant šilumos kiekį yra šių patalpų tenkanti dalis kiekvienam buto savininkui. Skaičiuojant mokestį už bendrojo naudojimosi atsakovui priklausančias 2,30 kv.m. patalpas, būtų apskaičiuota teisinga suma.Atsakovas yra atsijungęs nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, todėl jam minėti metodai Nr. 4 ir 5 negali būti taikomi. Teismas sprendime, skaičiuojant, kiek tenka šilumos kiekio bendrojo naudojimosi patalpoms šildyti, nurodo atsakovo buto naudingą plotą ir priskirtą šilumos kiekį, tenkantį bendrojo naudojimosi patalpų kvadratiniam metrui šildyti padauginus iš vartotojui priklausančio buto naudingojo ploto. Tačiau atsakovas buto naudingą plotą apšildo savo lėšomis, nes yra atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos. Neteisingai taikant nurodytus metodus, atsakovui apskaičiuojamos nepagrįstai didelės sumos. Taikant proporcingumo principą pagal CK 4.82 str. 5 d., atsakovo buto naudingo ploto dalis sudaro tik 13 %. Nagrinėjant bylą, nebuvo pateikta skaičiavimuose, kiek atsakovui tenka bendrojo naudojimosi patalpų, nors jis to ir reikalavo. Tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo pavyko gauti šiuos duomenis. Negalima sutikti su teismo nuostata, kad UAB „Verkių būstas“ apskaičiavimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms daugiabučiuose namuose suvartoto šilumos kiekio paskirstymo tvarką. UAB „Verkių būstas“ apskaičiavimai yra teisingi, duomenys paimti iš Nekilnojamojo turto registro ir atitinka faktinę padėtį. Be to, atsakovui neturi būti taikomi minėti metodai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo atmesti skundą. Nurodo, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, kuris nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus. Šilumos paskirstymo metodą konkrečiame pastate pasirenka šilumos vartotojai, kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas atsižvelgiant į jame numatytus taikymo atvejus. Pastate yra 8 butai. Atsakovo buto šildymo sistemos įrenginiai atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tinklų. Tačiau Šilumos ūkio įstatymo 25 str. pagrindu atsakovas turi apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Pastato vartotojų nebuvo pasirinktas arba jų parengtas ir su komisija suderintas šilumos kiekio paskirstymo metodas šiame pastate, todėl pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2011-10-31 pastate suvartotas šilumos kiekis buvo skirstomas vartotojams taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutartimu Nr. O3-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui vartotojams priskirta šilumos kiekio dalis nustatoma pagal Metodo Nr. 5 3 punkto reikalavimus, tai yra pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kiekio dalies. Ginčo laikotarpiu pastato vartotojų CK 4.85 str. nustatyta tvarka nebuvo priimtas sprendimas dėl pastato energetinio audito ar susitarimo dėl šilumos kiekio bendo naudojimo patalpoms šildyti nustatymo, šilumos kiekio dalies vartotojų pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas buvo nustatytas pagal metodo Nr. 5 3.1 punkto lentelėje pateikiamą rekomendaciją, tai yra taikant lentelėje nurodytą 0,20 koeficientą, nes pastate yra 1 laptinė. Taikant šį koeficientą pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti buvo skiriamas 20 % kiekis nuo bendro šilumos kiekio šildymui. Vartotojui priskirtas šilumos kiekis pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojamas šilumos kiekį, tenkantį bendro naudojimo patalpų kvadratiniam metrui šildyti, padauginus iš vartotojui priklausančio buto naudingojo ploto. Todėl UAB „Verkių būstas“ pastato bendrojo naudojimo ploto apskaičiavimas negali būti naudojamas skirstant šilumos kiekį vartotojams, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 644,34 Lt skolos už šilumos energiją nuo 2009-10-01 iki 2011-10-31 ir 46,19 Lt delspinigių. Ieškovas pripažino, kad atsakovui priklausantis butas yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau pagal CK 4.82 str. 2 d., Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str. ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 atsakovas privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (b.l. 2-3). Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti 2008-06-18 šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2074116 su buitiniu šilumos vartotoju negaliojančia (b.l. 51-52). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-17 sprendimu byloje Nr. 2-2245-864/2012 patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo 644,34 Lt skolos ir 46,19 Lt delspinigius, o atsakovo priešieškinį atmetė (b.l. 133-136). Atsakovui pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2013-05-30 nutartimi paliko minėtą teismo sprendimą nepakeistą (b.l. 162-167).
Atsakovas 2013-09-27 pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje, kadangi naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu, tai yra UAB „Verkių būstas“ pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atsakovui gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų tenka tik 2,30 kv.m.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).
Nagrinėjant bylą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, atsakovas ginčijo ieškinį, remdamasis tuo, kad jo butas yra atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos, bendro naudojimo patalpos nėra šildomos, sutartis su ieškovu buvo pasirašyta, nes atsakovas tikėjosi, jog turės mokėti 0,15 kv.m. plotui teiktinos šilumos energijos kainą, tai yra po 5,16 Lt per mėnesį (b.l. 133-136), pagal atsakovo skaičiavimus bendrojo naudojimo patalpų jam priklauso 3 kv.m. (b.l. 140-142; 163). Abiejų instancijų teismai analizavo atsakovo nurodytas aplinkybes bei ieškovo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, tai yra Šilumos kiekio šildymui ir bendro naudojimo patalpų šildymui apskaičiavimo lentelę, kurioje pateikti detalūs, pateikto šilumos kiekio, nustatymo rodikliai, kartu ir 364,60 kv.m. visų patalpų plotų suma bei 316,00 kv.m. butų, prijungtų prie centralizuoto šildymo sistemos, plotų suma (b.l. 109-112), Mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyti atsakovui priklausančio buto 48,60 kv.m. plotui tenkančio šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms nustatymo rodikliai (b.l. 122-124). Atsakovas minėtuose įrodymuose pateiktų skaičiavimų ir juose nurodytų rodiklių bei sumų neginčijo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-17 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2013-05-30 nutartimi buvo nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas atsakovas turi pareigą mokėti už šilumos energiją, tenkančią bendro naudojimo patalpoms, ieškovui mokėtinos sumos pagrįstai apskaičiuotos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 bei 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Taigi, nagrinėjamoje byloje faktiškai nebuvo sprendžiamas pagal nurodytus metodus apskaičiuojamos sumos vieno ar kito rodiklio tikslumas.
UAB „Verkių būstas“ 2013-09-04 pateiktoje informacijoje apie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpas nurodyta, kad atsakovui tenka 2,30 kv.m. bendrojo naudojimo patalpų dalis (b.l. 177). Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė kaip minėtas 2,30 kv.m. bendrojo naudojimo patalpų dalies rodiklis galėtų keisti ieškovo pagal aukščiau nurodomus metodus apskaičiuotas sumas, mokėtinas už šilumos energiją. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog atsakovui priklausančio buto bendras plotas 48,60 kv.m. (b.l. 7-8). Ši informacija yra viešai prieinama, kaip ir viso gyvenamojo namo, kuriame yra butas, plotas. Aukščiau minėtuose skaičiavimuose ieškovas naudojosi šia Nekilnojamojo turto registro informacija, kaip pagrindu atsakovui tenkančio bendro naudojimo plotui apskaičiuoti lentelėse buvo nurodytas būtent 48,60 kv.m. plotas bei viso gyvenamojo namo butų ir patalpų plotų suma – 364,60 kv.m. Atsakovo pateiktoje UAB „Verkių būstas“ informacijoje taip pat nurodyta, jog atsakovui tenkanti bendro naudojimo patalpų ploto dalis taip pat apskaičiuota remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateikti duomenys galėjo būti ir faktiškai buvo žinomi bylos nagrinėjimo metu, nes yra nustatyti remiantis abiems ginčo šalims prieinamais viešųjų registrų duomenimis, taip pat minėti duomenys nepatvirtina, kad jais remiantis būtų priimtas visiškai kitoks sprendimas, kadangi konkrečios atsakovui tenkančios bendrojo naudojimo ploto dalies apskaičiavimas ir tikslus jos dydis nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo objektas, be to pateiktoje pažymoje ji nustatyta iš tų pačių šaltinių, kaip ir ieškovo pateikti apskaičiavimai. Todėl atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės bei pateikta UAB „Verkių būstas“ informacija neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose numatytų reikalavimų, kuriems esant būtų galima atnaujinti procesą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo (atsakovo) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.