Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui M. Z. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2010 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo (nepilnametės B. Z. tėvų), kuria atsakovas M. Z. įsipareigojo kas mėnesį B. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui teikti po 400 litų, kas dabar pagal euro ir lito kursą atitinka 116 eurų. Atsakovas sprendimą vykdo ir perveda kas mėnesį po 140 eurų vaiko išlaikymui. Ieškovė kartu paaiškina, kad vaikas auga, jo poreikiai didėja, o lito ir euro santykis keičiasi ir priteistos sumos perkamoji galia šiuo metu yra ženkliai mažesnė nei 2010 metais. Todėl atsakovas turėtų mokėti didesnę sumą nei ta, kuri nustatyta teismo 2010 metais, nes taikos sutartimi nustatyto išlaikymo suma nebeatitinka realybės. Šiai dienai vaiko išlaikymui reikalinga žymiai didesnė pinigų suma, nes vaikui augant, jo poreikiai taip pat didėja. Augant infliacijai, kilo maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo bei kitų būtiniausių prekių kainos. Ieškovė pati nebeišgali patenkinti vaiko būtiniausių poreikių gaudama iš atsakovo tokią mažą sumą vaiko išlaikymui.

3. Atsakovas M. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką 2005 m. birželio 23 d. LAT Senato nutarimu Nr. 54 patvirtintos apžvalgos 5 skyriuje „Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei tėvų turtinės padėties tarpusavio proporcingumo ir konkretaus išlaikymo dydžio nustatymas“ nurodo, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Tarnyba nurodė, kad ieškovė pagal galimybes stengiasi užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) informacinės sistemos duomenimis šalims neįgalumas nėra nustatytas. Sodros duomenų bazės išraše nurodyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), apie atsakovą Sodros duomenų bazės išraše nurodyta, kad atsakovas yra dirbantis, Užimtumo duomenų bazės išraše taip pat nenurodyta, kad atsakovas būtų prisiregistravęs užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) nepilnamečiam vaikui, ieškovės ir atsakovo esamą jauną bei darbingą amžių, nepilnamečio vaiko amžių, Tarnybos nuomone, išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai

8. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, atsakovas visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Bylos faktinės aplinkybės

9. Šalys yra nepilnamečio vaiko B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

10. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-49-341/2010 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui įsipareigojo mokėti po 400 Lt (116 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad prašo padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį dėl iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių bei išaugusių kainų.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas), o visapusiškam vaiko vystymuisi, kaip minėta, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

15. Vadovaujantis ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo teismo nutarties, kuria iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista (dėl to patvirtinta taikos sutartis) po 400 Lt (116 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, praėjo daugiau kaip trylika metų, t. y. tuo metu šalių dukrai buvo vieneri metai, tuo tarpu ieškinio padavimo metu šalių dukrai buvo keturiolika metų, t. y. vaikas yra iš esmės paaugęs. Įvertinęs šias aplinkybes, ieškinio argumentus, ieškovės paaiškinimus, taip pat Tarnybos išvadą, teismas daro išvadą, kad nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties priėmimo nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė (padidėjo), todėl yra pagrindas spręsti priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) klausimą.

16. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 315 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

17. Kaip minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, laikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau taip pat pripažįstama, kad tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o visapusiškam vaiko vystymuisi, kaip minėta, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ir kt.

18. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius, tad vienam iš tėvų tenkanti šio orientacinio išlaikymo dydžio dalis yra 316,50 Eur (633 Eur / 2 = 316,50 Eur). Taigi ieškovės prašoma padidinti vaiko išlaikymo suma, kaip neviršijanti orientaciniu kriterijumi pripažįstamos minimaliosios mėnesinės algos, laikytina pagrįsta.

19. Pagal įstatymą, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Vadovaujantis teismo surinktais duomenimis, atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklauso 201/160000 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 201/1600 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), duomenų apie kitų išlaikytinių ar sveikatos problemų turėjimą byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu, taigi patvirtino, kad turi realių galimybių didesne dalimi, nei buvo priteista, prisidėti prie 15 metų amžiaus vaiko išlaikymo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad išlaikymo priteisimo (padidinimo) tikslas yra užtikrinti, jog vaiko poreikiai būtų tenkinami pastoviai bei laiku.

21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas visiškai, padidinant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-49-341/2010 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 315 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

22. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 54 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ((((199 x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) = 53,73 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

24. Byloje patirta 29,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-49-341/2010 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui B. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui B. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 29,52 Eur (dvidešimt devynis eurus, 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.