Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovui K. B., atsakovei E. B., atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovei J. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei E. B., trečiajam asmeniui I. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės E. B. priešieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, K. B. ir I. P. dėl priimtų sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei E. B. 2000-04-04 UAB „Katyba“ likvidacinė komisija pardavė administracinę patalpą II-68/13,03 kv.m su dalimi bendro naudojimo patalpų, tarp jų 1/13 patalpų II-75, II-76, II-77, II-95, II-94 (t. 2, b. l. 92–93). Ieškovui K. B. ir trečiajam asmeniu I. P. UAB „Katyba“ 2000-06-11 pardavė administracines patalpas 97,18 kv. m ploto su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, tarp jų 7/13 dalis patalpų II-75, II-76, II-77 (t. 2, b. l. 67-69). Ieškovui K. B. 2003-12-19 AB Turto bankas pardavė administracines patalpas su dalimi bendro naudojimo patalpų 12/13 dalių 2-75, 2-76, 2-77, 2-94, 2-95 (t. 2, b. l. 70-77). Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-14 sprendimu nusprendė įpareigoti K. B., ir I. P. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti pagal VĮ „Registrų centras“ 2000-03-30 III aukšto patalpų planą į pirmykštę padėtį pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo patalpas II-75, II-76, II-77, atstatant jose sanitarinius įrenginius, išgriautas sienas, atnaujinti vandens tiekimą ir nukanalizavimą. Byloje duomenų, kad ieškovas ir trečiasis asmuo įvykdė teismo sprendimą nėra pateikta. Ieškovas 2013-08-27 užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. (t. 2, b. l. 81–83). 2013-07-09 atlikti kadastriniai matavimai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 94–105). Trečiojo asmens I. P. sutikimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo (t. 2, b. l. 106).

Teismas nurodo, kad šioje byloje kilo ginčas dėl bendro naudojimo patalpų pažymėtų indeksais pagal 2000-03-30 kadastro duomenis II-75; II-76; II-77; II-94; II-95; pagal 2013-07-09 kadastro duomenis 2-94, 2-95, 2-99. Ieškovas pageidauja, kad bendro naudojimo patalpos, priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove būtų atidalytos priteisinat kompensaciją. Darytina išvada, kad reiškiamo reikalavimo nagrinėjimo dalykas, pirmiausia nustatyti ar pagal teisės aktų reikalavimus yra teisinė ir fizinė galimybė atidalyti šį turtą, jeigu taip, turi būti svarstomi turto atidalijimo būdai, t. y. natūra arba priteisiant kompensaciją. Šiai bylos svarbia aplinkybe laikytina tai, kad ieškovas pageidauja atidalyti tik bendro naudojimo patalpas, t. y. pagal 2000-03-30 kadastro duomenis patalpose pažymėtose II-94; II-95 yra koridorius (pagal 2013-07-09 kadastro duomenis 2-94, 2-95), o patalpose pagal 2000-03-30 kadastro duomenis II-75; II-76; II-77 buvo numatyti sanitariniai įrenginiai, vandens tiekimas ir nukanalizavimas (pagal 2013-07-09 kadastro duomenis suformuota viena patalpa 2-99). Atsakovei priklauso pagal 2000-03-30 kadastro duomenis patalpa II-68/13,03 kv.m, kuriai priklauso ginčo bendro naudojimo patalpos, tačiau pagal ieškovo reiškiamus reikalavimus jis, atsakovei priklausančios patalpos II-68/13,03 kv.m įsigyti, nepageidauja, t. y. jį domina tik bendro naudojimo patalpos, kurių bendrasavininkis yra su atsakove ir trečiuoju asmeniu.

Teismas nurodo, kad LR CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai. Šiuo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia.

Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 4.82 str. 1 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Tos pačios teisės normos 2 d. nustatyta, kad namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. Analogiška nuostata numatyta ir LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., kuri numato, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Įvertinus šias įstatymų leidėjo nuostatas matyti, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas tais atvejais, jeigu daiktas gali būti savarankišku teisinių santykių objektu. Daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimą būti savarankišku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rūšys: pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai daiktai turi savarankišką paskirtį ir gali būti savarankiški teisinių santykių objektai (LR CK 4.12 str.). Antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (LR CK 4.13 str. 1 d.); civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai „seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktą ištinka pagrindinio likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

Šiuo atveju teismo posėdžio metu atsakovė jai priklausančiose patalpose yra atsidariusi advokato kontorą, t. y. vykdo veiklą, todėl jai būtina sanitarinė patalpa, kuri šiuo metu ieškovo ir trečiojo asmens yra neteisėtai pertvarkyta. Darytina išvada, kad ieškovas teismui turėjo pateikti duomenis, kad atidalijimas bendro naudojimo patalpų teisiškai pagrįstas, t. y. kad yra galimybė suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą iš prašomų atidalyti patalpų (pagal 2000-03-30 kadastro duomenis II-75; II-76; II-77; II-94; II-95; pagal 2013-07-09 kadastro duomenis 2-94, 2-95, 2-99). Tokio pobūdžio duomenų teismui nėra pateikta. Šiuo atveju pagal esamus duomenis akivaizdu, kad atsakovei priklausanti pagal 2000-03-30 kadastro duomenis patalpa II-68/13,03 kv.m, tinkamai funkcionuoti be bendro naudojimo patalpų negali, ji prarastų savo paskirtį, nes šiose patalpose yra koridoriai ir sanitariniai įrenginiai, kurie šiuo metu yra ieškovo demontuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ginčo patalpos teisine prasme yra nedalios, t. y. galimas atidalijimas tik su atsakovei priklausančia pagal 2000-03-30 kadastro duomenis patalpa II-68/13,03 kv.m. Su tokiu atidalijimo būdu ieškovas nesutinka. Be to, ieškovo siūlomas kompensacijos dydis – 756 EUR yra akivaizdžiai per mažas. Paprastai kompensacija yra teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę. Šiuo atveju teismo posėdžio metu ir teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose ieškovui buvo ne kartą nurodyta, kad kompensacijos dydis turi atitikti realią daikto rinkos kainą. Nagrinėjamu atveju ieškovas paaiškino, kad jis kompensaciją apskaičiavo savo nuožiūra, kadangi turi turto vertintojo kvalifikaciją. Teismas nurodo, kad duomenų apie ieškovo kvalifikaciją byloje nėra pateikta, o ieškovo nurodytas kompensacijos dydis neatitinka net Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytos vidutinės turto vertės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad bendro naudojimo patalpos, kurios priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise trims asmenims: ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui yra teisiškai nedalios pagal LR CK 4.82 str. 2 d. nuostatos, todėl ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.). Atitinkamai dėl kito ieškinio reikalavimo (nustatyti ginčo patalpų dalis tarp ieškovo ir trečiojo asmens), kuris yra išvestinis, nepasisakoma.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis iš esmės reiškiamas dėl to, kad ieškovo prašymu buvo įregistruoti 2013-07-09 atlikti kadastriniai matavimai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo patalpoms, kuriose atsakovei priklausančios 1/13 dalies ginčo patalų nėra nurodyta.

Teismas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registras skirtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti ir oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., LR CK 4.262 str.). Išaiškintina, kad registras atlieka tik teisių išviešinimo, o ne teisių sukūrimo funkciją. Pagal teismų praktiką šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (LR CPK 197 str. 2 d.); įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal LR CPK 197 str. 2 d. nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Nekilnojamojo turto registre turi būti pateikiami duomenys, kurie registruoti pagal nuosavybės teisę sukuriančius juridinius faktus. LR CK 4.47 str. reglamentuoti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Šiuo atveju visi ginčo patalpų bendrasavininkai nuosavybės teises įgijo sandorių pagrindu, jų nuosavybės teisė buvo įregistruota viešajame registre.

Šiuo atveju duomenų, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančias patalpas su bendro naudojimo patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini), būtų perleidusi nėra. Tačiau byloje pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose pagal 2013-07-09 atliktus kadastrinius matavimus, duomenų apie atsakovės nuosavybės dalį į 1/13 bendro naudojimo patalpų (pagal 2000-03-30 kadastro duomenis į 1/13 II-75; II-76; II-77; II-94; II-95) nėra. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įstatymuose yra įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys yra įrašyti (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d.). Šiuo atveju atsakovės ir UAB „Katyba“ sudarytos 2000-04-04 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų Nekilnojamojo turto registro duomenys pagal 2013-07-09 registruotus kadastro matavimus neatitinka, nes juose nėra duomenų apie atsakovei priklausančią nuosavybės dalį.

Teismo vertinimu, sprendžiant pareikšto priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, svarbią reikšmę turi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1883-584/2011. Šioje byloje teismas nustatė, kad K. B. ir I. P. nuo 2007-10-10 bendro naudojimo patalpose II -75, II-76 neteisėtai be ieškovės sutikimo atliko statybos darbus, kurių metu bendro naudojimo patalpose panaikino sanitarinius įrenginius (kriaukles ir tualetą), nutraukė vandens tiekimą ir nukanalizavimą, išgriovė patalpas II-75, II-76 ir II-77 skyrusias sienas, bendro naudojimo patalpoje II-94 įstatė šarvo duris. Kadangi šiuos veiksmus teismas pripažino neteisėtais, įpareigojo K. B. ir I. P. atstatyti pagal VĮ Registrų centro 2000-03-30 III aukšto patalpų planą į pirmykštę padėtį pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2596-7001-7023) bendro naudojimo patalpas II-75, II-76, II-77, atstatyti jose sanitarinius įrenginius, išgriautas sienas, atnaujinti vandens tiekimą ir nukanalizavimą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pagal LR CPK 18 str. nuostatas turi būti privalomai vykdytinas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat šioje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią pagal LR CPK 182 str. 2 p., kuris numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes konstatuotina, kad ieškovo ir trečiojo asmens veiksmai dėl ginčo patalpų rekonstrukcijos įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti neteisėtais. Ieškovas 2011-12-14 teismo sprendimo nėra įvykdęs.

Pagal bylos duomenis ieškovas 2013-07-15 pateikė VĮ Registrų centrui prašymą dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nurodė, kad patalpoje 2-99 atliktas paprastas remontas. Taip pat 2013-07-09 atlikti kadastriniai matavimai, kuriuose užfiksuota viena patalpa 2-99, nors tuo metu jau buvo įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo 2011-12-14 sprendimas, kuriuo ieškovas ir trečiasis asmuo įpareigoti atkurti patalpoje 2-99, prieš tai buvusias patalpas pagal 2000-03-30 kadastrinių matavimų duomenis. Ieškovas 2013-08-27 deklaracijoje Nr. 1 nurodė, kad jam priklausančiose patalpose, į kurias įeina ir ginčo patalpos, atliktas paprastas remontas, su šia deklaracija pateikė trečiojo asmens sutikimą dėl atliktų remonto darbų. Duomenų, kad gautas atsakovės sutikimas dėl remonto darbų nėra pateiktas. Pagal LR CK 4.75 str. bendraturčiai savo teises turi įgyvendinti tarpusavio sutikimu, t. y. turėjo būti pateikti visų bendraturčių sutikimas dėl atlikto remonto. Pastebėtina, kad pagal teisės aktų reikalavimus visi su bendrąja daline nuosavybe susiję klausimai, turi būti sprendžiami bendrasavininkų sutikimu, todėl ir tais atvejais, kai darbams atlikti neturėjo būti gautas statybos leidimas, privalomai turėjo būti gauti visų bendrasavininkų sutikimai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės nuosavybės teisė į 1/13 dalį ginčo patalpų buvo registruota, dėl to byloje ginčo nėra. Darytina išvada, kad ieškovui nepateikus atsakovės E. B. sutikimo, atsakovė VĮ Registrų centras neturėjo pagrindo atlikti duomenų pakeitimo patalpoms 2-99, 2-95, 2-95, nes tokiu būdu galėjo pažeisti kito bendraturčio E. B. teises ir teisėtus interesus.

Ieškovas ir atsakovė VĮ Registrų centras nurodo, kad ieškovo 2013-08-27 pateikta deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą atitinka nustatytus teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl jos pagrindu VĮ Registrų centras galėjo atlikti ginčo nekilnojamojo turto matavimų pakeitimus. Teismas su tokiais motyvais nesutinka. Šiuo atveju svarbi ne paties pateikto dokumento forma, kuri galimai ir atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau šio dokumento turinys. Ieškovas 2013-08-27 deklaracijoje Nr. 1 nurodo apie tuos statybos/remonto darbus, kurie 2011-12-14 teismo sprendimu pripažinti neteisėtais ir yra įpareigojimas pašalinti šiuos darbus. Taip pat 2013-07-09 kadastriniuose matavimuose yra fiksuojama esama situacija, dėl tų ieškovo ir trečiojo asmens atliktų darbų bendro naudojimo patalpose, kurie teismo pripažinti neteisėtais. Darytina išvada, kad 2013-07-09 kadastro duomenys negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes prieštarauja teismo 2011-12-14 sprendimui, tokiu būdu pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, taip pat neatitinka registro duomenims keliamų oficialiuose dokumentuose nustatytų faktų teisingumo reikalavimų (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.).

Darytina išvada, kad ieškovo pateiktas prašymas, deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ir ieškovo iniciatyva atlikti ginčo patalpų kadastriniai matavimai, kiek jie susiję su bendro naudojimo patalpomis, iš esmės neatitinka teismo 2011-12-14 įsiteisėjusio ir vykdytino sprendimo, todėl negali sukurti jokių teisinių pasekmių ne tik proceso dalyviams, tačiau ir kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo 2013-08-27 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kiek ji susijusi su bendro naudojimo patalpomis Nr. pagal 2013-07-09 kadastro duomenis 2-99, pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti 2011-12-14 teismo sprendimui, todėl nesukelia teisinių pasekmių nuo jos sudarymo momento. Kadangi šis ieškovo dokumentas nesukelia teisinių pasekmių nuo jo sudarymo momento, todėl atitinkami naikintini ir 2014 m. vasario 21 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas Nr.(3.4.5.)KAS-428 ir 2014 m. kovo 25 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. cspr 1-66. Pripažinus 2013-07-09 atliktus kadastrinius matavimus dėl bendro naudojimo patalpų neteisėtais, taip pat naikintinos žymos ginčo patalpose pagal šiuos dokumentus. Atsakovė VĮ Registrų centras nurodo, kad negali būti paliekami duomenys pagal 2000 m. kadastrinius matavimus, nes realiai patalpoje 2-99 nėra trijų patalpų, tokiu būdu būtų iškreipiami registro duomenys. Jau buvo minėta, kad ieškovo ir trečiojo asmens veiksmai dėl patalpos, kuri šiuo metu žymima 2-99, remonto teismo buvo įvertinti ir pripažinti neteisėtais, tokiu būdu registro duomenys viešai pateikia informaciją, kuri yra neteisinga, klaidinga ir neatitinka teismo sprendimo. Kadangi ieškovas ir trečiasis asmuo iki šiol nėra įvykdęs 2011-12-14 teismo sprendimo, galima situacija, kad registras, atlikdamas išviešinimo funkciją, ir toliau pateikia duomenis, kaip oficialius ir turinčius didesnę įrodomąją galią, kurie de jure yra neteisėti. Esant šioms aplinkybėms ginčo patalpoms registracija paliktina pagal 2000-03-30 atliktus kadastrinius matavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie priešieškinio reikalavimai tenkintini, t. y. naikintini ieškovo K. B. 2013-08-27 deklaracija Nr. l (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą; VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014-02-21 sprendimas Nr.(3.4.5.)KAS-428 ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 03 25 sprendimas Nr. cspr 1-66; bendro naudojimo patalpų 2-99 (buvusios II-75, II-76, II-77), ieškovo K. B. registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2013-08-27 išrašo 2.1 p. teisinė registracija bei 10 p. duomenis „daikto įregistravimas ir kadastro žymos“ kadastrinius matavimus, duomenų tikslinimą (daikto įregistravimą deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą; trečiojo asmens I. P. ir K. B. registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2013-09-02 išrašo 2.1 p. teisinė registracija bei 10 p. duomenis „daikto registravimas ir kadastro žymos“ kadastriniai matavimai, kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas); nurodant, kad bendro naudojimo patalpų II-75,II-76,II-77 žymėjimas turi būti atkurtas pagal , pagal 2000-03-30 kadastrinių duomenų III aukšto patalpų planą.

Atsakovė E. B. priešieškiniu taip pat prašo nustatyti bendro naudojimo patalpų II-75, II-76, II-77, II-94, II-95, esančių pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 5/13 dalis, K. B. su I. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini), 7/13 dalis. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovei priklauso 1/13 bendro naudojimo patalpų, ginčo dėl šios dalies nėra. Atsakovė taip pat nekelia reikalavimo dėl jai priklausančios dalies perskaičiavimo ar pan. vadovaujantis LR CPK 5 str. asmuo turi teisę kreiptis į teismą kai yra pažeidžiama jo teisė ar turtinis interesas. Šiuo atveju nepriklausomai nuo ieškovo ir trečiojo asmens dalių pasikeitimo, atsakovės interesai negali nukentėti, nes jos nuosavybės teisė yra įgyta sutarties pagrindu, pretenzijų, kad galimai jai turėtų priklausyti didesnė dalis, nei šiuo metu priklauso, nėra reiškiama. Darytina išvada, kad reikalavimai dėl bendro naudojimo patalpų paskirstymo tarp ieškovo ir trečiojo asmens neturės įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas (LR CPK 178 str.).

Ieškovas teismo posėdžio metu prašė skirti baudą atsakovei už priesaikos sulaužymą, t. y. melagingų parodymų davimą. Vadovaujantis LR CPK 186 str. už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams turi teisę skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą. Išaiškintina, kad asmens subjektyvios nuomonės pateikimas, savo pozicijos išsakymas negali būti vertinamas kaip priesaikos sulaužymas, todėl ieškovo prašymas atmestinas.

Ieškinį atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 28,96 EUR (100 Lt) (t. 2, b. l. 10), 41 EUR (t. 3, b. l. 24) žyminio mokesčio, iš viso 69,96 EUR. Patenkinus priešieškinio penkis reikalavimus iš šešių iš kiekvieno atsakovo priteistina po 19,43 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje už procesinių dokumentų siuntimą valstybė iš viso patyrė 23,86 EUR. Ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas iš dalies, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovo priteistina 15,24 EUR išlaidų už procesinių dokumentų išsiuntimą. Iš kitų proceso dalyvių išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą nepriteistinos, nes jiems tenkanti mokėti dalis yra mažesnė negu nustatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies: panaikinti ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2013-08-27 deklaraciją Nr. l (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą; VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014-02-21 sprendimą Nr.(3.4.5.)KAS-428; VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014-03-25 sprendimas Nr. cspr 1-66;

bendro naudojimo patalpų 2-99 (buvusios II-75, II-76, II-77), ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2013-08-27 išrašo 2.1 p. teisinę registraciją ir 10 p. duomenis „daikto registravimas ir kadastro žymos“ kadastriniai matavimai, kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas); I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2013-09-02 išrašo 2.1 p. teisinę registraciją ir 10 p. duomenis „daikto registravimas ir kadastro žymos“ kadastriniai matavimai, kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas), nurodant, kad bendro naudojimo patalpų II-75,II-76,II-77 žymėjimas turi būti atkurtas pagal 2000-03-30 kadastrinių duomenų III aukšto patalpų planą.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Atsakovei E. B. iš ieškovo K. B., asmens (duomenys neskelbtini), I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centro, įmonės kodas 124110246, priteisti po 19,43 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 15,24 EUR išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos priteistos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.