Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-281-574/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-06-30
Bylos Nr.: 1A-281-574/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36331-2024-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis: A. G.
Nukentėjusysis: D. Š., O. Š., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros
Advokatai: Irina Karšul

Kategorijos

1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-574/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36331-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 2.4.6.5.2; 2.4.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,išteisintajam A. G., jo gynėjai advokatei Irinai Karšul,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. Š. ir O. Š. bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y.: 2023 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie daugiabučio namo laiptinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), D. Š. išsakė grasinamo turinio žodžius: „žertva aš tau galvą nupjausiu, kadangi tau akys ir veidas svarbiausia, tai būsi gatvėje rūgštim apipilta“, „negyvensit jūs“, „dingsit jūs ir niekas jūsų niekada neras“, „aš tave nužudysiu“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2024 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „A. A.“, į D. Š. socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „D. Š.“, pokalbių programą atsiuntė balso žinutę, išsakydamas grasinamo turinio žodžius: „Kentėsit abudu, labai smarkiai, prisiekiu nachui viskuom, kuo šventa“, „pamatysit kas dabar bus, tikrai pamatysit“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2024 m. rugsėjo 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „A. A.“, į D. Š. socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „D. Š.“, pokalbių programą atsiuntė balso žinutę, išsakydamas grasinamo turinio žodžius: „aš sėsiu į kalėjimą, bet jūs abudu negyvensit“, ir pagal pokalbių turinį nukentėjusiajai D. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Taip pat A. G. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y.: jis, 2024 m. rugpjūčio 20 d. 21.23 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „A. A.“, į O. Š. socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „O. Š.“, pokalbių programą atsiuntė balso žinutes, išsakydamas grasinamo turinio žodžius: „aš tau gerklę perpjausiu“, „tave suka aš papjausiu nachui“, „nupjausiu galvą“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2024 m. rugsėjo 19 d. 10.04 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „A. A.“, į O. Š. socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „O. Š.“, pokalbių programą atsiuntė balso žinutes, išsakydamas grasinamo turinio žodžius: „už savo dukrą aš tau gatavas gerklę perpjaut“, „man jau visiškai pochui bus žinok tave pjaustyt ar kapot nachui“, „jeigu man kažkada reikės aš net nesumirksėsiu – aš iššausiu ar padursiu tave nachui“, ir pagal pokalbių turinį nukentėjusiajam O. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį, kuriuo A. G. išteisintas, panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusios D. Š. epizodo) ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo O. Š. epizodo), ir paskirti jam 85 MGL (4250 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 135 MGL (6750 Eur) baudą. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aprašė baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad, įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, nesurinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltinime A. G. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės įvertintos klaidingai. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. G. vadovaujantis in dubio pro reo principu, visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai, neįvykdė savo pareigos išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus tarpusavyje, siejant juos į logišką vientisą grandinę, t. y. iš esmės, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių.

2.2. Nagrinėjamoje situacijoje buvo nustatyta, kad A. G. veiksmai padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėtiesiems D. Š. ir O. Š. baimę, siekiant, kad jie nerimautų, jaustųsi nesaugiai BK 145 straipsnio, kuris numato atsakomybę ne už bet kokį grasinimą ar bauginimą, o už grasinimą nužudyti ar sunkai sutrikdyti žmogaus sveikatą, prasme. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K- 341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 639/2010). Susiklosčius konflikto metu įtemptiems santykiams itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje išsakyti žodžiai yra suprasti adekvačiai, ar iš tiesų viena iš konflikto šalių turėjo tyčią realiai grasinti nukentėjusiajam. Taigi spręstina, ar kaltininkas suvokė, jog jis įgyvendina grasinamojo pobūdžio veiką, pavojingai psichiškai veikia nukentėjusįjį, keldamas jam baimės jausmą arba jį palaikydamas, ir nori taip elgtis.

Šalies argumentai

2.3. Grasinimai nukentėjusiajai D. Š. pasireiškė fiziniu susidorojimu ir žinutėmis, taip pat ir balso žinutėmis susidoroti su ja ir jos sutuoktiniu O. Š.. Nukentėjusioji kreipėsi į policiją tikslu apsaugoti save, nes, jos manymu, A. G. realiai gali įvykdyti savo grasinimus sakydamas, jog „apipils ją gatvėje rūgštimi, ji dings ir niekas niekada neras“. Nukentėjusysis O. Š. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino savo poziciją, kurią išsakė ir ikiteisminio tyrimo metu, kad jie yra įbauginti, nori ramybės, bijo vakarais išeiti iš namų, visus grasinimus priėmė labai rimtai, D. yra jo sutuoktinė, su kuria susituokė 2024 m. vasarą, šiuo metu augina bendrą kūdikį. Pradėjus gyventi su D., sulaukė iš jos buvusio sugyventinio A. G. gana priešiško nusiteikimo, iš pradžių nekreipė dėmesio, tačiau, kai D. parodė, kad ji per „Messenger“ programą iš jo pradėjo gauti grasinimus, po to ir jam asmeniškai paskambino A. G., kadangi užpyko, kad D. kreipsis į teismą dėl jų bendro vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, grasindamas, kad „jis jam nupjaus galvą, jis yra samdomas žudikas“. Norėjo nekreipti dėmesio, tačiau tą pačią dieną iš jo gavo penkis garso įrašus su tokiu pačiu turiniu, tačiau juos ištrynė. Situacija buvo kiek nurimusi, tačiau A. G. vėl ėmė grasinti D., kad apipils ją rūgštimi, jis asmeniškai gavo „keturis grasinimus, kad nupjaus jam galvą“. Vieną grasinimą išsakė realiai, kai pirmą kartą susitiko akis į akį 2024 m. rugsėjo mėnesį, kai perdavė A. G. jo dukrą susitikimui. Tuomet taip pat išsakė su keiksmažodžiais, kad jam bus negerai, kai jį pagaus. Paskutinį garso įrašą žinute gavo rugsėjo mėnesį 19 d., kad jį „nužudys, pakas, ir jam nesudrebės ranka jį nušauti“. Grėsmę sustiprina ir tai, kad A. G. „Facebook“ paskyroje yra atvaizdai su ginklais, kapo duobėmis ir panašiai.

2.4. Pirmos instancijos teismas atsainiai vertino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. spalio 21 d. specialisto išvadą Nr. 11-2679 (24), kurioje konstatuota, kad įrašytos dvi balso žinutės yra suformuluotos kaip grasinimas, kad A. G. atliks D. Š. ir O. Š. sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus. Grasinimas yra stiprinamas kaltinimais, priesaika ir prakeiksmais, įrašuose „Balsas 001“, „Balsas 002“, „Balsas 003“, „Balsas 004“, „Balsas 006“, „Balsas 007“, esančios balso žinutės yra suformuluotos kaip grasinimas, kad A. G. atliks O. Š. sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus. Grasinimas yra stiprinamas kaltinimais, priesaikomis, reikalavimais, žeminimu, dėstant, kad A. G. nėra ko prarasti. Tiriamosiose balso žinutėse A. G. baugina D. Š. ir O. Š.. A. G. žodžiai, užduotyje atlikti objektų tyrimą pacituoti iš D. Š. ir O. Š. liudytojų apklausos protokolų suformuluoti kaip grasinimo kalbos aktas, kad A. G. atliks D. Š. ir O. Š. sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus, jeigu šie pasakymai pacituoti tiksliai ir kontekste nebuvo jų reikšmę keičiančio turinio.

2.5. Teisminio nagrinėjimo metu A. G. teigė, jog pateiktame kaltinime jo siųstos žinutės abiem nukentėjusiesiems yra jo, išsiųstos iš jo paskyros, tačiau jomis nesiekė pakenkti nei vienam iš nukentėjusiųjų, tiesiog buvo tokioje situacijoje, kurią sudarė patys nukentėjusieji, kad nedavė jam matytis su dukra, buvo išvestas iš proto, negaudamas matytis su vaiku, dėl to rašė balso žinutes. Realių ketinimų susidoroti neturėjo, tai buvo tik pykčio išraiška. Bylos duomenys pagrindžia, kad A. G. išsakytos frazės savo turiniu, kurie atsispindi garso įrašuose, žinutės, kurių išvada nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės instituto specialisto išvadoje, patvirtina, kad tokiu išraiškos būdu galėjo sukelti nukentėjusiesiems D. Š. ir O. Š. neigiamas, nemalonias emocijas, o išsakyti žodžiai, įvertinus įvykio kontekstą, ir tai, kad O. Š. šituos grasinimus priėmė labai rimtai, nes pažiūrėjo A. G. socialiniame tinkle esančias nuotraukas, siejami su realiu grasinimu nužudyti.

2.6. Iš 2024 m. lapkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta A. G. socialiniame tinkle „Facebook“ esanti anketa, kurios pavadinimas „A. A.“. A. G. socialiniame tinkle „Facebook“ esantis profilis pasiekiamas su nuoroda (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paskyros pagrindinė nuotrauka yra nuotrauka su žodžiais „Nil inultum remanebit“ juodame fone. Profilio viršelio nuotrauka yra pieštas paveikslėlis su šunimi tarp antkapių. A. G. 2024 m. rugsėjo 7 d. būtent iš šios asmeninės paskyros į nukentėjusios D. Š. socialinio linkio „Facebook Messenger” paskyrą, atsiuntė balso žinutę: „aš sėsiu į kalėjimą, bet jūs abudu negyvensi!:“, o 2024 m. rugsėjo 10 d. į A. G. anketą įkelta nuotrauka, kurioje A. G. rankose laiko galimai automatinį ginklą. Anketoje patalpintos nuotraukos, kuriose matomi galimai šaunamieji ginklai, peiliai, kirviai, daug nuotraukų kuriuose asmuo su dujokauke, taip pat paveikslėliai su juodu angelu, iš kapo duobės lipančiu žmogumi, kaukolėmis.

2.7. Tęsdamas grasinimus A. G. 2024 m. rugsėjo 19 d. iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „A. A.“, į O. Š. socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyrą atsiuntė balso žinutes, išsakydamas grasinamo turinio žodžius: „už savo dukrą aš tau gatavas gerklę perpjaut“, „man jau visiškai pochui bus žinok tave pjaustyt ar kapot nachui“, „jeigu man kažkada reikės aš net nesumirksėsiu – aš iššausiu ar padursiu tave nachui“. Taigi, prokurorės nuomone, nukentėjusiajam O. Š. skirtos balso žinutės sustiprino jo baimę dėl grasinimų realumo, ir pagal vaizdinę medžiagą teisingai suprato A. G. elgesį ir ketinimus, ir turėjo pakankamą pagrindą bijoti dėl pastarojo ketinimų. Nukentėjusioji D. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji dėl silpnos regos (nes blogai mato), nesinaudoja socialiniais tinklais, todėl A. G. nuotraukų nežiūrėdavo. Visuma įrodymų leidžia teigti, kad A. G. grasinimai būtent sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti, o šis požymis yra būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir sudarė pagrindą šiems nukentėjusiems manyti, kad A. G. nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, todėl iš tokio asmens galima tikėtis priešingo teisei veikimo.

2.8. Išsakytų grasinimų turinį sudarė tokie žodžiai, kurie pagal jų prasmę siejami tiek su grėsme asmens sveikatai, tiek su grėsme gyvybei, todėl pagrįstai sukėlė nukentėjusiesiems baimę dėl jo grasinimų įgyvendinimo. A. G. grasinimai buvo daugkartiniai, pasikartojantys, turiniu ir esme panašūs, tai nebuvo pavienis ir spontaniškas grasinimas, kuris baigėsi po to, kai D. Š. ir O. Š. kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pradėjus baudžiamąjį procesą. Nukentėjusieji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad susiklosčiusioje situacijoje jie jautė ir jaučia realią grėsmę, grasinimą susidoroti suprato kaip grėsmę savo ir savo šeimos narių sveikatai ar gyvybei, teisminio proceso metu prašė, kad A. G. nebūtų panaikinta 2024 m. spalio 1 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. G. su jais nebendrauti ir neieškoti ryšių. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pasitikėti vien tik D. Š. parodymais ir vien tik jų pagrindu pripažinti A. G. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pakankamo teisinio pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo kaltę patvirtina ne vien nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir O. Š. parodymai, specialisto išvada bei kiti bylos duomenys.

2.9. Nesutiktina su nuosprendyje nurodytu argumentu, kad šiuo atveju kaltinime nurodytus žodžius A. G. nukentėjusiesiems galėjo išsakyti dėl to, jog buvo susinervinęs dėl susiklosčiusios situacijos, be to, kaltinamojo nukentėjusiesiems išsakyti grasinamojo pobūdžio žodžiai nebuvo lydimi kokio nors kaltinamojo elgesio, kuris sustiprintų grėsmės įspūdį, nors kaltinamasis ir žinojo, kur gyvena nukentėjusioji, jis nesiėmė jokių fizinių veiksmų, kurie keltų baimę nukentėjusiesiems ir verstų bijoti dėl tolesnių grasinančiojo veiksnu, o, sakydamas grasinamojo pobūdžio žodžius, nenaudojo jokių įrankių, siekdamas sustiprinti baimę dėl grasinimų realumo. Kaip jau buvo minėta, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. G., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Taigi toks teismo vertinimas nepagrįstas, kadangi šio nusikaltimo baigtumo momentas privalomai nesiejamas su aktyviais fiziniais veiksmais (įrankių naudojimu ir pan.).

2.10. Taip pat nesutinkama su nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad bylos aplinkybės sudaro pagrindų išvadai, kad nukentėjusieji kaltinamojo jų atžvilgiu išsakytų žodžių nepriėmė kaip realių grasinimų / neturėjo realaus pagrindo galvoti, kad kaltinamojo jų atžvilgiu išsakyti grasinimai gali būti įgyvendinti, kadangi ne iš karto (ne po pirmo grasinimo) kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o tik praėjus kuriam laikui. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kaip prielaida. Nustatyta, jog į teisėsaugos institucijas nukentėjusioji D. Š. kreipėsi būdama nėščia, kas tikėtina sustiprino jos baimę dėl grėsmės savo sveikatai ir gyvybei.

3. Nukentėjusieji D. Š. ir O. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, nurodydami, kad jiems padaryta moralinė žala grasinant susidoroti ir nužudyti, kurią jų šeima jaučia iki šiol. Byloje yra išsamūs jų parodymai, garso įrašai, kuriuose buvo išsakytas jiems adresuotas grasinamojo pobūdžio turinys.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja advokatė Irina Karšul prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. G. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog su išteisinamuoju nuosprendžiu nesutinka, nenurodydami išsamesnių motyvų, todėl teisėjų kolegija dėl abiejų apeliacinių skundų pasisakys kartu.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių išsakytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. nepagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, sprendžiant, jog jo kaltė nėra neginčijamai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. veikose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl skundžiamas nuosprendis dėl jo išteisinimo naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Be to, kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas priėmė sprendimą išteisinti A. G. tik dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. A. G. buvo inkriminuotos dvi veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Taigi dėl antros inkriminuotos veikos rezoliucinėje dalyje teismas nepasisakė, nors motyvuojamojoje dalyje išdėstė motyvus dėl asmens išteisinimo.

Žemesnės instancijos teismas

7. A. G. inkriminuota, kad jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų D. Š. ir O. Š. sveikatą šio nuosprendžio 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis.

8. Išteisintasis iš esmės neginčija jam inkriminuojamų faktinių aplinkybių dėl 2024 m. atliktų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau nurodė, jog tokių grasinimų įgyvendinti neketino.

9. Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad 2023 m. metų pabaigoje su D. Š. skyrėsi, su ja susituokę nebuvo. Visą tą laiką, kai prasidėjo bendravimas su O. Š., jis vaiką tai matydavo, tai ne, ji bandė vaiką nuo jo atitolinti. Jam artimi asmenys pamatė, kaip O. Š., laikydamas jo dukrą ant rankų, bučiavo ją į lūpas, vaikui dar nebuvo 3 metų. Nuo to laiko bandė su O. Š. susisiekti, buvo susitikę, norėjo aptarti tą įvykį, nes turi galioti tam tikros bendravimo taisyklės su jo dukra. Nuo to laiko prasidėjo žinučių siuntimas, kurios buvo trinamos, vietoj jų buvo sudėtos šypsenėlės, ir po to parašytas pareiškimas. Jis buvo provokuojamas. Spalio 27 d. buvo parašytas anoniminis skundas į Veterinarijos tarnybą apie apnuodijimą maistu, kaltinamasis turi įtarimų, kad skundą parašė O. Š.. Lapkričio 6 d., per jo gimtadienį, nors jis turėjo kardomąją priemonę nesiartinti, O. Š. po jo „Facebook“ paskyroje esančia nuotrauka parašė, kad draugai nepirktų žuvies iš jo įmonės, nes jis nėra išsiėmęs licencijos iš Veterinarijos tarnybos. Jis kovoja dėl vaiko, su kuriuo negali matytis. Už žodžius, pasakytus žinutėse, jis pripažįsta kaltę, buvo neviltyje, iš jo nori atimti vaiką. Dėl D. Š. kaltės vartojo alkoholinius gėrimus, bet jau 9 mėnesius nevartoja, pusę metų lankėsi pas psichologus. Turi pistoletą savigynai. Rašė žinutes su necenzūriniais žodžiais, nes norėjo, kad O. Š. neliestų jo vaiko. Siųstos žinutės nebuvo grasinimas, buvo pyktis ir šokas, jis buvo nevilty, nes nematė vaiko. Nesiruošė jų žudyti ar pjauti. Turi gruziniško kraujo, jo mentalitetas greičiau užsidegantis. Kai nepavyko susikalbėti su nukentėjusiais, pradėjo kreiptis į institucijas dėl savo vaiko. <...> Pirmoji „Facebook“ anketa vadinosi „D. a.“ – (duomenys neskelbtini). Nuotraukos keitėsi. Laidojimo duobės nuotrauka buvo, nes dirbo laidojimo paslaugose. 2023 / 2024 m. turėjo ir dar vis turi pneumatinį pistoletą. Darė nuotraukas savo paskyroje su šiuo pistoletu. Ginklas legalus, jam leidimų nereikia. Galvojo nutraukti grasinimus, kai bus pradėta adekvačiai elgtis (t. 2, b. l. 40-43). Iš esmės analogiškus parodymus A. G. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

10. 2024 m. rugsėjo 8 d. nukentėjusiojo O. Š. pareiškime policijai nurodyta, kad D. Š. vaiko tėvas A. G. naudoja psichologinį smurtą, internetu grasina. (1 t., b. l. 8–10), D. Š. 2024 m. rugsėjo 16 d. pareiškime nurodyta, kad jos buvęs sugyventinis A. G., su kuriuo išsiskyrė maždaug prieš metus, ir su kuriuo turi bendrą mažametę dukrą, maždaug nuo 2023 metų vasaros jai pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu, t. y. susitikus jam perduoti ir pasiimant jų mažametę dukrą, prie daugiabučio namo laiptinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), dukros akivaizdoje jai grasindavo fiziniu susidorojimu, taip pat grasindavo ir per „Messenger“ programėlę. Ne kartą iš jo yra gavusi balso žinučių su grasinimais fiziškai susidoroti su ja bei jos sutuoktiniu O. Š.. Paskutinį kartą per „Messenger“ programėlę iš A. G. gavo grasinančio turinio balso žinutę 2024 m. rugsėjo 7 d. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. G. išsakytų grasinimų fiziniu susidorojimu jos atžvilgiu, kadangi dėl tokių grasinimų, ji nuolat jaučia baimę, negali ramiai gyventi, net bijo su vaiku išeiti iš namų į lauką. Mano, kad A. G. gali realiai įvykdyti grasinimus ir ji dėl to bijo (t. 1, b. l. 35-43).

11. 2024 m. rugsėjo 20 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas garso įrašas, kurį 2024 m. rugsėjo 16 d. D. Š. atsiuntė elektroniniu paštu. Failo pavadinimas „Garso įrašai.mp4“. Garso įrašo trukmė 1:04 min. Paleidus garso įrašą, girdimas vyriškas balsas. Vyriškis sako: „tu galvoji, kad nachui taip supisus man gyvenimą gyvensi linksmai? Ne, gali eit į mentūrą, gali eit kur nori nachui, mane nurovei iki galo. Kentėsit abudu, labai smarkiai, prisiekiu nachui viskuom, kuom šventa, viskuom kuo šventa nachui prisiekiu. Savo kūrva ystiny kūrva kraujo nachui kuris mano gruziniškas teka. Pamatysit kas dabar bus, tikrai pamatysit.“ Nuo 28 s. garso įraše toliau girdisi vyriškas balsas. Vyriškis sako „labas, aš tikėjausi ją paimti rytoj, kadangi aš su temperatūra jau trečią dieną, neišeis, paimsiu pirmadienį. Ačiū tau, už teismo proceso laišką surašytą, viskas idealu, aš kaltas, aš gėriau. Kad tave nachui dievas nubaustų. Ir dar kartą išgirsiu apie antrą tėvą iš savo dukros, aš sėsiu į kalėjimą, bet jūs abudu negyvensit. Gali teisme tuos žodžius pasakyti, kaip ir aš išsakysiu. Kad jus nachui sudegintų dievas, tą būsimą tavo šeimą ir visus iš eilės, kas sieja su tavim, laimingo gyvenimo“ (t. 1, b. l. 56–58). Iš minėto protokolo matyti platesnis išsakytų grasinimų kontekstas.

12. 2024 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėti septyni garso įrašai iš mobiliojo telefono CAT, pateikti nukentėjusiojo O. Š. 1) Garso įrašo pavadinimas „Balsas 001.m4a“. Garso įraše girdimas vyriškas balsas. Vyriškis sako „a girdi vištgaidi su moteriška pavarde, aš žinau kur tavo mama gyvena, žinau kur tu dirbi nachui, aš viską žinau, ką man reikia žinoti. Ir tu kas tu nemirtingas, ar girdi? Taigi vistiek bėgsi į mentūrą zajavą rašyti kancovkej nachui, nes aš niekada to nedarysiu ir niekada nepasiduosiu – cha cha cha. O už motinos kapą tu atsakysi, pyderas blet, pamatysi nachui. Gali netrinti žinučių, lavonas nachui. Pamatysi. Už motinos kapą tai vapšče pasirašei sau nuosprendį, kurva. Vištgaidis ir tu kūrva padla dar kartą mano vaiką pabučiuosi, man žmonės pasakys, lavonas, aš tau gerklę perpjausiu. Aš niekad kurva peilio į rankas neimu, nes čia man zapadlo. Pats pjautas, bet tave suka aš papjausiu nachui. Trinėjas kurva, valkata tu kurva jobana“. 2) Garso įraše „Balsas 002.m4a“. girdimas vyriškas balsas. Vyriškis sako „juokiasi tas, kas juokiasi paskutintas. Dar kartą sakau, pedofilas kurva su moteriška pavarde, nachui, dar kartą pabučiuosi mano vaiką, nupjausiu galvą“. 3) Garso įraše „Balsas 003.m4a“ girdimas vyriškas balsas. Vyriškis sako: „ir juokis kiek tik nori, vistiek bėgsi į mentūrą kancovkej, ate. Susitiksim pasišnekėsim akis į akį“. 4) Garso įraše „Balsas 004.m4a“ girdimas vyriškas balsas. Vyriškis sako: „tai va kaip sako draugas šalia stovėdamas, muši iš pusiausvyros, o tavo draugai net tave kūrva, vaikystės draugai vištgaidžiu vadina. Toliau gali žvengus man siųsti, lavonas tu kūrva“. 5) Garso įraše „Balsas 005.m4a“. girdimas vyriškas balsas. Vyriškis sako „ką papasakosi, Š.“. 6) Garso įraše „Balsas 006.m4a“ girdimas vyriškas balsas. Vyriškis sako: „tai ką tu nachui lavonas čia skambinėji? Nori kažką pasakyt? Skambink, atvažiuok, pasikalbėsim. Skambina jisai kūrva čia.“ 7) Garso įraše „Balsas 007.m4a“ girdimas vyriškas balsas. Vyriškis sako: „tai va O., aš tau dabar pasakysiu be pykčių, be nieko, draugiškai, tvarkingai. Žinai, aš pasakysiu tau atvirai – už savo dukrą aš tau gatavas gerklę perpjaut. Ir pochui man kad aš sėsiu, ar dar kas nors – realiai pochui jau žinok. Prisimink – tu jos nebučiuoji, tu jos nelieti. Čia bus didžiausia tavo gyvenime klaida padaryta jei kažkada tai padarysi, prisiekiu motinos kapu nachui. Aš jų sulaidojęs daug ir žinok pasiruošęs dar laidot nachui kol kvėpuoju. Aš jau prapisau viską – aš tuoj neturėsiu chatos, tuoj neturėsiu vaikų, man jau visiškai pochui bus žinok tave pjaustyt ar kapot nachui, bet žinok, aš nesu blogas žmogus – pas mane širdis kūrva nuo spenelio iki spenelio, aš rusas su gruzinišku krauju. Bet seni, priliesi mano dukrą kada nors – man pochui kas tu toks ir kas už tavęs stovi, ką tu pažįsti, man pochui seni – aš jau miriau, aš jau miriau prieš dešimt metų kai mane badė geriausias draugas su peiliu nachui ir čiut neužsilenkiau. Aš miręs žmogau, aš nebeturiu ką prarast. Įsikalk sau į galvą nachui. Jeigu man kažkada reikės aš net nesumirksėsiu – aš iššausiu ar padursiu tave nachui. Tai va, gražios dienos, tikiuosi skambinai su reikalu“ (t. 1, b. l. 59–62).

13. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11- 2679 (24) nurodyta, kad faile „Garso įrašai (D. Š.) įrašytos dvi balso žinutės yra suformuluotos kaip grasinimas, kad A. G. atliks D. Š. ir O. Š. sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus. Grasinimas yra stiprinamas kaltinimais, priesaika ir prakeiksmais. Įrašuose „Balsas 001“, „Balsas 002“, „Balsas 003“, „Balsas 004“, „Balsas 006“, „Balsas 007“, esančios balso žinutės yra suformuluotos kaip grasinimas, kad A. G. atliks O. Š. sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus. Grasinimas yra stiprinamas kaltinimais, priesaikomis, reikalavimais, žeminimu, dėstant, kad A. G. nėra ko prarasti. Tiriamosiose balso žinutėse A. G. baugina D. Š. ir O. Š.. A. G. žodžiai, užduotyje atlikti objektų tyrimą pacituoti iš D. Š. ir O. Š. liudytojų apklausos protokolų suformuluoti kaip grasinimo kalbos aktas, kad A. G. atliks D. Š. ir O. Š. sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus, jeigu šie pasakymai pacituoti tiksliai ir kontekste nebuvo jų reikšmę keičiančio turinio (t. 1, b. l. 84–87).

14. Iš 2024 m. lapkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta A. G. socialiniame tinkle „Facebook“ esanti anketa, kurios pavadinimas „A. A.“. Apžiūros metu paskyros pagrindinė nuotrauka yra nuotrauka su žodžiais „Nil inultum remanebit“ juodame fone. <...> 2024 m. rugsėjo 10 d. į anketą įkelta nuotrauka, kurioje A. G. rankose laiko galimai automatinį ginklą. Anketoje patalpintos nuotraukos, kuriose matomi galimai šaunamieji ginklai, peiliai, kirviai, daug nuotraukų kuriuose asmuo su dujokauke, taip pat paveikslėliai su juodu angelu, iš kapo duobės lipančiu žmogumi, kaukolėmis. Apžiūros metu padarytos socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje „A. A.“ įkeltų nuotraukų ir įrašų nuotraukos (t. 1, b. l. 63–75).

15. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Nors bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi, nes tai nėra būtini subjektyvieji BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nepaneigiama jų netiesioginė reikšmė veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-269-303/2020, 2K-242-594/2023). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 639/2010). Susiklosčius konflikto metu įtemptiems santykiams itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje išsakyti žodžiai yra suprasti adekvačiai, ar iš tiesų viena iš konflikto šalių turėjo tyčią realiai grasinti nukentėjusiajam.

16. Šie požymiai gali būti svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, realumą (nustatant grasinimo (bauginimo) realumą, atsižvelgtina į grasinimo (bauginimo) motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017). 2K-85-495/2025).

17. Minėtų kasacinės instancijos teismo išaiškinimų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina A. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nors A. G. teigė neturėjęs tikslo įbauginti nukentėjusiųjų, tai padarė apimtas pykčio, visgi, jo tyčią patvirtina ir jo paties teiginiai, išsakyti duodant parodymus, t .y., jog „Galvojo nutraukti grasinimus, kai bus pradėta adekvačiai elgtis“, „Šie visi grasinimai buvo išsakyti dėl to, kad jis nori matyti savo dukrą, o D. jam neleidžia“, ”Šie grasinimai nėra realūs, jis neketina O. nieko blogo padaryti iki tol, kol jis nelies jo vaiko“, „Toje garso žinutėje pasakė, kad jis už savo dukrą gatavas gerklę perpjauti, ir jei jis prie jos lįs, jį nužudys. Taip sakydamas siekė O. įbauginti, kad, kaip ir minėjo, jis nebučiuotų jo dukters“, „taip kalbėjo ir jiems grasino tik siekdamas, kad D. jam leistų matyti savo dukrą, kurios jau nematė pusę metų“. Iš šių A. G. parodymų akivaizdu, kad jis, grasindamas siekė paveikti nukentėjusiuosius, kad jie atliktų / neatliktų tam tikrus veiksmus, siekė, kad išsigandę jo grasinimų, bijodami, kad juos gali įgyvendinti, leistų matytis su vaiku, su vaiku bendrautų taip, kad atitiktų A. G. interesus.

18. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentais, jog išsakytų grasinimų turinį sudarė tokie žodžiai, kurie pagal jų prasmę siejami tiek su grėsme asmens sveikatai, tiek su grėsme gyvybei, todėl pagrįstai sukėlė nukentėjusiesiems baimę dėl jo grasinimų įgyvendinimo. A. G. grasinimai buvo daugkartiniai, pasikartojantys, turiniu ir esme panašūs, tai nebuvo pavienis ir spontaniškas grasinimas. Nukentėjusieji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad susiklosčiusioje situacijoje jie jautė ir jaučia realią grėsmę, grasinimą susidoroti suprato kaip grėsmę savo ir savo šeimos narių sveikatai ar gyvybei, teisminio proceso metu prašė, kad A. G. nebūtų panaikinta paskirta kardomoji priemonė, kuria A. G. buvo įpareigotas su nukentėjusiaisiais nebendrauti ir neieškoti ryšių.

19. Taigi A. G. grasinimų turinį sudarė tokie žodžiai, kurie pagal jų prasmę siejami tiek su grėsme asmens sveikatai, tiek su grėsme gyvybei, todėl grasinimų turinys atitinka BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį. Tai patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. spalio 21 d. specialisto išvada Nr. 11- 2679 (24), kurioje konstatuota, kad D. Š. įrašytos dvi balso žinutės yra suformuluotos kaip grasinimas, kad A. G. atliks D. Š. ir O. Š. sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus. Garso įrašuose, kuriuos pateikė O. Š., esančios balso žinutės yra suformuluotos kaip grasinimas, kad A. G. atliks O. Š. sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus. Grasinimas yra stiprinamas kaltinimais, priesaikomis, reikalavimais, žeminimu, dėstant, kad A. G. nėra ko prarasti. Tiriamosiose balso žinutėse A. G. baugina D. Š. ir O. Š. (t. 1, b. l. 84-87).

20. Viso proceso metu abu nukentėjusieji nuosekliai parodė, kad suprato grasinimus kaip realius, jautė baimę ir nerimą. O. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo sutuoktinė bijo A. G., jis yra neprognozuojamas, jie yra įbauginti, nori ramybės, dėl grasinimų bijo vakarais išeiti iš namų. Visus grasinimus priėmė labai rimtai, juos sustiprino A. G. „Facebook“ profilio nuotraukos. Į policiją buvo kreiptasi ne dėl to, kad A. G. būtų nubaustas, o dėl to, kad būtų taikytos kardomosios priemonės, kad kaltinamajam būtų uždrausta artintis prie jo namų ir šeimos. 2024 m. rugsėjo 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat teigė, kad visus A. G. jam išsakytus grasinimus jis priima rimtai, mano, kad jis gali realiai gali pakenkti jam ir jo žmonai D., kuri šiuo metu laukiasi. Dėl tokių grasinimų jaučia baimę, negali ramiai gyventi (t. 1, b. l. 13-15). 2024 m. lapkričio 7 d. taip pat parodė, kad dėl A. G. jam anksčiau siųstų balso žinučių ir išsakytų grasinimų, kad jam nupjaus galvą ar jį nužudys, jaučia baimę. Bijo tiek dėl savo gyvybės ir sveikatos, tiek dėl sutuoktinės D., kuri šiuo metu laukiasi ir patiria stresą dėl tokio A. G. elgesio. Jam baugu, kad A. G. savo grasinimų neįgyvendintų, mano, jog jis yra neprognozuojamas. Nori būti apsaugoti nuo A. G. grasinimų (t. 1, b. l. 27-30). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad „A. G. skelbiasi, kad yra ramus, tačiau grasina su ginklais ir per kitus asmenis. Sutuoktinė bijo. A. G. yra neprognozuojamas“, „Visus grasinimus priėmė labai rimtai, nes pažiūrėjo A. G. „Facebook“ profilio nuotraukas, praeityje jis buvo stipriai supjaustytas, todėl į tokius dalykus buvo žiūrėta rimtai“. Šie teiginiai parodo, kad nukentėjusysis žino apie A. G. praeitį, nors iki jam susipažįstant su D. Š., jo nepažinojo. O. Š. baimės, kad grasinimai gali būti įgyvendinti, jausmą, galėjo sustiprinti ir paties A. G. teiginiai išsakyti kartu su grasinimais, kurie patvirtina ir nukentėjusiojo turimą informaciją apie A. G. praeityje buvusį dalyvavimą muštynėse – „Aš niekad kurva peilio į rankas neimu, nes čia man zapadlo. Pats pjautas, bet tave suka aš papjausiu nachui“, „aš jau miriau prieš dešimt metų kai mane badė geriausias draugas su peiliu nachui ir čiut neužsilenkiau“ (t. 1, b. l. 59-62). O. Š. teigimu, jo baimę dėl grėsmės jo ir jo sutuoktinės sveikatai ir gyvybei sustiprino ir A. G. „Facebook“ anketoje keliamos nuotraukos – taip pat jau minėtos įvairių ginklų nuotraukos, kapo duobės nuotrauka, paveikslėliai su juodu angelu, iš kapo duobės lipančiu žmogumi, šunimi kapinėse, kaukolėmis (t. 1, b. l. 66-74).

21. Nukentėjusioji D. Š. taip pat nuosekliai teigė, kad bijo, jog A. G. grasinimai gali būti realiai įgyvendinti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad grasinimai jos atžvilgiu buvo nuolatiniai ir realūs, A. G. gali juos įgyvendinti, pas jį namuose yra šaltųjų ginklų. Į jo žinutes neatsakinėdavo, kad nesiveltų į konfliktą. Ji žino, kad jo grasinimai gali būti realūs, nes jis labai kerštingas. A. G. žinojo, kur ji gyvena, tačiau nuo gruodžio mėnesio gyvenamąją vietą pakeitė. Visą nėštumo laikotarpį buvo baimėje. Grasinimai buvo pavasarį / vasaros pradžioje. Prašo teismo, kad apsaugotų jos šeimą, ji bijo išeiti su vaiku į lauką. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. rugsėjo 16 d.) parodė, jog mano, kad A. G. gali realiai įvykdyti savo išsakytus grasinimus, dėl to ji pastoviai jaučia baimę ir negali ramiai gyventi, net bijo su vaiku išeiti iš namų į lauką. Šiuo metu ji laukiasi, todėl patiria ir stresą, kas galimai gali pakenkti ir kūdikiui (t. 1, b. l. 35-43). 2024 m. lapkričio 7 d. apklausta nukentėjusioji D. Š. taip pat teigė, kad baimę dėl jo išsakytų grasinimų bei jų bendros dukros jaučia iki šiol, bijo, kad jis nepakenktų tiek jai, tiek jos sutuoktiniui O., ar nepadarytų dukrai ką nors blogo jų susitikimų metu. Nuo jo grasinimų pradėjo jausti nuolatinę baimę, jai yra baugu, kad A. G. savo grasinimų neįgyvendintų. Šiuo metu laukiasi, todėl jokių raminančių vaistų vartoti negali. Su A. G. susitikti bijo, nežino, kaip ateityje turės bendrauti dėl dukters ir kaip turės perduoti jam dukrą, nes bijo jo išpuolių (t. 1, b. l. 51-54).

22. Nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus įvertino kaip nepakankamus patvirtinti išteisintojo kaltę, tačiau dalį jų patvirtina ir paties A. G. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu išteisintasis parodė, kad turi pistoletą skirtą savigynai, 2023 / 2024 m. turėjo ir dar vis turi pneumatinį pistoletą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. į paskyrą įkėlė nuotrauką, kurioje jis laiko šratasvydžio automatinį ginklą. Šis ginklas skirtas pramogai, jam leidimas nėra reikalingas. Ši nuotrauka buvo daryta Kauno centre. Įkeldamas šią nuotrauką į „Facebook“ paskyrą, jokio tikslo ar motyvo neturėjo, tiesiog jam patinka ginklai. Leidimo laikyti ginklą neturi. Anksčiau turėjo, tačiau leidimas iš jo buvo atimtas dėl muštynių (t. 1, b. l. 156-159).

23. Šias aplinkybes patvirtina ir A. G. „Facebook“ paskyros apžiūros protokolas ir fotolentelės, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. į anketą įkelta nuotrauka, kurioje A. G. rankose laiko ginklą, kuris vizualiai panašus į tikrą. Anketoje patalpintos nuotraukos, kuriuose matomi galimai šaunamieji ginklai, peiliai, kirviai, daug nuotraukų kuriuose asmuo su dujokauke (t. 1, b. l. 63-75). Nukentėjusioji D. Š. nurodė, jog grasinimai gali būti įgyvendinti ir dėl jo kerštingumo, šią būdo savybę patvirtina ir pats A. G., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „turi gruziniško kraujo, jo mentalitetas greičiau užsidegantis“. Apie „gruzinišką kraują“ užsimena ir išsakytuose grasinimuose, kurie užfiksuoti garso įraše „Garso įrašai.mp4“, kurie nurodyti 2024 m. rugsėjo 20 d. protokole (t. 1, b. l. 56-58). Grasinimuose, išsakytuose O. Š., A. G. taip pat sakė „aš rusas su gruzinišku krauju“ (t. 1, b. l. 59-62). Iš A. G. „Facebook“ profilio apžiūros taip pat matyti, kad apžiūros metu paskyros pagrindinė nuotrauka yra nuotrauka su žodžiais „Nil inultum remanebit“ (vertimas iš lotynų kalbos – „Niekas neliks nenubaustas“) juodame fone. Nors nukentėjusiosios teiginiai apie psichotropinių medžiagų vartojimą ir išteisintojo psichinę sveikatą nėra niekaip pagrįsti, aukščiau aptartų duomenų pakanka išvadai, jog nukentėjusioji turėjo objektyvų pagrindą bijoti, jog A. G. gali įgyvendinti išsakytus grasinimus, žinojo, kad A. G. domisi ginklais, turi jų namuose, yra kerštingas, ką patvirtina ne tik jos pačios parodymai, bet ir kiti bylos duomenys bei paties A. G. parodymai.

24. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2024 m. rugpjūčio mėn. nukentėjusioji D. Š. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl D. Š. ir A. G. dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, kuriuo D. Š. prašė nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, A. G. bendravimo su dukra tvarką; priteisti iš jo išlaikymą vaikui po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, ir išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius, iš viso – 1 750 Eur. Tokių aplinkybių kontekste vertinant nuteistojo A. G. parodymų turinį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis tokiu būdu sprendė konfliktus, kilusius dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų, taip pat nurodydamas, jog jam artimas asmuo pasakė, jog šventėje O. Š. jo dukrą bučiavo jai į lūpas. Tačiau minėto asmens išteisintasis nenurodė, be to, dėl O. Š. veiksmų nei į teisėsaugos institucijas, nei į Vaiko teisių apsaugos tarnybą nesikreipė. Tiek nukentėjusiosios kreipimasis į teismą su ieškiniu, tiek bandymas apie vykstantį minėtos civilinės bylos procesą su A. G. komunikuoti, tiek niekuo nepagrįsti kaltinimai dėl netinkamo O. Š. bendravimo su vaiku niekaip nepateisina A. G. veiksmų.

25. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą A. G. teiginiams, jog jis neketino sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatos ar jų žudyti, todėl nukentėjusiesiems nebuvo pagrindo tokių grasinimų bijoti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis nurodė, jog per laikotarpį bei po grasinimų išsakymo jis jokių fizinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko. Visgi, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, pagal BK 145 straipsnio prasmę ir jo nuostatų aiškinimą nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nėra būtina, jog grasinantysis be grasinimo turi savo grasinimą įgyvendinti, nes, grasinimą įgyvendinus ar ruošiantis jį realiai įgyvendinti, jeigu tokios aplinkybės būtų nustatytos, tokia veika jau būtų kvalifikuojama ne tik pagal BK 145 straipsnį, tačiau ir kitus BK straipsnius, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, jeigu tokios būtų sukeltos.

Dėl kaltinimo dalies, kuri nepasitvirtino

26. A. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y.: 2023 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie daugiabučio namo laiptinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), D. Š. išsakė grasinamo turinio žodžius: „žertva aš tau galvą nupjausiu, kadangi tau akys ir veidas svarbiausia, tai būsi gatvėje rūgštim apipilta“, „negyvensit jūs“, „dingsit jūs ir niekas jūsų niekada neras“, „aš tave nužudysiu“.

27. Dėl šios dalies inkriminuojamų veiksmų A. G. kaltės nepripažino, nurodydamas, jog neprisimena, jog D. Š. būtų sakęs tokius žodžius, jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus nukentėjusiosios parodymus, nėra (t. 2, b. l. 40-43). Nukentėjusioji dėl 2023 m. grasinimo parodė, kad jai būnant lauke, A. G. atėjo supykęs ir grasino. Nežino ar kas nors, be jos grasinimus girdėjo. Jokių A. G. grasinimus patvirtinančių įrodymų neturi (t. 2, b. l. 53). Taigi kitų, išskyrus nukentėjusiosios parodymus, duomenų, kurie patvirtintų kaltinimą šioje dalyje, nėra surinkta.

28. Nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo (išteisintojo) naudai, todėl teismas sprendžia, jog kaltinimas dalyje dėl 2023 metais A. G. išsakytų grasinimų nukentėjusiajai D. Š. nepasitvirtino.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias A. G. nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes:

29.1. A. G. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y. jis, 2024 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „A. A.“, į D. Š. socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „D. Š.“, pokalbių programą atsiuntė balso žinutę, išsakydamas grasinamo turinio žodžius: „Kentėsit abudu, labai smarkiai, prisiekiu nachui viskuom, kuo šventa“, „pamatysit kas dabar bus, tikrai pamatysit“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2024 m. rugsėjo 7 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „A. A.“, į D. Š. socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „D. Š.“, pokalbių programą atsiuntė balso žinutę, išsakydamas grasinamo turinio žodžius: „aš sėsiu į kalėjimą, bet jūs abudu negyvensit“, ir pagal pokalbių turinį nukentėjusiajai D. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

29.2. Taip pat, A. G. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y. jis, 2024 m. rugpjūčio 20 d. 21.23 val. būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „A. A.“, į O. Š. socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „O. Š.“, pokalbių programą atsiuntė balso žinutes, išsakydamas grasinamo turinio žodžius: „aš tau gerklę perpjausiu“, „tave suka aš papjausiu nachui“, „nupjausiu galvą“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2024 m. rugsėjo 19 d. 10.04 val. būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „A. A.“, į O. Š. socialinio tinklo „Facebook Messenger“ paskyros, kurios pavadinimas „O. Š.“, pokalbių programą atsiuntė balso žinutes, išsakydamas grasinamo turinio žodžius: „už savo dukrą aš tau gatavas gerklę perpjaut“, „man jau visiškai pochui bus žinok tave pjaustyt ar kapot nachui“, „jeigu man kažkada reikės aš net nesumirksėsiu – aš iššausiu ar padursiu tave nachui“, ir pagal pokalbių turinį nukentėjusiajam O. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

30. A. G. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnį, nes jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, todėl abi jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

31. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

32. Skiriant bausmes A. G. atsižvelgiama į tai, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. A. G. praeityje (2007 m.) teistas už plėšimą, (2011 m.) už vagystę, teistumai išnykę (t. 1, b. l. 132-134). A. G. 3 metų laikotarpiu ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (dalis paskirtų nuobaudų nesumokėtos) (t. 1, b. l. 135-142), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 144-146). Į bylą pateikti žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero raštai, A. G. charakterizuojantys teigiamai (t. 2, b. l. 36, 49). Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

33. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos 5 bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis). Nukentėjusieji apeliaciniame skunde savo pozicijos dėl bausmės skyrimo neišsakė.

35. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Prokurorė apeliaciniu skundu prašė A. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, dėl nukentėjusios D. Š. epizodo paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Taip pat, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, dėl nukentėjusiojo O. Š. epizodo paskirti jam 85 MGL (4270 Eur) dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. G. skirtinos prokurorės prašomos paskirti bausmės – baudos. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. G. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas veikų padarymo metu buvo išnykęs, todėl bausmė jam skiriama kaip asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, jog epizode dėl D. Š. nepasitvirtino dalis išteisintajam inkriminuotų aplinkybių, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, A. G. skirtina bauda, nežymiai viršijanti už nesunkius nusikaltimus skirtinos baudos minimalią ribą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kiek mažesnė, nei prašo prokurorė. Dėl nukentėjusiojo O. Š. epizodo taip pat skirtina bauda, nežymiai viršijanti už nesunkius nusikaltimus skirtinos baudos minimalią ribą, taip pat mažesnė, nei prašo prokurorė.

36. Kadangi A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. A. G. paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant.

37. Nuosprendį priėmęs teismas gali nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas (2 mėnesiai), terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Atsižvelgiant į A. G. paskirtos baudos dydį, bylos duomenis apie jo finansinę padėtį, įvertinant ir tai, jog privalo teikti išlaikymą dukrai, nustatytinas ilgesnis – 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, baudos sumokėjimo terminas. Nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, reikšmės neturi.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma išieškoti iš A. G. 120,83 Eur išlaidų, turėtų teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą ir gynėjas išteisintajam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, kurioje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, nepriklausomai nuo išteisintojo valios. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Nukentėjusiųjų D. Š. ir O. Š. bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir dalį, kurioje dėl antro inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepriimtas sprendimas, ir priimti naują nuosprendį:

A. G., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (D. Š. atžvilgiu) ir skirti jam bausmę – 55 MGL (2750 Eur) dydžio baudą.

A. G., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (O. Š. atžvilgiu) ir skirti jam bausmę – 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti A. G., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė