- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- e2S-394-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-394-544/2020
teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01037-2020-8
2020 m. balandžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-2490-837/2020 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) prašymą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl leidimo paimti vaikus iš jų atstovo pagal įstatymą išdavimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. vasario 20 d. teismui pateikė prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus: D. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), D. R., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad gavo 2020 m. vasario 7 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštą Nr. 6-S-511, kuriuo buvo pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio išnaudojimo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šeimynoje globojami (rūpinami) vaikai, kurie nurodyti prašyme juos paimti. Visi šie vaikai gyveno šeimynoje galimai atliktų nusikalstamų veikų metu (laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2014 m. bei 2016 m.), dėl kurių ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šeimynos dalyviui V. G. yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, o šeimynos steigėjos broliui R. R., pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos pagal BK 238 straipsnio 1 dalį. Šeimynos steigėja G. G. galimai žinojo apie V. G. atliekamas nusikalstamas veikas, bet jokių veiksmų nesiėmė, be to, G. G. taip pat pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ir pareigomis pagal BK 163 straipsnio 1 dalį.
3. Taigi sąlygos šeimynoje šiuo metu kelia realų pavojų vaikams, nes šeimynos steigėja visiškai neįvertina situacijos ir pati galimai savo kalbomis vaikams kelia įtampą. Iki šiol šeimynoje lankosi G. G. brolis, kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai. Tai patvirtina, kad vaikų saugumas ir geriausi interesai neužtikrinami, šeimynoje susidariusi įtempta situacija, todėl yra pagrindas vaikus paimti iš šeimynos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą tenkino ir leido paimti nepilnamečius vaikus: D. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), D. R., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); atmetė advokatų prašymus; nutartį dėl leidimo paimti vaikus nutarė vykdyti skubiai.
5. Teismas, atsižvelgęs į: informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-4543-20; aplinkybę, jog šeimynos dalyviams bei šeimynoje besilankančiam asmeniui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, taip pat susijusių su pinktnaudžiavimu tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ir pareigomis; tai, kad šeimynos dalyviams bei šeimynoje besilankančiam asmeniui skirtos kardomosios priemonės; tai, jog Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadose nurodoma, kad pakanka duomenų prielaidai dėl S. K. galimai turimų negatyvių intymių patirčių, įgytų gyvenant šeimynoje kelti; tai, kad S. S. atžvilgiu seksualinės prievartos prielaida šeimynoje nenustatyta, tačiau ji neatmetama; tai, kad S. K. atžvilgiu turimų duomenų pakanka prielaidai dėl seksualinės prievartos kelti; tai, kad L. K. atžvilgiu surinkti duomenys leidžia kelti prielaidą, jog šeimynoje mergina galėjo turėti negatyvių intymių patirčių bei stebėti globėjų netinkamą elgesį su kitais šeimynos nariais; tai, kad V. K. atžvilgiu surinkti duomenys leidžia kelti prielaidą, jog nepilnametė nukentėjo nuo seksualinės prievartos globėjų šeimynoje – sprendė, jog yra pakankamas pagrindas išvadai, jog laikotarpiu 2008 m. – 2014 m. ir 2016 m. (duomenys neskelbtini) prieš vaikus (nukentėjusiąsias) galimai buvo vartojamas seksualinės formos smurtas, nusikalstamų veikų atlikimo metu šeimynoje gyveno ir vaikai, dėl kurių paėmimo nagrinėjamoje byloje kreipėsi pareiškėjas, kad nepilnamečiams vaikams nebuvo sudaryta tinkama ir saugi aplinka augti bei vystytis, o kardomosios priemonės, kurios yra paskirtos abiem šeimos dalyviams, faktiškai apriboja tiek G. G., tiek V. G. galimybes globoti ir rūpintis vaikais.
6. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad duomenų pakanka rizikos veiksnius nustatyti abiem (duomenys neskelbtini) dalyviams (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 30.10. – 30.11. punktai), o pačių vaikų norai neatitinka geriausių jų interesų, todėl yra pagrindas nustatyti vaikų apsaugos poreikį bei spręsti, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnio 3 punkte numatyti pagrindai išduoti leidimą paimti nepilnamečius vaikus.
7. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prašymas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019 atmestinas, nes byloje nustatytos aplinkybės neatitinka nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinės situacijos, o taip pat nėra pagrindo tenkinti prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus normos nenustato bylos stabdymo tvarkos, be to, prašymai turi būti išnagrinėjami griežtai laikantis CPK numatytų terminų (CPK 582 straipsnio 5 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymo išduoti leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatymino atstovo (duomenys neskelbtini); bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti įrodymų tyrimą; nustatyta tvarka išklausyti iš šeimynos paimtų nepilnamečių vaikų nuomones; teismo posėdyje apklausti nurodytus liudytojus; iš globos namų „Užuovėja“ išreikalauti, ištirti ir įvertinti iš šeimynos paimtų vaikų įvertinimo išvadas bei šių išvadų surašymui surinktą medžiagą.
8.1. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes priimdamas šią nutartį teismas neatsižvelgė į tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais įtvirtintus principus, jog vaiko atskyrimas nuo šeimos yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti pagrįsta pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, o taip pat, kad turi būti išnaudojamos visos galimybės pačiam vaikui išreikšti savo nuomonę. Šiuo atveju kiekvieno vaiko nuomonė nebuvo išklausyta pirmosios instancijos teisme, be to teismas nesirėmė ir kiekvieno vaiko nuomone, išsakyta jam bendraujant su vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojais iki teisminio proceso pradžios. Teismo procesiniame sprendime nėra nurodytos vaiko nuomonės neišklausymo priežastys, nors toks prašymas buvo pareikštas, o vaikų amžius sudaro pagrindą manyti, kad jie būtų pajėgūs savarankiškai suformuluoti nuomonę ir ją pareikšti. Taip pat, tikėtina, kad vaikams bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu jau buvo praėjęs Anketose nurodomos vaikų emocinės būsenos, o jiems taikomos pagalbos priemonės turėjo pradėti duoti rezultatą. Taigi, nesant duomenų, kad nagrinėjamoje byloje kiekvienas vaikas buvo įtrauktas į su juo susijusių sprendimų priėmimą, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodytus standartus, yra pagrindas konstatuoti tiek šeimynos atstovės, tiek kiekvieno paties vaiko teisių pažeidimus.
8.2. Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai netenkino suinteresuoto asmens prašymo ir neapklausė prašomų teismo posėdyje apklausti liudytojų A. A., V. V., J. M., J. G. ir A. I., kurie gali nurodyti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo, netyrė ir nevertino iš šeimynos paimtų vaikų, išskyrus S. S., Nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadų bei atliktų šių vaikų psichologinių įvertinimų. Teimas pridėjo prie bylos ir vertino šeimynoje šiuo metu nebegyvenančių S. K., L. K., V. K., S. K. atitinkamų psichologinius įvertinimus, tačiau jos nei vaikų paėmimo metu, nei ilgą laiką prieš tai šeimynoje nebegyveno ir nežino jokių faktinių aplinkybių apie situaciją šeimynoje prieš paimant vaikus ir jų paėmimo metu. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas iš esmės pažeidė procesinį teisingumą.
8.3. Atskirajame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio bei teisinio pagrindo paimti vaikus iš šeimynos. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų (toliau – ir Anketa) duomenys ir turinys, pareiškėjo teismui teiktas paaiškinimas bei byloje esantys kiti įrodymai neatskleidė bei nepatvirtino aplinkybių, kad kiekvieno vaiko ar kuriam nors vaikui būtų kilęs realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, dėl kurio būtina vaiką paimti iš jam nesaugios aplinkos, ar būtų CK 3.254 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai ir nemotyvuotai nurodė, kad yra nustatyti CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatyti pagrindai.
8.4. Pažymi, jog tariami neteisėti G. G. sutuoktinio veiksmai galimai buvo atlikti dar iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio, o iš šeimynos paimti vaikai apsigyveno šeimynoje tik po 2014 m. rugpjūčio 14 d. (2014 m. rugpjūčio 14 d. teismo sprendimu apsigyveno D., L., E., G., M. S.; 2016 m. vasario 24 d. teismo sprendimu apsigyveno S., S. ir S. S.; ir tik G. ir D. Š. bei D. R. apsigyveno 2011 m. balandžio 15 d. teismo sprendimu), todėl teismo išvada, kad visi vaikai gyveno šeimynoje tariamų nusikalstamų veikų atlikimo metu yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
8.5. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad iš šeimynos paimtų vaikų nuomonės yra prieštaringos, kadangi iš Anketų turinio matyti, jog vaikų nuomonės yra nuoseklios, logiškos ir paneigia pareiškėjo deklaruojamą vaikams kilusį pavojų bei antrojo grėsmės lygio nustatymui būtinus veiksnius. Šiuo atveju teismas nepagrįstai vertino daugelį metų šeimynoje negyvenančių ir šeimyną iš savanaudiškų paskatų apkalbančių vaikų nuomonę, kurios, kaip ir tariamų nusikalstamų veikų padarymo fakto, jokie įrodymai nepatvirtina, dėl ko šiuo metu joks realus pavojus paimtiems vaikams neegsiztuoja. Kita vertus, vaikų paėmimo proceso metu šeimynai nebuvo pasiūlyta jokia konkreti institucinė pagalba, taip pat nebuvo svarstytos galimybės teikti šeimynai paslaugas. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje esančius duomenis ir natsižvelgė į faktiškai susiklosčiusią situaciją, ką, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, turėjo atlikti siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą.
8.6. Atskirajame skunde papildomai pažymima, kad šeimynos reputacija yra gera, ji žinoma visoje Lietuvos Respublikoje, šeimynos motina yra apdovanota ir skatinta, anksčiau šeimynoje nebuvo nustatyta jokių vaiko teisių pažeidimų, šeimynos motina užtikrina, kad, siekiant pašalinti bet kokias abejones, neleis šeimynoje laikytis asmenims, kuriems pareikštas įtarimas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu pareiškėjas Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
9.1. Nurodo, kad vaikų nuomonė nagrinėjmau atveju buvo išklausyta net du kartus – vienu atveju profesionalių specialistų psichologų, kitu – pareiškėjo, ginančio ir užtikrinančio vaiko teises ir atstovaujančios vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, specialistų. Be to, atsižvelgiant į prokurorų priimtus nutarimus, abiem šeimynos dalyviams yra taikomos kardomosios priemonės nebendrauti su globotiniais, todėl suinteresuotas asmuo faktiškai neturi galimybės rūpintis iš šeimynos paimtais vaikais.
9.2. Svarbu ir tai, jog, nors G. G. pareikštas įtarimas nėra susijęs su pareiškėjo prašomais paimti iš šeimynos vaikais, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atlikus Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimą, prielaida, kad vienas iš šiuo metu globojamų vaikų turi negatyvių intymių patirčių – neatmetama. Be to, apelianto nurodomos išvados, kurios neva nepagrįstai teismo nebuvo išreikalautos, yra kartu ir ikiteisminio tyrimo dalis, todėl spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimo yra prokuroro kompetencija. Nepaisant to, į bylą buvo pateiktos 5 pareiškėjo išvados apie šeimynoje susidariusią situaciją, todėl teismas turėjo pakankamai duomenų apie faktinę situaciją, kuri leidžia pagrįstai vertinti, kad šeimynoje globojamiems vaikams yra sudaryta nesaugi aplinka.
9.3. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad delsimas inicijuoti vaiko paėmimą iš šeimos, kai turima duomenų apie besitęsiančius vaiko teisių pažeidimus šeimoje, galėtų būti vertinamas kaip šeimos problemų sprendimo atidėjimas bei pasyvus požiūris į galimus vaiko teisių pažeidimus. Pažymėjo, jog pareiškėjui laiku nereaguojant ir nesiimant reikiamų veiksmų vaikams galėjo kilti žala. EŽTT taip pat laikosi pozicijos, jog įtarimai dėl vaiko teisių pažeidimų šeimoje yra pakankama priežastis iš karto nustatyti globą, siekiant išvengti galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimo tęstinumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Toks vertinimas, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, neprieštarauja ir šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą žodinio proceso tvarka, suinteresuotas asmuo į pradėtą teisminį procesą buvo įtrauktas, jo atstovė išreiškė savo nuomonę duodama teismui paaiškinimus žodžiu, suinteresuotas asmuo bei jo atstovė teisminio proceso metu naudojosi profesionalia teisine pagalba, o iš šeimynos paimtų vaikų nuomonė, kaip ir kiti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys, buvo pateikti į bylą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir civilinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
13. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020 m. kovo 16 d. nutarimą atmesti įtariamosios G. G. skundą. Šis nutarimas yra priimtas vėliau, nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis (2020 m. kovo 13 d.), o be to, pateiktas nutarimas buvo priimtas dėl G. G. aktyvių veiksmų, t.y. jai pateiktus skundą prokurorui, dėl ko yra pagrindas vertinti, kad ji, kaip suinteresuoto asmens atstovė, yra susipažinusi su šiuo nutarimu, jis jai yra žinomas ir dėl to šio naujo įrodymo priėmimas apeliacinės instacijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo bei nepažeis suinteresuoto asmens procesinių teisių. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šiame punkte minėtais motyvais, 2020 m. balandžio 14 d. ir 22 d. yra priėmęs pareiškėjo pateiktus 2020 m. balandžio 2 d. nutarimą atmesti įtariamosios G. G. skundą dėl kardomosios priemonės sąlygų pakeitimo ir draudimų panaikinimo ir 2020 m. balandžio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį atmesti minėtos įtariamosios skundą dėl minėto prokuroro nutarimo. Apeliantei šie dokumentai įteikti ir ji dėl jų įrodomosios reikšmės iki bylos nagrinėjimo pradžios pasisakė. Pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. pateiktą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartį atsisakoma priimti, nes bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2020 m. balandžio 27 d., o dokumentas gautas 2020 m. balandžio 28 d.
14. Vertinant atskirojo skundo turinį, išskirtini šie esminiai ir teisiškai reikšmingi argumentai: pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareikštą pareiškimą, kadangi tiesiogiai neapklausė iš šeimynos paimtų vaikų, neišreikalavo visų reikšmingų įrodymų bei neapklausė suinteresuoto asmens nurodytų liudytojų, o taip pat nepagrįstai nustatė, kad vaikų aplinka šeimynoje yra nesaugi, t.y. nebuvo faktinio bei teisinio pagrindo paimti vaikus iš šeimynos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei pareiškėjo ir suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė dėl jų pakankamumo priimant teisingą sprendimą bei pagrįstai nustatė sąlygų teismo leidimo dėl vaikų paėmimo išdavimui egzistavimą.
15. Sutiktina su atskirojo skundo teiginiais, kad pagal tarpautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas, vaiko atskyrimas nuo šeimos yra kraštutinė priemonė. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į pareikštą atskirąjį skundą, nei VTAPĮ, nei kituose tarptautiniuose ar nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta ir įtvirtinta pareiga apklausti vaiką tiesiogiai teisme, o vaiko nuomonė gali būti išklausoma ir per atstovą (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 10161/13). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikų nuomonė buvo išklausyta du kartus – psichologų globos namuose bei pareiškėjo, kuris gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, specialistų (1 t., 4 – 5 b. l., tai pat kartu su prašymu pateikta informacija).
16. Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad vaikų nuomonė buvo išklausyta, dėl ko teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tiesiogiai neapklausė vaikų ir teismo posėdyje neišklausė jų nuomonės. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgė į vaikų išreikštą nuomonę ir norą gyventi šeimynoje. Apeliantė neįrodinėja ir byloje nėra duomenų, kad ši vaikų nuomonė pasikeitė. Įvertinęs vaikų nuomonę ir norą toliau gyventi šeimynoje visame byloje nustatytų aplinkybių visete, įskaitant faktą, kad abiem šeimynos steigėjams yra taikomos galiojančios kardomosios priemonės ikiteisminiame tyrime, dėl kurių jie objektyviai negali vykdyti globėjų pareigų, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį pagrindą išvadai, jog toks vaikų noras neatitinka geriausių jų interesų, su kuo teisėjų kolegija visiškai sutinka. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad nenustatytas pagrindas tenkinti atskirojo skundo prašymą ir tiesiogiai apklausti vaikus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
17. Taip pat pabrėžtina, kad teisės aktai įtvirtina, jog remtis ir vadovautis vaiko nuomone yra pagrindas tuomet, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abiem suinteresuoto asmens (šeimynos) steigėjams ir šeimynoje besilankančiam asmeniui, kuris yra artimos giminystės ryšiais suijęs su vienu iš šeimynos steigėju, yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, taip pat susijusių su pinktnaudžiavimu tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ir pareigomis bei skirtos kardomosios priemonės. Taigi šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, jog šeimynoje gyvenusių vaikų, nors ir ne tų pačių, dėl kurių prašoma išduoti teismo leidimą, seksualinio neliečiamumo principas galimai buvo pažeistas, o asmenys, dėl kurių galimai nusikalstamų veiksmų yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, yra ir šios šeimynos steigėjai, t.y. asmenys, kurių tiesioginė pareiga yra tinkama globojamų vaikų priežiūra (CK 3.271 straipsnio 1 punktas).
18. Taigi, priešingai nei tvirtina suinteresuotas asmuo, vaikų nuomonė ir noras gyventi šeimynoje, kurioje gali būti nustatytas seksualinio nepilnamečių asmenų išnaudojimo faktas, negali būti vertinamas, kaip neprieštaraujantis jų interesams. Be to, nors galimos nusikalstamos veikos ir nėra tiesiogiai susijusios su iš šeimynos prašomais paimti vaikais, tačiau tai neeliminuoja aukštos rizikos dėl neigiamų pasekmių kilimo galimybės, juo labiau, kad Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinime nurodoma, jog neatmetama, kad vienas iš šiuo metu globojamų vaikų turi negatyvių intymių patirčių. Tai papildomai patvirtina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog aplinka šeimynoje vaikams yra saugi.
19. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nei nacionaliniai, nei tarptautiniai teisės aktai neįtvirtina neigiamų įvykių įvykimo fakto konkrečiam vaikui būtinumo siekiant apsaugoti ar užtikrinti jo interesus. Atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuosekliai formuojamą poziciją, vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas ne tik kaip pasekmė, bet ir kaip priemonė, galinti padėti vaiką apsaugoti nuo galimos žalos atsiradimo ateityje, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. EŽTT praktikoje taip pat yra nurodoma, kad įtarimai dėl vaiko teisių pažeidimų šeimoje, nors tuo metu ir nėra paremti tvirtais įrodymais, ir netgi vėliau visiškai nepasitvirtina, yra pakankama priežastis iš karto nustatyti laikinąją globą, siekiant išvengti galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimo tęstinumo (EŽTT sprendimas byloje B. B. prieš Vokietiją, bylos Nr. 18734/09 ir 9424/11).
20. Taigi, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vaikų nuomonė bei noras gyventi šeimynoje neatitinka geriausių jų interesų, juo labiau, kad į bylą pateikti procesiniai ikiteisminio tyrimo sprendimai patvirtina, kad abiem šeimynos steigėjams yra taikomos kardomosios priemonės vykdomome ikiteisminiame tyrime ir jie negali bendrauti su globotiniais bei artintis prie jų. Dėl to iš šeimynos prašomų paimti vaikų priežiūra bei jų globa šeimynoje yra objektyviai negalima.
21. Atskirajame skunde suinterestuotas asmuo tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio bei faktinio vaikų paėmimo pagrindo. Tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 18 – 20 punktuose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas nustatyti vaikų apsaugos poreikį dėl nesaugios aplinkos nepilnamečiams vaikams augti ir vystytis, nustatė Aprašo 30.1. bei 31.1. punktuose numatytus rizikos veiksnius bei nusprendė dėl CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatytų pagrindų egzistavimo.
22. Vaddovaujantis CK 3.254 straipsniu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, VTAPĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.
23. Nagrinėjamu atveju šeimynos dalyviui V. G. pareikšti įtarimai dėl veikų, susijusių su nusižengimais žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, R. R. – dėl nepranešimo apie daromą nusikaltimą (BK 238 straipsnio 1 dalis), o G. G. pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ir pareigomis. Pagal teismui pateiktus duomenis, nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikšti įtarimai minėtiems asmenims, padarymo laikas yra 2008 – 2014 metai bei 2016 metai, todėl, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, visi prašomi paimti vaikai tuo metu jau gyveno šeimynoje. Taigi yra pagrindas vertinti, jog šeimynoje galimai yra susiklosčiusios netinkamos nuostatos ne tik dėl galimų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų atlikimo, tačiau ir dėl galimo jų toleravimo tokio asmens, kuris yra įpareigotas užtikrinti fizinį ir psichinį vaikų saugumą. Byloje nėra objektyvių duomenų apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar kardomųjų priemonių panaikinimą (pakeitimą) šeimynos dalyviams. Todėl byloje nėra patikimo ir objektyvaus pagrindo vertinti, jog vaikams šeimynoje esanti aplinka yra (bus) saugi.
24. Išvadą, kad aplinka minėtiems vaikams nėra saugi, papildomai leidžia daryti ir byloje esantys duomenys apie šeimynos steigėjams skirtas kardomąsias priemones, dėl ko suinteresuotas asmuo neturi galimybės rūpintis globotiniais, bei šeimynos atstovės elgesį, kuris neleidžia spręsti, kad G. G. tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją. Iš byloje esančių pareiškėjo specialisčių tarnybinių pranešimų bei globos namų direktorės pateiktos informacijos matyti, jog G. G. iš esmės nesiėmė veiksmų, leidžiančių greičiau nustatyti aplinkybes ar suteikti tinkamą pagalbą galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams, nevertino ir šiuo metu nevertina, kad vaikams, kurie galimai tiesiogiai nenukentėjo nuo seksualinės prievartos, pasilikti tokioje aplinkoje yra nesaugu ir rizikinga (nebendradarbiavo su pareiškėjo atstovais, nesistengė paaiškinti globotiniams susiklosčiusios situacjos ir būtinumo vykti į globos namus, neparuošė tinkamų priemonių globotiniams vykstant į globos namus, nebendravo su globos namų atstovais, nepripažįsta, kad egzistuoja rizika kitų vaikų atžvilgiu).
25. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė nurodytų liudytojų, neišreikalavo kitų vaikų įvertinimo išvadų bei kitų dokumentų, todėl prašo, jog tai padarytų apeliacinės instancijos teismas. Tačiau sutikti su tokiais argumentais, kaip ir tenkinti šiuos prašymus, nėra teisinio bei faktinio pagrindo.
26. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
27. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškime dėl leidimo paimti vaikus išdėstytas aplinkybes, t.y. kad šeimynos steigėjams ir su jais susijusiems asmenims yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad šiems asmenims yra skirtos ir nepanaikintos kardomosios priemonės, dėl ko pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį turėjo pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl nesaugios aplinkos egzistavimo fakto. Tai, kad suinteresuoto asmens nurodyti liudytojai gali išdėstyti tam tikras aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias šeimyną ar jos steigėjus, kaip ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su gera šeimynos reputacija, bet kuriuo atveju nepaneigs objektyvių ir svarių faktų dėl vykdomo baudžiamojo proceso bei jame taikomų kardomųjų priemonių įtariamiesiems, kas patvirtina nesaugios aplinkos egzistavimą bei aplinkybę, jog šeimynos steigėjai neturi realių galimybių rūpintis globojamais vaikais. Atsižvelgiant į tai, papildomų įrodymų rinkimas prieštarautų įrodymų pakankamumo, proceso operatyvumo principams ir neužtikrintų šios kategorijos bylos išnagrinėjimo per įstatyme numatytus sutrumpintus terminus.
28. Kartu sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog papildomų įrodymų, susijusių su globotinių apklausomis, ar Įvertinimo išvadų pateikimas į bylą yra susijęs su vykdomu ikiteisminiu tyrimu ir šių duomenų, kurie yra ikiteisminio tyrimo informacija, paviešinimas gali turėti neigiamos įtakos tyrimo eigai. Kita vertus, į bylą pateiktų įrodymų pakankamumu teisingo sprendimo priėmimui apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ar kardomosios priemonės nebetaikomos.
29. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė netinkamą šeimynos adresą, t.y. vietoje (duomenys neskelbtini), nurodė (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal teismui prieinamą informaciją juridinių asmenų registre (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei viešojoje erdvėje esančius duomenis, šeimynos adresas yra nurodytas būtent (duomenys neskelbtini), todėl vertinti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai nurodė šeimynos adresą, nėra pagrindo, juo labiau kad skundžiamoje nutartyje yra aiškiai ir konkrečiai nurodyti globotiniai, kuriuos paimti yra duodamas leidimas, o tai ir sudaro esminę informaciją.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo leidimo paimti vaikus išdavimo klausimą, tinkamai nustatė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl ko ji paliekama nepakeista (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 13 d.nutartį palikti nepakeistą.