- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- eI3-711-1064/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02101-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Buildman“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Buildman“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Buildman“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. A1-333 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėjai priklausantis žemės sklypas įtrauktas į nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą.
Pareiškėja nurodo, kad Administracijos licencijavimo, leidimų ir paslaugų skyrius 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 29-2-1268 informavo pareiškėją, jog jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas), Administracijos direktoriaus Įsakymu yra įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, todėl pareiškėjai padidintas žemės mokesčio tarifas 4 proc. už 2024 metus. Pareiškėja teigia, kad Žemės sklypas naudojamas ir prižiūrimas, todėl nebuvo pagrindo jį įtraukti į pirmiau nurodytą sąrašą.
Pareiškėja nurodo, kad 2024 m. liepos 18 d. buvo priimtas nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 51-8-127, tačiau apie jame nurodytas aplinkybes pareiškėja sužinojo tik gavusi 2024 m. spalio 16 d. pranešimą Nr. 51-2-524. Pareiškėjos vertinimu, ji nebuvo tinkamai informuota apie 2024 m. liepos 18 d. Žemės sklypo apžiūros rezultatus, todėl, jeigu seniūnija būtų tinkamai įvykdžiusi teisės aktų reikalavimus, Žemės sklypas nebūtų įtrauktas į 2024 metų nenaudojamos žemės sklypų sąrašą. Teigia, kad tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, gero viešojo administravimo principą.
Pareiškėja pažymi, kad dėl Žemės sklypo nuolatos buvo bendraujama su seniūnijos seniūnu, Žemės sklypas nuolatos buvo prižiūrimas. Nurodo, kad iki 2024 metų vasario mėnesio Žemės sklype stovėjo pastatas, kuris 2023 m. gruodžio 20 d. užsidegė ir po gaisro apdegęs pastatas 2024 metų vasario mėnesį buvo nugriautas, statybinės atliekos priduotos utilizuoti, žemės sklypas sutvarkytas.
Pareiškėja nurodo, kad jai 2024 m. birželio 6 d. pranešimu Nr. 51-2-271 buvo nurodyta sutvarkyti žemės sklypą, pastoviai jį prižiūrėti ir palaikyti tvarką ir švarą, o apie atliktus veiksmus žemės sklypo būklei pagerinti informuoti seniūniją. Nurodo, kad ji, reaguodama į seniūnijos nurodymus kreipėsi į žolės pjovimo paslaugas teikiantį asmenį, kuris Žemės sklype 2024 m. liepos 20 d. žolę nupjovė; apie atliktus darbus pareiškėja žodžiu (telefonu) informavo seniūną, todėl, pareiškėjos vertinimu, akivaizdu, jog Žemės sklypas nuolatos buvo prižiūrimas ir jame palaikoma švara, Žemės sklype žolė periodiškai buvo pjaunama, Žemės sklype susidariusiu žaliųjų atliekų nebuvo.
Pareiškėja akcentuoja, kad pateiktuose patikrinimo aktuose nėra nurodyta, kokie invaziniai augalai auga Žemes sklype; kad statybinės atliekos buvo išvežtos 2024 metų vasario mėnesį nugriovus sudegusi pastatą, o pateiktuose Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose nėra nurodyta, kokios statybinės ar kitos atliekos yra Žemės sklype. Pareiškėjos teigimu, pateiktuose nuotraukose nėra užfiksuoti aktuose nurodomi pažeidimai, o seniūnijos pareigūnai, naudodami šabloną, o ne fiksuodami realią situaciją Žemės sklype, be patikimų įrodymų surašė patikrinimo aktus ir juos perdavė administracijai, kuri priėmė skundžiamą Įsakymą. Pareiškėjos vertinimu, skundžiama Įsakymo dalis priimta nesilaikant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 ir 6 punktuose įtvirtintų procedūros reikalavimų, pažeidžiant gero administravimo ir įstatymo viršenybės principus.
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad abiejų patikrinimų aktuose užfiksuota, jog pareiškėja pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Taisyklės) 7.1, 7.3, 7.5, 25.14 bei 25.16 papunkčius, todėl nustačius, jog pareiškėja nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos nuolat tvarkyti žemės sklypą, atsakovė, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjos Žemės sklypą pagrįstai įtraukė į nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą.
Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nurodė, kad žolė Žemės sklype buvo nušienauta 2024 m. liepos 20 d., t. y. po 2024 m. liepos 18 d. vykusio patikrinimo. Atsakovės vertinimu, tai pagrindžia faktą, kad patikrinimo metu Žemės sklypas atitiko Apraše numatytus apleisto (nenaudojamo) žemės sklypo kriterijus, o seniūnija tai pagrįstai užfiksavo 2024 m. liepos 18 d. patikrinimo akte. Pažymi, kad pareiškėja nėra pateikusi daugiau jokių įrodymų apie žolės pjovimą šiame sklype, todėl, akivaizdu, jog žolė buvo nušienauta tik vieną kartą. Tai pagrindžia atsakovės poziciją, kad pirmojo patikrinimo metu (2024 m. birželio 6 d.) Žemės sklype žolė dar nebuvo nupjauta. Teigia, kad nuo pirmojo patikrinimo 2024 m. birželio 6 d. iki antrojo patikrinimo 2024 m. liepos 18 d. žolė nebuvo pjaunama, tai ir nurodyta antrojo patikrinimo akte. Atsakovė pažymi, kad žolę nušienauti vieną kartą per metus nėra pakankama ir tai negali būti laikoma nuolatine žemės sklypo priežiūra. Taip pat pažymi, kad patikrinimo aktuose užfiksuotos sudžiūvusios medžių šakos, aukšta žolė, betoniniai stulpai, šiukšlės, invaziniai augalai.
Atsakovė akcentuoja, kad seniūnija vadovaudamasi Aprašo 6 punktu atlieka pakartotinę žemės sklypų patikrą, po kurios priimamas sprendimas dėl žemės sklypų įtraukimo į sąrašą, tačiau nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog atsakovė privalėjo informuoti pareiškėją apie antrojo Žemės sklypo patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, kurie užfiksuoti 2024 m. liepos 18 d. patikrinimo akte, kadangi Aprašo 6 punktas nenumato pareigos po antrojo patikrinimo pareiškėjus informuoti apie nustatytus pažeidimus.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėja, net ir nežinodama apie ketinimą Žemės sklypą įtraukti į sąrašą, veikdama pagal vidutiniškai rūpestingo asmens elgesio standartus, galėjo ir privalėjo tinkamai prižiūrėti Žemės sklypą, tačiau net ir gavusi įspėjimą ir žinodama apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į sąrašą, Žemės sklypo nuolatinės priežiūros neužtikrino. Atsakovės įsitikinimu, Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais Žemės sklypo nepriežiūrą (Aprašo 4 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. Įsakymo Nr. A1-333 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies, kuria pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas įtrauktas į nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Gričiupio seniūnija (toliau – ir Seniūnija) 2024 m. birželio 6 d. atliko Žemės sklypo apžiūrą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 51-8-73 (toliau – ir Patikrinimo aktas 1).
Šiame akte nurodyta, kad Žemės sklypas yra netvarkomas, neprižiūrimas, apaugęs savaime sudygusiais medžiais ir krūmais, apleistas piktžolėmis, periodiškai nešienaujamas taip, jog žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, sklype mėtosi sausos medžių šakos, šiukšlės ir kitokios atliekos. Akte daroma išvada, kad yra pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 25.14 ir 25.16 papunkčiai.
Seniūnija 2024 m. birželio 6 d. raštu Nr. 51-2-271 „Dėl ketinimo įtraukti sklypą į Nenaudojamos žemės sąrašą“ (toliau – ir Įspėjimas) informavo pareiškėją apie nustatytus Taisyklių pažeidimus. Įspėjime pareiškėjai buvo nurodyti konkretūs Taisyklių punktai, kuriuos, Seniūnijos vertinimu, pareiškėja pažeidė, taip pat pranešama, kad Žemės sklypą ketinama įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą ir apmokestinti maksimaliu žemės mokesčio tarifu. Pareiškėjai buvo nurodyta imtis priemonių, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti ir būtų užtikrinta nuolatinė tvarka Žemės sklype bei apie reikalavimų įvykdymą informuoti Seniūniją. Įspėjime taip pat buvo nurodyta, kad suėjus 30 kalendorinių dienų terminui nuo rašto išsiuntimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 9 d., bus atliekama pakartotinė Žemės sklypo apžiūra, po kurios bus priimamas galutinis sprendimas dėl žemės sklypo įtraukimo į sąrašą.
Seniūnija 2024 m. liepos 18 d. atliko pakartotinę žemės sklypo apžiūrą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 51-8-127 (toliau – ir Patikrinimo aktas 2), kuriame nurodė, Žemės sklypas yra netvarkomas, neprižiūrimas, apaugęs savaime sudygusiais medžiais ir krūmais, apleistas piktžolėmis, periodiškai nešienaujamas taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, sklype mėtosi sausos medžių šakos, šiukšlės ir kitokios atliekos. Akte daroma išvada, kad yra pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 25.14 ir 25.16 papunkčiai. Papildomai nurodoma, kad teritorijoje gali būti skatinamas parazitų bei graužikų veisimasis, gali kilti pavojus arti gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais sklype galinčių būti žmonių.
Administracijos direktorius 2024 m. rugsėjo 17 d. priėmė Įsakymą Nr. A1-333 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo pareiškėjai priklausantis žemės sklypas įtrauktas į nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą.
Pareiškėja, nesutikdamas su Įsakymo dalimi, kuria Žemės sklypas įtrauktas į nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą, kreipėsi į teismą, prašydama tą dalį panaikinti.
Ginčo santykius reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras (Aprašo 1 punktas).
Aprašo 2-4 punktuose nustatyta, kad jo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais (2 punktas). Apraše nustatyta, kad kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos yra laikoma, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija (3 punktas).
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad nenaudojama žeme laikomas žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).
Pagal Aprašo 6 punktą Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, nustato Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių, gatvių, kiemų, bendrojo naudojimo teritorijų, privačių žemės sklypų, daugiabučių namų bendrijų, sodų bendrijų, įvairios paskirties įrenginių, pastatų ir privačių namų valdų bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja yra ginčo Žemės sklypo, kuris yra Kauno mieste, savininkė. Pareiškėja nurodo, kad jai Seniūnijos 2024 m. birželio 6 d. raštu buvo nurodyta sutvarkyti Žemės sklypą. Taigi, pareiškėja neginčija, kad apie pirmąjį Žemės sklypo patikrinimą (2024 m. birželio 6 d.) ir jo rezultatus pareiškėja buvo informuota. Pareiškėja teigia, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie pakartotinį (2024 m. liepos 18 d.) Žemės sklypo tikrinimą ir šis pažeidimas, jos vertinimu, yra esminis, todėl ginčijama Įsakymo dalis naikintina.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir pareiškėja patvirtina, kad ji buvo informuota apie pirmojo Žemės sklypo patikrinimo rezultatus bei apie Žemės sklypo įtraukimą į nenaudojamos žemės sąrašą. Nors pareiškėja teigia, kad ji turėjo būti informuota apie pakartotinį patikrinimą, ir tai sudaro pagrindą Įsakymo dalį panaikinti, teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, apie tai, kad toks patikrinimas bus atliekamas, pareiškėja buvo informuota Įspėjimu, kita vertus, Aprašas nenustato pareigos informuoti apie pakartotinį patikrinimą. Šią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Šis teismas, nagrinėdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintas šiai bylai aktualias Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo nuostatas, pažymėjo, kad pareiga informuoti asmenį apie pakartotinį patikrinimą Apraše nėra nustatyta (žr., pvz. 2022 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-210-261/2022; 2022 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-269-520/2022; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-618-525/2023).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, Aprašo 3 punktą ir LVAT praktiką, daro išvadą, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota tiek apie pradėtą procedūrą dėl jos Žemės sklypo įtraukimo į nenaudojamos žemės sąrašą, tiek apie Žemės sklypo įtraukimą į šį sąrašą, todėl pareiškėjos argumentai apie netinkamą informavimą atmestini.
Pareiškėja ginčija visus Seniūnijos nustatytus Žemės sklypo naudojimo pažeidimus, teigia, kad Žemės sklypas yra nuolatos tvarkos ir prižiūrimas. Iš Patikrinimo akto 1 ir 2 matyti, kad Seniūnija nustatė, jog Žemės sklypas yra netvarkomas, neprižiūrimas, apaugęs savaime sudygusiais medžiais ir krūmais, apleistas piktžolėmis, periodiškai nešienaujamas taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, sklype mėtosi sausos medžių šakos, šiukšlės ir kitokios atliekos, todėl Seniūnija darė išvadą, kad yra pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 25.14 ir 25.16 papunkčiai.
Vertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 7 punkte nustatyta, jog teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose. Pagal Taisyklių 7.1 papunktį teritorijų naudotojai privalo nuolat valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas.
Patikrinimo akto 1 ketvirtoje fotonuotraukoje matyti, kad Žemės sklype yra neaiškios kilmės šiukšlių (prie medžių). Patikrinimo akto 2 antroje fotonuotraukoje taip pat matyti, kad Žemės sklype yra šviesios spalvos šiukšlių. Taigi, nors pareiškėja teigia, kad 2024 metų vasario mėnesį Žemės sklype stovėjęs namas buvo nugriautas, o statybinės atliekos priduotos utilizuoti, tačiau tai savaime nereiškia faktinio Žemės sklypo sutvarkymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių prasme teisiškai reikšminga yra tai, jog sklypas būtų nuolatos tvarkomas ir jame nuolatos būtų užtikrinama švara. Vien tai, kad pareiškėja į bylą pateikė, jog kitai bendrovei perdavė didelį kiekį atliekų, neįrodo, kad bylai aktualiu laikotarpiu Žemės sklypas buvo sutvarkyta taip, kad atitiktų teisės normų reikalavimus, nes fotonuotraukomis užfiksuotos šiukšlės suponuoja Taisyklėse nustatytus sklypo tvarkymo pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Seniūnijos patikrinimų metu Žemės sklype buvo šiukšlių, todėl Seniūnija pagrįstai nustatė Taisyklių 7.1 papunkčio pažeidimą.
Pagal Taisyklių 7.3 papunktį teritorijų naudotojai privalo priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm.
Nors pareiškėja teigia, kad ji kreipėsi į žolės pjovimo paslaugas teikiantį asmenį, kuris Žemės sklype 2024 m. liepos 20 d. žolę nupjovė, todėl, pareiškėjos vertinimu, Žemės sklypas nuolatos buvo prižiūrimas ir jame palaikoma švara, Žemės sklype žolė periodiškai buvo pjaunama, tačiau teismas šiuos pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais. Iš Patikrinimo akto 1 ir 2 akivaizdžiai matyti, kad žemės sklypas patikrinimų metu nebuvo nušienautas, nes iš fotonuotraukų yra matyti, jog žolės aukštis yra didesnis nei 12 cm, Žemės sklype auga krūmai.
Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikta 2024 m. liepos 20 d. sąskaita už žolės pjovimą patvirtina žolės nuplovimą tik po antrojo patikrinimo. Pareiškėja nenurodė, kodėl ji nenupjovė žolės per 30 kalendorinių dienų terminą nuo pirmojo patikrinimo dienos. Taigi, pareiškėjos byloje pateikti įrodymai nepaneigia, kad žolė buvo nupjauta pirmojo ar antrojo patikrinimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja byloje nepateikė jokių įrodymų, kad žolė buvo nupjauta daugiau nei vieną kartą per ginčijamą laikotarpį (metus), todėl, teismo vertinimu, vienkartinis žolės nupjovimas negali būti pakankamas padaryti išvadą, jog Žemės sklypas buvo nuolatos prižiūrimas; kad jame neaugo krūmai, piktžolės ir žolė, kurios aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm.
Atsižvelgiant į Taisyklių nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog ji Žemės sklypą nuolatos prižiūri, jame palaiko švarą ir periodiškai pjauną žolę yra paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini. Teismo vertinimu, Seniūnija pagrįstai konstatavo Taisyklių 7.3 papunkčio pažeidimą.
Pagal Taisyklių 7.5 papunktį teritorijų naudotojai privalo tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.
Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-5, kuriuo patvirtino Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Šių taisyklių 55.1 papunktį komunalinių atliekų turėtojai gali žaliąsias atliekas, išvardytas Taisyklių 2 priede (augalų lapai; nupjauta žolė; smulkios šakos; piktžolės (be subrendusių sėklų)), kompostuoti kompostavimo įrenginyje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje ar bendruose kelių individualių namų valdų kompostavimo įrenginiuose kartu su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis. Šių taisyklių 55.2–55.2.3 papunkčiuose nustatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių kompostuoti atliekų individualių namų valdų teritorijose, atskirtas žaliąsias atliekas: pristato į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę (iš komunalinių atliekų turėtojų (fizinių asmenų) kompostuoti tinkamos atliekos priimamos nemokamai); pristato į artimiausią DGASA (nemokamai iš vieno atliekų turėtojo (fizinio asmens) priimama ne daugiau kaip 0,5 kub. m); atskirai surinktas žaliąsias atliekas meta į tam skirtus surinkimo konteinerius, kuriuos už papildomą mokestį išveža atliekų tvarkytojas sutartyje su atliekų turėtoju nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybes, pažymi, kad nors pareiškėja teigia, jog Žemės sklype susidariusių žaliųjų atliekų nebuvo, tačiau iš Patikrinimo akto 1 ir 2 fotonuotraukų matyti, kad ginčo Žemės sklype yra sausų medžių šakos. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja netvarkė Žemės sklype esančių žaliųjų atliekų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, todėl, teismo vertinimu, Seniūnija pagrįstai nustatė Taisyklių 7.5 papunkčio pažeidimą.
Patikrinimo aktuose nurodyta, kad Žemės sklypas apaugęs piktžolėmis, tačiau nedetalizuota, kokios piktžolės ir invaziniai augalai buvo nustatyti pareiškėjos Žemės sklype; taip pat nurodoma, kad Žemės sklype yra kitokių atliekų, tačiau nenurodoma, kokios tai atliekos, kurios suponuotų Taisyklių 25.16 papunkčio pažeidimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 25.16 papunktyje yra įtvirtinta būtent tikrinančio subjekto pareigą identifikuoti atliekas ir jas aiškiai nurodyti patikrinimo akte. Teismo vertinimu, vien deklaratyvūs Aptikrinimo aktų teiginiai, kad sklype buvo rastos „kitokios atliekos“, nepagrindžia Taisyklių 25.16 papunktyje nustatyto pažeidimo.
Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).
Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4-502/2022; kt.).
Teismo vertinimu, aptartos Patikrinimo aktų dalys dėl Žemės sklype augančių piktžolių, invazinių augalų ir kitokių atliekų, jų nepagrindžiant įrodymais ir aiškiai neidentifikuojant, neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų motyvuotumo reikalavimų ir nėra pagrįstos objektyviais duomenimis.
Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad ginčo sklype nebuvo užtikrinta švara ir tvarka, todėl Seniūnija pagrįstai nustatė Taisyklių 7.1, 7.3 ir 7.5 papunkčių pažeidimus. Nors Patikrinimo akte 1 ir 2 nebuvo tinkamai motyvuoti Taisyklių 25.14 ir 25.16 papunkčių pažeidimai, tačiau tai nekeičia bendro teisinio situacijos vertinimo, nes pagrįstai nustatytų pažeidimų pakanka, jog pagal Aprašo nuostatas ginčo Žemės sklypas būtų pripažintas nenaudojamu ir įtraukas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Šios aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjos skundo argumentai nesudaro panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. Įsakymo Nr. A1-333 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies, kuria pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas įtrauktas į nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą, panaikinimui, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjos skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Buildman“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.