Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui L. K., suinteresuotam asmeniui L. K., suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., Vilkaviškio rajono savivaldybei, Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui ir Valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai.

II. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

Išklausęs teismo posėdyje pareiškėją, abu suinteresuotus asmenis, taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (1997 m. bendrovės likvidacinės komisijos surašytus mechaninių dirbtuvių ir atskirų garažų perdavimo-priėmimo pajininkams aktus, 1997-2015 m. surašytus turto priėmimo-perdavimo aktus, pirkimo-pardavimo aktus, pirkimo-pardavimo liudijimus, garažų apsikeitimo protokolą dėl mechaninių dirbtuvių ir garažų (jų dalių) pardavimo (apsikeitimo) buvusių savininkų asmenyje pareiškėjui L. K., nekilnojamo daikto 2013-09-11 kadastrinių matavimų bylą, planą, Vilkaviškio r. sav. administracijos Pajevonio seniūnijos, UAB „Vilkaviškio vandenys“, Lesto AB pažymas apie patalpų naudojimą, paslaugų joms teikimą ir atsiskaitymą už jas, statybinių medžiagų pirkimo ir apmokėjimo už jas dokumentus, archyvinius Vilkaviškio r. savivaldybės dokumentus apie buvusios V. Kapsuko žemės ūkio įmonės gamybinius technologinius kompleksus, šios įmonės turto perdavimo bendrovei aktą, savivaldybės sprendimus steigti ir likviduoti bendrovę), teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes :

3. Nekilnojamas daiktas – mechaninių dirbtuvių ir garažų pastato patalpos, jo kadastro duomenys bei daiktinės teisės į šį daiktą Nekilnojamo turto registre neįregistruota, 2015-09-30 ir 2015-10-01 sprendimais suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas atsisakė tai padaryti, 2013-09-11 pareiškėjo L. K. užsakymu atlikti šio nekilnojamo daikto kadastriniai matavimai, bylos Nr. 39/39756, registro Nr. 44/1635979 (Statiniai) (b. l. 76-89, 101-104, 1 tome).

4. Buvę bendrovės pajininkai ir mechaninių dirbtuvių bendrasavininkiai pardavė už pinigus, o pareiškėjas L. K. iš jų kiekvieno nupirko jų turėtas (100 proc. apimtimi) nuosavybės į mechanines dirbtuves dalis : 1) 2004-03-04 – iš J. K. (2143/76000 dalis), 2) 2004-03-03 – iš A. M. (3500/76000 dalis), 3) 2004-03-26 – iš J. Š. (400/76000 dalis), 4) 2003-07-14 – iš J. V. (661/76000 dalis), 5) 2014-03-20 – iš O. D. D. (1000/76000 dalis), 6) 2003-04-11 – iš B. K. (9101/76000 dalis), 7) 2003-04-11 – iš A. K. (9371/76000 dalis), 8) 2004-02-20 – iš P. A. (3000/76000 dalis), 9) 2004-07-07 – iš V. E. (1417/76000 dalis), 10) 2003-04-29 – iš J. D. (1982/76000 dalis), 11) 2004-03-03 – iš I. B. (1982/76000 dalis), 12) 2004-05-14 – iš J. Ž. (1130/76000 dalis), 13) 2003-04-17 – iš J. Š. (858/76000 dalis), 14) 2003-06-11 – iš S. A. (653/76000 dalis), 15) 2004-01-19 – iš S. B. (326/76000 dalis), 16) 2003-07-09 – iš A. G. (2657/76000 dalis), 17) 2003-07-09 – iš J. G. (1982/76000 dalis), 18) 2003-04-24 – iš K. I. (1843/76000 dalis), 19) 2004-01-19 – iš J. Š. (2247/76000 dalis), 20) 2004-03-26 – iš K. Š. (1982/76000 dalis), 21) 2014-01-09- iš G. B. (1000/76000 dalis), 22) 2003-10-10 – iš R. D. (500/76000 dalis), 23) 2004-05-13 – iš S. S. (186/76000 dalis), 24) 2004-01-19 – iš V. A. (2485/76000 dalis), 25) 2014-04-24 – iš G. K. (497/76000 dalis), 26) 2004-03-03 – iš A. K. (1221/76000 dalis), 27) 2004-03-03 – iš S. S. (905/76000 dalis), 28) 2004-05-14 – iš J. J. Ž. (1491/76000 dalis), 29) 2003-06-11 – iš A. K. (2039/76000 dalis), 30) 2003-05-19 – iš S. V. (1982/76000 dalis), 31) 2003-04-29 – iš Z. G. (1982/76000 dalis), 32) 2004-03-03 – iš S. B. (2368/76000 dalis), 33) 2004-02-24 – iš A. Š. (1417/76000 dalis), 34) 2004-05-12 – iš R. Ž. (1699/76000 dalis), 35) 2004-02-19 – iš J. G. P. (1982/76000 dalis), 36) 2004-02-24 – iš A. B. (1982/76000 dalis), 37) 2004-07-08 – iš G. Š. (1417/76000 dalis), bei 38) 2004-06-15 – iš D. Š. (1982/76000 dalis). Nuo nurodytų datų patalpas (jų dalį) valdo pareiškėjas L. K..

5. Buvę bendrovės pajininkai ir garažų savininkai (bendrasavininkiai) pardavė už pinigus, o pareiškėjas L. K. iš jų kiekvieno nupirko nuosavybę į garažus (jų dalis) : 1) 1997-12-10 – iš D. D. (2790/5340 dalis ž. ū. technikos garažo Nr. 1 (indeksas 1-14), 2) 2015-07-10 – iš V. D. (102/5340 dalis ž. ū. technikos garažo Nr. 1 (indeksas 1-14), 3) 1997-12-10 – iš J. V. (304/5340 dalis ž. ū. technikos garažo Nr. 1 (indeksas 1-14), 4) 2014-06-12 – iš J. B. (2144/5340 dalis ž. ū. technikos garažo Nr. 1 (indeksas 1-14), 5) 2014-06-12 – iš Ž. V. (1/1 dalis ž. ū. technikos garažo Nr. 2 ir 3761/5340 dalis ž. ū. technikos garažo Nr. 3 (indeksas 1-14), 6) 2014-07 mėn. – iš J. B. (1417/5340 dalis ž. ū. technikos garažo Nr. 3 (indeksas 1-14), 7) 2015-06-20 – iš B. R. (162/5340 dalis ž. ū. technikos garažo Nr. 3 (indeksas 1-14), 8) 2013-10-20 – iš V. K. (1/1 dalis ž. ū. technikos garažų Nr. Nr. 5 ir 6 (indeksas 1-13), 9) 2014-06-16 – iš R. K.-mainais (1/1 dalis autogaražo Nr. 1 (indeksas 1-19), 10) 2010-03-10 – iš O. E. (1/1 dalis autogaražo Nr. 2 (indeksas 1-19), 11) 2015-07-22 – iš V. B. ir G. B. (1/1 dalis autogaražo Nr. 3 (indeksas 1-18), 12) 2000-04-10 – iš V. Ž. ir A. Ž. (1/1 dalis autogaražo Nr. 4 (indeksas 1-17), 13) 2003-07-28 – iš R. V. (1/1 dalis autogaražo Nr. 5 (indeksas 1-16), 14) 2015-07-10 – iš J. Š. (1/1 dalis autogaražo Nr. 6 (indeksas 1-16), 15) 2015-07-10 – iš R. B. (1/1 dalis autogaražo Nr. 7 (indeksas 1-15), 16) 2015-07-10 – iš A. Š. (1/1 dalis autogaražo Nr. 8, indeksas 1-15), 17) 2015-07-10 – iš A. B. (1/1 dalis autogaražo Nr. 9, indeksas 1-15). Nuo nurodytų datų patalpas (jų dalis) valdo pareiškėjas L. K..

7. Pareiškėjas L. K. kartu su tėvu mechaninėse dirbtuvėse naudoja AB Lesto tiekiamą elektros energiją, už ją moka, įsiskolinimo nėra, per paskutinių 1 metų laikotarpį jos sunaudota 234 kWh (b. l. 93, 1 tome).

8. 2015 metais pareiškėjas L. K. kartu su tėvu savo lėšomis suremontavo pastato stogus, sumontavo naujas lietaus vandens nubėgimo sistemas, suremontavo ir atnaujino langus ir duris, dirbtuvių patalpose sumontavo apsauginę signalizaciją (b. l. 1-11 ir fotonuotraukos, 2 tome).

9. Pareiškėjas L. K. 2015-08-31 su nagrinėjamu pareiškimu kreipėsi į teismą (b. l. 3, 1 tome).

Šias faktines bylos aplinkybes liudija ne tik pareiškėjo ir abiejų suinteresuotų asmenų teismo posėdyje pripažinti bei ir nedalyvavusių jame suinteresuotų asmenų neginčijami faktai (Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 182 str. 5 p., 187 str. 1 d.), bet ir patikimai patvirtina rašytiniai, tame tarpe ir oficialūs, įrodymai, - bendrovės likvidacinės komisijos turto perdavimo-priėmimo aktai, mechaninių dirbtuvių ir garažų nuosavybės dalių pirkimo-pardavimo pareiškėjui L. K. sutartys, nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/39756 duomenys, planas, sutartis kadastrinių matavimų darbams atlikti, VĮ Registrų centro, UAB „Vilkaviškio vandenys“, AB Lesto, Vilkaviškio r. sav. Pajevonio seniūnijos pažymos, fotonuotraukos, L. K. banko sąskaitos išrašai, PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderis, Vilkaviškio r. savivaldybės archyvo dokumentai (CPK 187 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas, nustatytas Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 4.47 str. 11 punktu. Kad nustatyti, jog daikto valdymas transformavosi į nuosavybės teisę pagal CK 4-os knygos 3-iojo skirsnio (įgyjamoji senatis – 4.68 – 4.71 str. str.) taisykles, turi būti faktinis pagrindas teismui konstatuoti esant visumą įstatymu tam nustatytų sąlygų : 1) asmuo nėra daikto savininkas, tačiau jį valdo kaip savą, tai yra sąžiningai užvaldęs daiktą, valdo jį kaip nuosavą turtą, nemanydamas, kad šio daikto savininkas yra kažkas tai kitas; 2) asmuo daiktą ne tik įgijo, bet ir valdo per visą įstatymu reikalaujamą laiko tarpą sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, asmuo yra įsitikinęs, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į daiktą nei jis ir per visą valdymo laiką nežino apie kliūtis, trukdančias jam šį konkretų daiktą įgyti savo nuosavybėn; 3) asmuo daiktą valdo teisėtai. Kad valdymą pripažinti teisėtu, daiktas, dėl kurio sprendžiama, pagal įstatymą gali būti privačios nuosavybės objektu ir nėra valstybės ar savivaldybės turtu. Jeigu daiktas buvo sukurtas statybos būdu, tai jis turi būti pastatytas statybą jos vykdymo laiku reglamentavusių teisės aktų nustatyta tvarka (legali statyba). Įstatymu yra preziumuojama, kad daikto valdymas yra teisėtas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d.), ši įstatyminė prezumpcija suinteresuoto asmens gali būti ginčijama, tačiau tokiu atveju neteisėtumo aplinkybės įrodinėjimo našta tenka teisėtumą ginčijančiam asmeniui (CPK 178 str.).; 4) daiktas turi būti valdomas atvirai, nesislepiant ir ne mažiau kaip 10 metų, jeigu tai nekilnojamas daiktas.

Byloje, vertinant suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas rašytinius paaiškinimus atsiliepime į pareiškimą (b. l. 126-128, 1 tome) ir suinteresuoto asmens L. K. rašytinius ir žodinius paaiškinimus, yra kilęs ginčas dėl aplinkybių : a) ar pareiškėjas L. K. patalpas užėmė ir pradėti jas valdyti teisėtai (ne slapčia, apgaule ar kitaip prieš buvusių savininkų valią); b) ar nekliudo prašomo fakto nustatymui aplinkybė, kad pareiškėjo patalpų valdymo faktas nėra teismo patvirtintas ir (ar) įregistruotas viešame registre (CK 4.27 str. 2 d.); taip pat vertintina, ar yra visos kitos pareiškėjo prašomo fakto nustatymui būtinos sąlygos (c); atskirai vertintina atskirų patalpų (jų dalių) valdymo trukmė ir jos reikšmė pareiškimo pagrįstumui (d).

4.1. Dėl ginčo patalpų užėmimo ir naudojimo bei valdymo pradžios teisėtumo.

Suinteresuotas asmuo L. K. pareiškėjo reikalavimo tenkinimui prieštarauja dėl vienos aplinkybės, kad, jo vertinimu, pareiškėjas ginčo patalpas (tiek dirbtuvių, tiek atskirų garažų) užėmė ir pradėjo jomis naudotis bei jas valdyti neteisėtai, nes, jo žiniomis, dėl to buvusių savininkų, jo dalininkų, neatsiklausė, juos neinformavo ir jų sutikimo, leidimo neprašė ir tokio neturėjo, - tai padarė tik po kurio laiko. Pareiškėjas teisme pareiškė priešingai, - kad prieš imdamas naudotis tiek dirbtuvių, tiek atskirų garažų patalpomis, pasiimdamas savo žinion patalpų raktus, jis su visais buvusiais savininkais (dalininkais), išskyrus L. K., žodžiu preliminariai sutarė, kad šie savąsias dalis jam parduos jų sutartinėmis kainomis, jis atsiklausė ir buvę savininkai neprieštaravo, kad dar iki sandorių sudarymo bei valdymo teisių jam perdavimo jis pradėtų patalpomis naudotis, jas saugotų ir pan. Jam kaip ūkininkui ginčo patalpos buvę reikalingos, todėl jis ir ėmęs dėl jų įsigijimo derėtis su buvusiais savininkais. Per visą ginčo patalpų užėmimo, naudojimo ir jų valdymo pareiškėjo asmenyje laiką nei buvę jų savininkai, nei kiti asmenys nepareiškė jokių pretenzijų dėl jo veiksmų, tame tarpe ir raktų perėmimo ir pradėjimo naudotis patalpomis, dėl to nebuvo skųstasi nei į savivaldos institucijas, nei į teismą. Šias aplinkybes pripažino tiek pareiškėjas, tiek abu suinteresuoti asmenys dalyvavę teisminiame bylos nagrinėjime, jų neginčijo ir teismo posėdyje nedalyvavę likę suinteresuoti asmenys. Jau vien aptartų bylos duomenų : pareiškėjo L. K. nuoseklūs pareiškimai ir paaiškinimai teisme, taip pat skundų ir ginčų nebuvimo aplinkybės pripažinimai suinteresuotų asmenų L. K. ir Vilkaviškio r. savivaldybės atstovo paaiškinimuose teismui, visuma yra pakankamai teismui, bylos duomenis įvertinant pagal tikimybių pusiausvyros principą, spręsti, kad tokia L. K. tvirtinama aplinkybė byloje nenustatyta, nes pagal aptartus duomenis yra kur kas didesnė tikimybė, kad : pareiškėjas L. K. prieš užimdamas ginčo patalpas, imdamas jomis naudotis visgi pirmiau preliminariai susitarė su buvusiais patalpų savininkais (bendrasavininkiais), išskyrus patį L. K. dėl blogų jų tarpusavio santykių, kad jis sutartinėmis kainomis iš jų nupirksiąs jų dalis, bei buvę savininkai neprieštaravo (sutiko) ginčo patalpas perduoti laikinai naudotis jo pageidavimu pareiškėjui panaudos pagrindu dar iki pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, - negi kad būtų buvę priešingai (CPK 176 str. 1 d., 177 str. 1 ir 2 d. d., 178 str.). Priešingu atveju nebūtų kaip paaiškinti ne vieno, o net 38 asmenų laikyseną pareiškėjo veiksmų atžvilgiu, teismo vertinimu, praktiškai neįtikėtina, jog nė vienas iš tokio didelio skaičiaus buvusių savininkų nebūtų skundęsis pareiškėjo veiksmais, jeigu pastarieji nebūtų su juo tiesiogiai ar per kitus asmenis suderinti ir iš esmės neatitiktų jų tikrosios valios, kita vertus, suinteresuoto asmens L. K. pozicija šiuo klausimu remiasi jo subjektyviu situacijos vertinimu, o ne asmeniškai iš kiekvieno buvusių savininkų gautomis žiniomis, jų pareiškimais. Negana to, būtina sugrįžti prie aukščiau jau nurodytos CK 4.23 str. 2 d. įstatyminės daikto valdymo teisėtumo prezumpcijos, - teigdamas aptariamą aplinkybę ir siekdamas nuginčyti pastarąją prezumpciją, suinteresuotas asmuo L. K. turėjo procesinę pareigą ją įrodyti pagal civilinio proceso įstatymo taisykles, tačiau to nedarė, nors teismo buvo siūlyta, ir nepadarė, iš ko teismas turi konstatuoti, jog išnagrinėtos L. K. pareikštos aplinkybės požiūriu pareiškėjo valdymo teisėtumo prezumpcija nėra paneigta (nuginčyta).

4.2. Dėl valdymo kaip fakto neįregistravimo viešame registre teisinės reikšmės.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, atsikirsdamas pareiškėjo reikalavimui, remiasi CK 4.27 str. 2 dalies nuostata, jog nekilnojamo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Išeinant iš tokios suinteresuoto asmens pozicijos, teismui jau nustačius aplinkybę, kad pareiškėjo valdymas iš tiesų nėra įregistruotas, reikėtų konstatuoti, kad pareiškėjo valdymas juridiniu požiūriu išviso nėra atsiradęs, prasidėjęs, ir pareiškimas, nepaisant visų kitų sąlygų įgyjamajai senačiai buvimo ar nebuvimo, privalėtų būti visa apimti atmetamas. Teismas su tokia suinteresuoto asmens pozicija nesutinka. Pagal aktualią, suvienodintą šalies kasacinio teismo praktiką tiek registracija viešame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad sudarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikta galimybę įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo registruoti daikto valdymą kaip būtinos sąlygos, siekiant pripažinti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 – 4.71 straipsniai), todėl atsižvelgiant į tai, kad pažymėtos specialiosios įgyjamosios senaties institutą reguliuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas prieštarautų sisteminio teisės normų aiškinimo taisyklei ir nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar išviso jį paneigtų (2011-02-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2011-05-02 Kauno apygardos teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 2A-7-173/2011, 2011-09-27 Kauno apygardos teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 2A-1735-605/2011 ir kt.). Taigi, teismas remdamasis sisteminio teisės normų aiškinimo taisykle ir aukščiau nurodyta aktualia teismine praktika, sprendžia, jog suinteresuoto asmens atsikirtimas aptarta aplinkybe pareiškėjo reikalavimui yra nepagrįstas.

4.3. Dėl kitų įstatymu nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties fakto nustatymui (išskyrus valdymo trukmę).

Teigdamas atsiliepimą į pareiškimą suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat išsakė pastabą, jog pareiškėjas bylon nepateikė įrodymų, jog jo valdomas dirbtuvių ir garažų pastatas buvo sukurtas (pastatytas) pagal statybą reglamentavusių teisės aktų reikalavimus, t.y. kad jo statyba buvusi teisėta. Teismas visiškai sutinka su suinteresuotu asmeniu, jog pagal CK 4.69 str. 1 d. reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių tesiės aktų reikalavimus, pastatytas pastatas. Bylos duomenys : pareiškėjo ir abiejų suinteresuotų asmenų paaiškinimai teisme, ginčo patalpų pastato kadastrinių matavimų bylos duomenys, taip pat Vilkaviškio r. savivaldybės archyviniai dokumentai (b. l. 19-31, 2 tome), teismo vertinimu, yra pakankami teismui pripažinti, jog pastatas buvo pastatytas, sukurtas teisėtai, jo statyba neprieštaravo galiojusiems statybą reglamentavusiems teisės aktams, todėl gali būti privačios nuosavybės objektas ir pripažintas įgytu pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Minėti duomenys neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jog pastatas buvo pastatytas 1974-1975 metais, statytoju buvo tuometinis Vilkaviškio r. V. Kapsuko kolūkis, jo lėšomis ir jo žemės ūkio gamybos poreikiams tenkinti buvo vykdoma ši statyba, pastatas buvo apskaitytas kolūkio ilgalaikio turto balanse, kaip šio dalis perduotas reorganizacijos metu žemės ūkio įmonei, o privatizuojant pastarąją – bendrovei, kolūkių gamybinių pastatų registracija jokiu lygiu, išskyrus vidinę apskaitą, vykdoma nebuvo, valstybinė žemė valdoma patikėjimo teise, statybos techniniai dokumentai nėra išlikę, nes nebuvę pareigos juos saugoti ir privatizacijos procese archyvuoti. Pripažinus nustatytomis tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo pastato statyba buvo ar galėjo būti nelegali ar kitaip neteisėta (2011-04-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2011-10-06 Vilniaus apygardos teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 2A-752-464/2011, 2009-03-16 Kauno apygardos teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 2S-330-259/2009 ir kt.).

Teismas taip pat sprendžia, jog pareiškėjas byloje leistinai ir pakankamai įrodė, o suinteresuoti asmenys pripažino arba neginčijo, ir visas kitas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 str. str. (neskaitant valdymo trukmės), - pareiškėjas praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs iki galo nuosavybės teisės į pastatą jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu, nekilnojamą daiktą (jo dalis) jis pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai (teisėtai ir atvirai nusipirkęs juos iš buvusių savininkų, bendrovės pajininkų), pastatas ir daiktinės teisės į jį (jo dalis) nėra įregistruota viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu, tai nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens turtas, pastato patalpos pareiškėjo valdomos ir naudojamos atvirai ir nepertraukiamai, jis patalpas valdo kaip savo, elgiasi kaip jų savininkas (naudoja, prižiūri, remontuoja, saugo) ir suvokia, kaip pats tvirtina, jog kiti asmenys į jas neturi daugiau teisių už jį.

4.4. Dėl daikto (patalpų) valdymo trukmės ir jos reikšmės pareiškimo pagrįstumui.

Pareiškėjas teismui pareiškė, kad pagal jo ir kiekvieno iš buvusių ginčo patalpų savininkų susitarimus, kurie šiuo aspektu su kiekvienu buvę vienodi, valdymo teises į kiekvieno iš jų nupirktą dalį patalpų buvę savininkai perdavė, o jis priėmė nuo sutartų pinigų sumokėjimo kiekvienam buvusiam savininkui momento, kuris visais atvejais sutapo su data ant pirkimo-pardavimo dokumento (mokėjo dokumento pasirašymo momentu), iki šio momento jis patalpomis tik naudojęsis buvusių savininkų jam suteiktos panaudos pagrindu. Šie pareiškėjo paaiškinimai dėl patalpų valdymo pradžios yra visiškai logiški ir įtikinami atsižvelgiant į aplinkybes, kad visi buvę patalpų savininkai buvo žinomi, vienokia ar kitokia apimtimi patalpomis naudojosi ir nė vienas jų nebuvo atsisakęs, priešingai, būtų nelogiška, jeigu pareiškėjas tvirtintų buvus kitaip. Kadangi jokie kiti bylos faktiniai duomenys šių pareiškėjo paaiškinimų nepaneigia, teismas juos turi vertinti teisingais (CPK 177 str. 1 ir 2 d. d., 178 str., 185 str. 1 d.).

Jau buvo minėta, kad įstatymų leidėjas kaip būtiną (imperatyvią) sąlygą nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi į nekilnojamą daiktą (jo dalį) yra nustatęs jo nepertraukiamą valdymą ne mažiau kaip 10 metų (CK 4.68 str. 1 d.). Vadinasi, pareiškėjui gali, ir dėl aukščiau padarytų teismo išvadų jo prašymu turi būti, nustatytas įgijimas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį į tas patalpas (jų dalį), kurias pareiškėjas pradėjo valdyti ne vėliau kaip 2005-12-28. Akivaizdu, kad aptariamas imperatyvas pareiškėjo yra įvykdytas toli gražu ne dėl visų patalpų (jų dalių). Pirma, dėl mechaninių dirbtuvių patalpų (indeksai plane nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-20 iki 1-25). Pagal byloje esančias patalpų (jų dalių) pirkimo-pardavimo sutartis (plačiąja prasme) ir atsižvelgiant į pareiškėjo aukščiau aptartus paaiškinimus, dar nėra suėjęs 10 metų valdymo terminas patalpų dalims, įgytoms iš : a) O. D. D. – 1000/76000 dalis (b. l. 12, 1 tome), b) G. B. – 1000/76000 dalis (b. l. 28, 1 tome), ir c) G. K. – 497/76000 dalis (b. l. 32, 1 tome). Šias dalis sumuojant kartu su suinteresuoto asmens L. K. valdoma 400/76000 dalimi, gauname, jog pareiškėjas 10 metų ir daugiau valdo tokią dalį dirbtuvių patalpų : (76000 – 2897) x 100 : 76000 = 96,188157. Šia apimti pareiškėjo reikalavimas dėl mechaninių dirbtuvių patalpų tenkintinas, likusioje dalyje atmestinas. Antra, dėl garažų (indeksai plane nuo 1-13 iki 1-19). Pagal byloje esančias patalpų (jų dalių) pirkimo-pardavimo sutartis (plačiąja prasme) ir atsižvelgiant į pareiškėjo aukščiau aptartus paaiškinimus, yra jau suėjęs 10 metų valdymo terminas patalpoms (jų dalims), įgytoms iš : a) D. D. – 2790/5340 dalis žemės ūkio technikos garažo Nr. 1, indeksas plane 1-14 (b. l. 47, 1 tome), b) J. V. - 304/5340 dalis žemės ūkio technikos garažo Nr. 1, indeksas plane 1-14 (b. l. 49, 1 tome), - kas išviso sudaro 3094/5340 dalis žemės ūkio technikos garažo Nr. 1 su indeksu plane 1-14; c) V. Ž. ir A. Ž. – 1/1 autogaražo Nr. 4, indeksas plane 1-17 (b. l. 65, 1 tome), ir d) R. V. – 1/1 autogaražo Nr. 5, indeksas plane 1-16 (b. l. 67, 1 tome). Tokiu būdu ir šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas tenkintinas dalinai, nustatytinas faktas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi į : garažą su indeksu plane 1-16, garažą su indeksu plane 1-17 ir 3094/5340 dalį garažo su indeksu plane 1-14, dėl likusios garažų patalpų dalies pareiškimas atmestinas.

Reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys byloje įstatymu nustatyta tvarka nėra pareiškę, todėl tokios ir nepaskirstomos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str. str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti dalinai.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas L. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamus daiktus :

a) 96,188157 dalį mechaninių dirbtuvių patalpų, 2013-09-11 kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/39756 plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-12 (imtinai) ir nuo 1-20 iki 1-25 (imtinai),

b) garažus, 2013-09-11 kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/39756 plane pažymėtus indeksais 1-16 ir 1-17, taip pat 3094/5340 dalį garažo, plane pažymėto indeksu 1-14; - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.