- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- TA-31-442/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Dainius Raižys, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Pareiškėjas
- M. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Pravieniškių pataisos namų–atviroje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Trečiame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių 1-asis kalėjimas) laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atliko laisvės atėmimo bausmę pažeidžiant teisės aktų normatyvus. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas kartu su drausmės grupės nuteistaisiais, tuo buvo apsunkintas bausmės atlikimo laikas, nes turėjo bausmę atlikti paprastoje grupėje. Dėl to, kad buvo laikomas drausmės grupėje, pareiškėjui buvo skirtas trumpesnis pasivaikščiojimo laikas, negalėjo pirkti produktų, kuriuos perka paprastos grupės nuteistieji. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo maisto laikymo patalpos, tinkamos kirpyklos (buvo kerpamas skalbimo patalpoje). Pareiškėjas teigė, kad kilus gaisrui, nebuvo evakuotas iš pastato, todėl gaisro metu turėjo kvėpuoti dūmais, nes nebuvo laikomasi saugumo reikalavimų. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl prikvėpuotų dūmų iki šiol jaučia sveikatos negalavimus – skauda galva, pykina, kankina nemiga. Anot pareiškėjo, jis buvo be pagrindo įtrauktas į Linkusių užpulti įskaitą ir piktybiškai nesvarstytas jo išbraukimas iš šios įskaitos. Pareiškėjas teigė, kad dėl rašomų skundų iš administracijos nuolat buvo daromas psichologinis spaudimas. Išduodamos dėžės asmeniniams daiktams sudėti netinkamos rūbų laikymui, nes jie nesivėdina, todėl rūbai būdavo nemalonaus kvapo. Po pasivaikščiojimo nebuvo vedamas į dušą, todėl buvo priverstas vaikščioti suprakaitavęs. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino iš atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei netinkamų bausmės atlikimo sąlygų.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė:
4.1. Pareiškėjas bausmės atlikimo metu Pravieniškių PN-AK Trečiame sektoriuje ne kartą buvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus: 2020 m. gegužės 12 d. perkeltas į kamerų tipo patalpas 30 parų; 2020 m. birželio 23 d. perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų; 2020 m. liepos 10 d. perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų.
4.2. Pareiškėjas dėl sistemingų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2-1070 „Dėl Trečiame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų perkėlimo į būrius ir priskyrimo grupėms“ buvo perkeltas į drausmės grupę. Drausmės grupės nuteistiesiems teisė kasdien pasivaikščioti dvi valandas buvo užtikrinta ir organizuojama Pravieniškių PN-AK patvirtintu pasivaikščiojimo grafiku.
4.3. Atsižvelgiant į Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto T. R. 2019 m. gruodžio 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 43¬27366 ir Drausmės komisijos Trečiame sektoriuje 2019 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolą Nr. 63-4893, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 11 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-2176 buvo įrašytas į Linkusių užpulti įskaitą. Pareiškėjui buvo taikyti papildomi režimo reikalavimai: nesuteikta teisė išvykti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų, parvykti į namus; uždrausta dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų; įpareigota ant viršutinių drabužių privalomai nešioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstrižą juostą. Iš 2023 m. birželio 8 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus matyti, jog pareiškėjas buvo linkęs pažeidinėti drausmę ir nustatytą dienotvarkę, dėl ko jam buvo skiriamos nuobaudos ir draudimai.
4.4. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 1 būryje lengvosios grupės sąlygomis, turėjo galimybę maistą laikyti įrengtoje virtuvėlėje, bausmę atlikdamas 8 būryje paprastosios grupės sąlygomis, galėjo naudotis kiekviename būryje įrengtomis maisto laikymo vietomis (šaldytuvais), o atlikdamas bausmę 11, 12 būrio drausmės grupės sąlygomis, galėjo maisto produktus laikyti įrengtose spintelėse. Drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose spintelių įrengimas nenumatomas, todėl nuteistųjų kalinimo sąlygų gerinimui buvo išduodamos plastikinės dėžės, asmeniniams daiktams laikyti ir pasidėti.
4.5. Nuteistieji kerpami atskirai įrengtoje patalpoje. 2021 m. birželio 27 d. buvo kilęs gaisras 11 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurį sukėlė nuteistasis, duomenų apie nukentėjusius ar apsinuodijusius dūmais užfiksuota nebuvo. Pravieniškių PN-AK Trečiame sektoriuje įrengti dūmų detektoriai, pirminės gaisro gesinimo priemonės laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete, sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios.
Šalies argumentai
4.6. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
5. Pareiškėjas pateiktame atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad atlikus nuobaudą drausmės grupėje 6 mėnesius, jis turėjo būti perkeltas į paprastąją grupę. Nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. liepos 8 d. jis buvo laikomas paprastoje grupėje, tačiau jo atžvilgiu buvo taikomos drausmės grupės laikymo sąlygos. Jam nebuvo sudaromos sąlygos 3 val. pasivaikščioti gryname ore judant laisvai, jis buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius skirtus drausmės grupei. Įtraukimas į Linkusių užpulti įskaitą turi būti persvarstomas po 1 metų. Atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl tokio svarstymo, todėl minėtoje įskaitoje jis buvo iki 2023 m. kovo mėnesio. Dėl kirpimo patalpos fotonuotraukos pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu jis buvo kerpamas skalbimo patalpoje.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl galimai neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų patirtą neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y.: nepagrįstai buvo laikomas drausmės grupėje su kitais nuteistaisiais, nepagrįstai buvo įtrauktas į Linkusių užpulti įskaitą, nebuvo maisto laikymo patalpos, plastikinės dėžės nebuvo pritaikytos rūbų laikymui, kirpimo patalpa buvo skalbimo patalpoje, kilus gaisrui gyvenamojoje patalpoje teko kvėpuoti užterštu oru, po pasivaikščiojimo nebuvo vedamas į dušą. Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2022 m. vasario 14 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK Trečiame sektoriuje.
8. Dėl skundo argumentų, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo laikomas drausmės grupėje, teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2-1070 „Dėl Trečiajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų perkėlimo į būrius ir priskyrimo grupėms“ pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 2-879 „Dėl Trečiajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo grupėms ir perkėlimo į būrius“ pareiškėjas iš drausmės grupės perkeltas į paprastąją. Teismas pažymėjo, kad drausminės nuobaudos paskyrimo aplinkybės turi būti vertinamos bei nuobaudos paskyrimo pagrįstumas sprendžiamas, pareiškėjui teisės aktų nustatytą tvarka apskundus pataisos įstaigos nutarimą, kuriuo jam drausminė nuobauda buvo paskirta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, teikė skundą Kalėjimų departamento direktoriui, o jo priimtą sprendimą – teismui. Teismas vertino, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos bausmės vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio nustatyta tvarka nenuginčijus pataisos namų direktoriaus įsakymo, nevertintini pareiškėjo teikiami argumentai dėl paskirtos drausminės nuobaudos nepagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo elgesys lėmė tai, jog jis buvo paskirtas į drausmės grupę.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovui po 6 mėnesių nuo pareiškėjo perkėlimo į drausmės grupę nekilo pareiga pareiškėją perkelti į paprastąją grupę, kadangi BVK 68 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos, kurias tik atitinkant toks perkėlimas atliekamas, todėl pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 1 d. iš drausmės grupės perkeltas į paprastąją grupę. Iš Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. tarnybinio pranešimo teismas nustatė, jog vyr. specialistas prašė pareiškėją perkelti iš 11 būrio 3 patalpos, tačiau nenurodyta į kurį būtent būrį. Ant minėto pranešimo yra direktoriaus pavaduotojo rezoliucija „Parengti įsakymo projektą“. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 2-1372 „Dėl Trečiajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų perkėlimo į būrius“ pareiškėjas iš 11 būrio 3 patalpos perkeltas į 8 būrį 4 patalpą. Nors atsakovo atstovas į bylą nepateikė 2021 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesių pasivaikščiojimo grafikų, tačiau sistemiškai aiškinant 2021 m. lapkričio 9 d. Nr. 43-19740 Trečiojo sektoriaus nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką nustatyta, kad nuteistųjų, esančių 11 būryje pasivaikščiojimas vyko 2 valandas, o nuteistųjų, esančių 8 būryje – 3 valandas. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 8 d. esant perkeltam į paprastąją grupę, jis buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis ir jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti 3 valandas. Teismas sprendė, kad šioje skundo dalyje laikytina, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjo teisė į 3 valandų (BVK 73 ir 75 str.) pasivaikščiojimą buvo pažeista.
11. Dėl skundo argumentų, kad pareiškėjas įtrauktas į Linkusių užpulti įskaitą, teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 2-2176 pareiškėjas įrašytas į Linkusių užpulti įskaitą. Minėtu įsakymu pareiškėjui buvo taikyti papildomi režimo reikalavimai. Įvertinęs reglamentavimą teismas darė išvadą, kad Drausmės komisijai, atsižvelgiant į Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūno, kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūno bei psichologo pateiktus duomenis, suteikta diskrecijos teisė pagal suimtojo (nuteistojo) prašymą kas vienerius metus spręsti dėl suimtojo (nuteistojo) buvimo Linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumo. Taigi, procedūra dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš Linkusiųjų užpulti įskaitos pradedama suimtojo (nuteistojo) iniciatyva. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad įtraukimas į Linkusių užpulti įskaitą turi būti persvarstomas po 1 metų, o atsakovo atstovas neatliko jokių veiksmų dėl tokio svarstymo, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teismas nustatė, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2023 m. kovo 20 d. pažymos matyti, jog Šiaulių kalėjimo direktoriaus 2022 m. kovo 16 d. įsakymu pareiškėjas neišbrauktas iš Linkusiųjų užpulti įskaitos. Teismas konstatavo, kad minėtas įsakymas galėjo būti skundžiamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teiktų skundą Kalėjimų departamento direktoriui, o jo priimtą sprendimą skųstų teismui.
12. Dėl skundo argumentų susijusių su maisto laikymo patalpos įrengimu, teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato privalomo maisto laikymo patalpos įrengimo, atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl maisto laikymo patalpos neįrengimo.
13. Dėl skundo argumentų, kad buvo išduodamos plastikinės dėžės rūbams laikyti, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigai imperatyvios pareigos bausmės atlikimo patalpoje įrengti spintą. Teismas nustatė, kad nuteistųjų kalinimo sąlygų gerinimui buvo išduodamos plastikinės dėžės asmeniniams daiktams laikyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad tokiais veiksmais pareiškėjo teisės į tinkamas laikymo sąlygas nebuvo pažeistos, todėl pareiškėjo argumentai dėl rūbų laikymo plastikinėse dėžėse atmestini kaip nepagrįsti.
14. Dėl skundo argumentų susijusių su kirpimo patalpa, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo duomenimis kirpykla įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, o ne skalbimo patalpoje, kaip nurodė pareiškėjas. Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 12 d. pažyma apie nuteistojo laikymo sąlygas bei byloje esanti fotonuotrauka. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos kirpimo patalpos.
15. Dėl skundo argumentų, kad kilus gaisrui pareiškėjui teko kvėpuoti užterštu oru, teismas nustatė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 12 d. pažymoje apie nuteistojo laikymo sąlygas nurodoma, kad 11 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje 2021 m. birželio 27 d. kilo gaisras, kurį sukėlė nuteistasis, duomenų apie nukentėjusius ar apsinuodijusius dūmais užfiksuota nebuvo. Pažymoje nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Trečiame sektoriuje įrengti dūmų detektoriai, pirminės gaisro gesinimo priemonės laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete, sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis. Teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo būtina nurodyti ir sukeltą žalą bei priežastinį ryšį, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė kokias pasekmes patyrė dėl to, kad kilo gaisras. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas ir teigė, kad jam teko kvėpuoti dūmais, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl sveikatos sutrikimų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl kilusio gaisro atmestini kaip nepagrįsti.
16. Dėl skundo argumentų, kad pareiškėjas nebuvo vedamas į dušą po pasivaikščiojimo, teismas pažymėjo, kad jokie teisės aktai pataisos įstaigoms nenumato pareigos po pasivaikščiojimo nuteistuosius nuvesti į dušą. Remiantis tuo, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad jis po pasivaikščiojimo nebuvo vedamas į dušą.
17. Apibendrindamas teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 8 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į 3 valandų pasivaikščiojimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo materialioji teisė buvo pažeista, teismas sprendė, jog atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl jis patyrė neturtinę žalą. Nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui neturtinė žala turi būti priteista pinigais.
18. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 5 000 Eur suma. Teismas konstatavo, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur, todėl skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III.
19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
20. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo atstovo pateiktus įrodymus. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 8 d. pareiškėjui esant perkeltam į paprastąją grupę, jis buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis ir jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti 3 valandas. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. liepos 22 d. ir nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. vasario 14 d. buvo perkeltas į paprastąją grupę ir, vadovaujantis BVK (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 73 straipsnio 5 punktu, galėjo pasivaikščioti tris valandas, todėl pareiškėjo atžvilgiu pasivaikščiojimo laikas nebuvo trumpinamas.
21. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore 3 valandas, yra bendro pobūdžio, neindividualizuoti, be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas su skundais tokiu klausimu į įkalinimo įstaigos administraciją nesikreipė. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimo laikas, įgyvendinant atskiro laikymo reikalavimus, gali skirtis nuo nurodomo laiko, jo netrumpinant ir nepažeidžiant įstatymų, taip pat nuteistajam ar suimtajam, padariusiam teisės pažeidimą, pasivaikščiojimas gali būti nutraukiamas, arba nuteistajam ar suimtajam pareiškus norą grįžti į gyvenamąją patalpą pasivaikščiojimas gali būti sutrumpintas, kadangi pasivaikščiojimo grafikas yra dinaminis laiko požiūriu (žr. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-277-505/2022).
22. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.
23. Atsakovo atstovo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, todėl priteista pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, nėra proporcinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas ir priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 8 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į 3 valandų pasivaikščiojimą.
25. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, vertina, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, teigė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo pažeistos teisės į pasivaikščiojimą yra abstraktūs.
26. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; ir kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
27. Nagrinėdamas bylas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.)
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pakankamai detalizavo aplinkybes susijusias su neužtikrinta teise į 3 val. pasivaikščiojimą, todėl atsakovo atstovui kilo pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius reikalavimų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, kad pareiškėjo teisė į 3 val. pasivaikščiojimą buvo užtikrinta. Atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Dėl atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodyto Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I1-277-505/2022 pažymėtina, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo remtis minėtame teismo sprendime suformuota praktika.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį, be kita ko, valstybės civilinė atsakomybė pagal atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), turtinei ar neturtinei žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir turtinės ar neturtinės žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
30. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 8 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į 3 valandų pasivaikščiojimą), pareiškėjo patirtą neturtinę žalą (neigiamas pasekmes dėl pareiškėjo pažeistos materialiosios teisės) ir priežastinį ryšį tarp Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų ir dėl jų pareiškėjui kilusios neturtinės žalos, pagrįstai pareiškėjui priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 300 Eur.
31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos kalėjimo tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.