Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla E. P. atžvilgiu nutraukta, nenustačius Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50⁵ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2012-08-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „Sk“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, atsisakė sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio 2012-03-06 prašė bendrovės akcininkas V. S. 2012 m. kovo 15 d. raštu Nr. SKY-12-083 „Dėl prašymo sušaukti akcininkų susirinkimą“.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, jog rašytiniai prašymai dėl susirinkimų sušaukimo teikiami nebuvo, dėl jų buvo tariamasi telefonu. Ši aplinkybė teismui buvo žinoma, tačiau teismas nepagrįstai ją ignoravo. Pažymi, kad susirinkimas turėjo būti sušauktas ne vėliau, kaip 2012 m. balandžio 6 d., tačiau bendrovės direktorius E. P. sąmoningai to nepadarė.

Nurodo, jog E. P. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ str. 1 d., sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta nepagrįstai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-705-648/2012).

LR ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyta, jog akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Iš byloje pateikto UAB „Sk“ neeilinio visuotinio akcininkų surinkimo protokolo Nr. 3 matyti, jog UAB „Sk“ bendrovės vadovu nuo 2011 m. vasario 9 d. buvo išrinktas E. P. (b.l. 6-7).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 5 d. numatyta, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ? bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, 2012-03-06 V. S. pateikė UAB „Sk“ direktoriui E. P. prašymą dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo. E. P. atsisakė sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl pateiktos paraiškos trūkumų bei nurodė, kad visuotinį akcininkų susirinkimą inicijuojančiam akcininkui pateikus įstatymų reikalavimus atitinkančią paraišką, bendrovės vadovas įstatymuose ir bendrovės įstatuose numatytais terminais ir tvarka sušauks bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą (b.l. 46). UAB „Sk“ direktorius E. P., gavęs antrą V. S. 2012-07-20 paraišką dėl akcininkų surinkimo sušaukimo, atitinkančią įstatymų reikalavimus, (b.l. 51-52), sušaukė neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris įvyko 2012-08-24 (b.l 53-54, 56-65).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog V. S. 2012-03-06 prašymas dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo neatitiko Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 5 d. numatytų reikalavimų, kadangi yra nepakankamai aiškus, nepateikti inicijuojamo visuotinio akcininkų susirinkimo siūlomų sprendimų projektai, nepasiūlyta susirinkimo vieta bei data.

Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Sk“ direktorius E. P., atsakydamas į 2012-03-06 V. S. paraišką, pagrįstai atsisakė šaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bei pagrįstai nurodė pašalinti paraiškoje paminėtus trūkumus.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų dėl E. P. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d., todėl apylinkės teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šio pažeidimo, nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos vertinimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.