Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiojo N. K. atstovams pagal įstatymą L. K., A. K. ir jo atstovei advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo N. K. ir jo atstovo pagal įstatymą A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 72² straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant G. S. mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. S. į bausmės trukmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.

G. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir civilinio ieškovo naudai iš G. S. priteista 214,62 Eur (du šimtai keturiolika eurų 62 ct) turtinės žalos atlyginimo už N. K. gydymo išlaidas.

Priteista iš G. S. nukentėjusiajam N. K., gim. 2002 m. kovo 11 d., 398 Eur (trys šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai) turtinės ir 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo N. K. pilnametystės nustatytas jo atstovas pagal įstatymą A. K..

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 tomo gale esantį paketą, kuriame įpakuota: kompiuterinė laikmena su E. Š. pokalbių įrašais, 2 vnt. (prie bylos) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos; kompiuterinę laikmeną su pokalbių išklotinėmis, 1 vnt. (prie bylos) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos; paketą Nr. 258892 su audinio gabalu, pateiktu nukentėjusiojo, 1 vnt. (prie bylos) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; paketą, kuriame įpakuota: G. S. asmens tapatybės kortelė Nr. 13693527 pakete Nr. 447095, prie bylos (tome Proceso dalyvių asmens duomenys) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. S.; elektroninę laikmeną CD, byloje (1 t., b l. 14) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, už tai, kad 2018 m. lapkričio 13 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini) parko teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos modifikacijos ginklo, panašaus į pneumatinį šautuvą, iššovė į N. K., gim. (duomenys neskelbtini), vieną šūvį, kurio metu šaudmuo pataikė N. K. į sėdmenų kairiąją pusę, dėl ko atsirado nepatikslinto pobūdžio žaizda, panaši į šautinę, sudavė šiuo ginklu ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam į kairiąją veido pusę, kuo padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairiame žande, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, po to nenustatyto modelio peiliu atlenkiama geležte padarė pjautinę žaizdą N. K. dešiniame žande, durtinę – pjautinę žaizdą ir poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kas komplikavosi dešinio kelio sąnario daline kontraktūra, sužalojimai sukėlė N. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo N. K. ir jo atstovo pagal įstatymą A. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

8. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama esanti tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Aiškinant baudžiamąjį įstatymą ir atsižvelgiant į teismų praktiką, asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška.

9. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).

11. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė G. S. veiksmuose buvus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalies 3, 13 punktuose

13. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, kaip nuteistojo G. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertino tai, kad jis nagrinėjamu atveju jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tą, nors ir labai glaustai, bet nurodė nuosprendyje. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad nuteistasis apeliacinio skundo nepateikė ir minėtos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės neginčijo, teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako, konstatuodama, jog šioje dalyje apeliaciniai skundai nepagrįsti.

14. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. BK 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Šiuo atveju nuteistojo G. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pagal kurį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, iš to aiškiai matyti, kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika apima kvalifikuojančią aplinkybę – chuliganiškas paskatas, todėl ji tuo pačiu metu negali būti pripažinta ir sunkinančia jo atsakomybę. Todėl ir šioje dalyje apeliaciniai skundai įvertinami kaip nepagrįsti.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte

15. Nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė nepilnamečiam asmeniui.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punkte

18. Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą prašo pripažinti G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad jis veiką padarė naudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šis apelianto prašymas vertinimas kaip nepagrįstas.

19. BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba panaudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus. Nusikalstamos veikos darymas naudojant šaunamuosius ginklus yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai kaltininkas nusikalstamai veikai daryti naudoja šaunamąjį ginklą ir suvokia ar pagal bylos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo suvokti, kad jo naudojama nusikalstamos veikos darymo priemonė yra tinkamas naudoti pagal paskirtį šaunamasis ginklas.

Dėl BK 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

23. Nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 72² straipsnyje, nurodant, kad jis nėra nukentėjusiojo šeimos artimas giminaitis ar šeimos narys. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apelianto teiginiu.

24. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje yra įtvirtinta, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaip matyti šioje byloje – nuteistasis ir nukentėjusysis nėra susiję giminystės ryšiais. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė nuteistajam BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl paskirtos bausmės dydžio ir jos vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį

25. Apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme. Nukentėjusiojo ir jo atstovo pagal įstatymą vertinimu, G. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per švelni, neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl prašoma, atsižvelgiant į jo asmenybės neigiamą charakteristiką, bausmę griežtinti, taip pat panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą.

26. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1–2 dalys). BK 61 straipsnio 1–2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

27. Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai nustatoma, jog paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

28. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo taikymą apsprendžia padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei nuteistam asmeniui paskirtos bausmės dydis. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

29. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).

30. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistajam G. S. paskyrė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, teistumus, administracinį baustumą, kad jis dirba ir turi mažametį vaiką, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali atimti iš nukentėjusiojo galimybę greičiau atlyginti civilinį ieškinį.

31. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai, netinkamai įvertino arba iš viso neįvertino visas reikšmingas aplinkybes, dėl ko nuteistajam skyrė per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę. Taip pat sutiktina su apeliacinių skundų teiginiais, kad apylinkės teismas nepagrįstai G. S. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

32. Visų pirma konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė G. S. teistumų skaičių ir jį nurodė nuosprendyje, nes G. S. anksčiau buvo teistas ne 4, o 7 kartus (3 t., b. l. 79–109) ir šis teistumas jam jau aštuntas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis vis darydavo naujus nusikaltimus dar neišnykus teistumams už anksčiau padarytus nusikaltimus už ką jis buvo nubaustas, dėl ko teistumų išnykimo terminas vis nutrūkdavo ir buvo pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą atlikimo (BK 97 straipsnio 8 dalis). Todėl iki šios dienos nėra išnykę G. S. teistumai už anksčiau padarytus nusikaltimus, o ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir privalėjo būti įvertinta. Pažymėtina, jog nuteistasis anksčiau 5 kartus teistas už vagystę (12 veikų; BK 178 straipsnio 1, 2 dalys), 2 kartus už plėšimą (BK 180 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat vieną kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis nusikaltimus daro sistemingai, jo įžūlus, priešingas teisei elgesys nėra koreguojamas. G. S. 4 kartus buvo taikytas laisvės apribojimas, taip pat 2 kartus laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant konkrečiam terminui. Paskutiniu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo pasiųstas atlikti realią 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, neatlikus 1 metų 2 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės.

33. Antra svarbi aplinkybė, į kurią neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir spręsdamas dėl jos vykdymo atidėjimo, yra tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą G. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytas būtent lygtinio paleidimo metu. G. S. iš pataisos namų paleistas 2018 m. lapkričio 7 d., o nusikaltimas, dėl kurio padarymo nuteistasis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarytas 2018 m. lapkričio 13 d., praėjus tik 6 dienoms nuo jo paleidimo iš pataisos namų, t. y. tuo laikotarpiu, kai G. S. privalėjo elgtis itin atsakingai ir pavyzdingai, laikytis nustatytų apribojimų bei siekti įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo ir resocializacijos ne pataisos namuose. Akivaizdu, kad to padaryti jam nepavyko. Administracinių nusižengimų registro išrašas (3 t., b. l. 110–114) liudija, jog G. S. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, nors už kuriuos paskirtos nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojo, tačiau į tai taip pat privalėjo būti atsižvelgiama vertinant nuteistojo asmenybę.

34. Nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nenusveria aplinkybių, nurodytų nuosprendžio 32–33 punktuose. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad G. S. pradėjo dirbti tik 2019 m. vasario 27 d. Byloje nėra duomenų, kad jis iki minėto laikotarpio būtų oficialiai dirbęs. Todėl daryti išvadą apie buvusius pastovius nuteistojo darbinius santykius bei stabilias gaunamas pajamas nebuvo ir nėra pagrindo kalbėti. Duomenų, kad nuteistasis svariai prisidėtų prie mažamečio sūnaus išlaikymo, bylos medžiagoje taip pat nėra. Priešingai, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimu nuteistojo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš G. S. priteistas ne tik išlaikymas, bet ir išlaikymo įsiskolinimas jo nepilnamečiui sūnui. Pažymėtina ir tai, kad G. S. yra teistas už smurtą prieš buvusią sugyventinę ir jo vaiko motiną, kuri tuo metu akivaizdžiai buvo nėščia. Šiuo metu G. S. yra pripažintas kaltu vėlgi dėl smurtinio nusikaltimo – nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis nesugeba ieškoti konstruktyvaus dialogo, kilusias problemas sprendžia jam vienam priimtinais būdais, jo elgesys yra pavojingas visuomenei, todėl jis ir privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę izoliuotas nuo jos. Tuo tarpu aplinkybė, kad nuteistasis įsipareigojo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą Ligonių kasai, o tai didesnė galimybė padaryti būnant laisvėje, nėra bausmės vykdymo atidėjimą lemiantis kriterijus. Tą daryti jis galės tiek atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tiek atlikdamas ją ir dirbdamas pataisos namuose.

35. Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik G. S. realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas G. S., kuris jau yra sulaužęs valstybės jam parodytą pasitikėjimą, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš G. S. to tikėtis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

36. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad G. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ir tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau veiką padarė būdamas recidyvistu, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo priimamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistojo pripažinimas buvo nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o tai nelaikyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dėl to skirti gerokai švelnesnę bausmę, nei sankcijos vidurkis, nėra pagrindo. BK 138 straipsnio 2 dalis numato teismui diskreciją parinkti kaltininkui laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Atsižvelgiant į neigiamą G. S. charakteristiką, į tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, savo priešingą teisei elgesį jis nusprendė koreguoti tik tuomet, kai suvokė, jog neišvengs baudžiamosios atsakomybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. S. šiek tiek griežtesnę negu sankcijos vidurkis bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks bausmės griežtinimas apeliacine tvarka nagrinėjant bylą yra galimas bei nepažeis nuteistojo teisių ir teisingumo principo, kadangi nuteistajam griežtinti bausmę, paskiriant laisvės atėmimo dydį didesnį už bausmės vidurkį, prašoma nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą apeliaciniame skunde.

37. Kadangi pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl nuteistajam G. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu paskiriant 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 64¹ straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat ištaiso pirmosios instancijos teismo klaidą ir, vadovaudamasi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės prideda Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (1 metų 1 mėnesio 4 dienų laisvės atėmimo) dalį – 8 mėnesius ir nuteistajam G. S. paskiria galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dėl bylos baigties

38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių visumos, tam tarpe ir teistumų skaičiaus bei paleidimo lygtinai fakto bei jo metu atliktos nusikalstamos veikos, bet sureikšmino tik nuteistajam palankias aplinkybes ir jų kontekste vienpusiškai sprendė apie teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju nuteistojo darbas, jo amžius ir mažamečio vaiko turėjimas, dalies turtinės žalos atlyginimas Ligonių kasai nėra pakankamos aplinkybės, parodančios, kad jis reikiamai vertina savo nusikalstamą poelgį ir yra vertas pasitikėjimo. Spręstina, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos G. S. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Dėl to apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dalyje dėl G. S. skirtos bausmės dydžio ir vykdymo atidėjimo bei pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

nukentėjusiojo N. K. ir jo atstovo pagal įstatymą A. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl: lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimo; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų taikymo; ir įpareigojimų paskyrimo.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo: paskirti G. S. 2 (dvejų) metu 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo) ir galutinę subendrintą bausmę G. S. paskirti 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos atlikimo pradžios.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.