Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1793-159/2012

Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-03832-2012-2)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. S. atstovo advokato A. Skuolevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6100-794/2012 pagal ieškovės Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo T. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2012-05-21 priimtas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Juo atsakovė teismo prašė: 1) atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; 2) panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. Nr. 2-6100-794/2012; 3) atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad 2012-05-11 pašto dėžutėje rado sprendimą už akių, anksčiau jokių procesinių dokumentų negavo. Tą pačią dieną išsiaiškino, kad teismo jai siųsti procesiniai dokumentai – ieškinys ir jo priedai – buvo įteikti jos bute negyvenančiai motinai Z. R., pašto kurjeriui atsitiktinai motiną radus atsakovės gyvenamojoje vietoje. Atsakovės motina, būdama 70 metų amžiaus, neturėdama teisinių žinių ir nesupratusi gautų dokumentų reikšmės, atsakovei A. S. tų dokumentų neperdavė. Atsakovė mano, kad yra pagrindas dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimą už akių gavo 2012-05-11.

Atsakovė pripažino, kad 2005-09-28 su banku sudarė laidavimo sutartį Nr. FA-VK3060050583, pagal ją laidavo už buvusį sutuoktinį T. S., už bankui jam suteiktą 15 000 Lt kreditą pagal 2005-09-28 vartojimo kredito sutartį Nr. VK3060050583. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-02 sprendimu atsakovės A. S. santuoka su T. S. nutraukta. Bankas buvo informuotas, kad po santuokos nutraukimo T. S. paliekama prievolė grąžinti kreditą. Iki 2012 m. sausio mėnesio atsakovė iš banko negavo jokios informacijos apie T. S. dengiamą kreditą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. VK3060050583. Bankas, atsakydamas atsakovei į telefoninį paklausimą, 2012-02-14 raštu pranešė, kad kredito sutartis su T. S. nutraukta, nenurodžius sutarties nutraukimo datos, ir atsakovė buvo paraginta sumokėti T. S. įsiskolinimą bankui. Vėliau bankas pranešė, kad kredito sutartis su T. S. nutraukta 2009-08-04. Bankas, žinodamas, kad nuo 2009-07-20 T. S. nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, atsakovės neinformavo, tačiau iki 2012 m. kovo mėnesio skaičiavo delspinigius ir palūkanas. 2005-09-28 banko su T. S. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. VK3060050583 5 punktu nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2010-09-28. Pagal laidavimo sutarties sąlygų 1 punktą atsakovė kaip laiduotoja buvo įsipareigojusi laiduoti tik tokiu atveju, kai T. S. neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2005-09-28 sudarytą kredito sutartį Nr. VK3060050583. Akivaizdu, kad A. S. laidavimo pareiga terminuota ir yra pasibaigusi, pasibaigus pagrindinei prievolei pagal kredito sutartį. Vadovaujantis CK 6.88 str. 1 d., ieškinys turėtų būti atmestas, ieškovui pareiškus ieškinį pagal pasibaigusią prievolę ir praleidęs trijų mėnesių terminą (b. l. 32–35).

Įvertinęs atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimas priimtas atsakovei už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, nes sprendimo už akių peržiūrėjimas yra galimas tik šaliai įrodžius abi CPK 288 str. 4 d. nurodytas aplinkybes, bet ne kurią nors vieną iš jų, ir atsakovei nepateikus įrodymų ir argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (b. l. 56–58).

Teismas, vertindamas pareiškime nurodomas teisiškai svarbias aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad CK 6.88 str. 1 d. nuostatos numato, kad laidavimas baigiasi, jei kreditorius per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs, įstatymas laidavimo pasibaigimą sieja ne vien su laidavimo prievolės pasibaigimu sutartinio termino prasme, bet ir su prievolės įvykdymo terminu. Prievolės įvykdymas pasibaigė kartu su paskolos grąžinimo terminu, kaip ir nurodo teismas. Aiškindamas skolos sumokėjimo termino ir laidavimo sutarties įvykdymo termino sąsajumą teismas padarė neteisingas išvadas, kad laidavimo sutarties pagrindu laiduotojas atsako neribotą laiko tarpą ir kad senaties terminas paduoti ieškinį vien laiduotojai kaip atsakovei šioje byloje nėra suėjęs. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį neteisingai įvertino susidariusią situaciją byloje tiek procesinių, tiek ir materialinių teisės normų prasme, ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą (b. l. 63–65).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nutartyje minėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-20 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies (b. l. 27–28). Atsakovė A. S., nesutikdama su teismo priimtu sprendimu už akių, 2012-05-16 padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 32–35). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-20 nutartimi atsakovės A. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, padaręs išvadą, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimas, priimtas atsakovei už akių, yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, nes sprendimo už akių peržiūrėjimas yra galimas tik šaliai įrodžius abi CPK 288 str. 4 d. nurodytas aplinkybes, bet ne kurią nors vieną iš jų, ir atsakovei nepateikus įrodymų ir argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (b. l. 56–58).

Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžia tokiomis aplinkybėmis: 1) kad ji tinkamai nebuvo informuota apie bylą; 2 ) kad ieškinys nepagrįstas, kadangi praleistas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis apeliantės nurodytomis sprendimo už akių peržiūrėjimo aplinkybėmis.

CPK 288 str. 4 d. nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad procesiniai dokumentai jai įteikti netinkamai, nes procesiniai dokumentai buvo įteikti jos garbaus amžiaus, neturinčiai teisinių žinių motinai Z. R., kuri negyvena pas atsakovę, ir atsakovės motinai neišaiškinus privalomumo perduoti procesinius dokumentus atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės atskirajame skunde nurodytais teiginiais; sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad procesiniai dokumentai atsakovei tinkamai įteikti, vadovaujantis CPK 29 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies, 122 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Konstatuojama, kad minimas teismas turėjo pagrindą padaryti tokią išvadą, nes: 1) teismo pranešimas, ieškinio kopija atsakovei buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė buvo nurodžiusi iki ieškinio padavimo teismui vykusio susirašinėjimo su ieškove metu (b. l. 15, 23); 2) kad teismo pranešimas, ieškinio kopija su priedais įteikti 2012-04-04 atsakovės A. S. motinai Z. R. (b. l. 26). CPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. CPK 123 straipsnio 3 d dalis numato, jog procesiniai dokumentai gali būti įteikiami kuriam nors iš kartu su adresatu gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), kai adresatas nėra randamas jo gyvenamojoje ar darbo vietoje. Ši norma netaikoma tik tada, kai šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Konstatuotina, kad įstatymas nenurodo, kokio amžiaus ar išsilavinimo asmeniui negali būti įteiktas pranešimas, taip pat apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jos motina negalėtų priimti dokumentų bei jų perduoti dukrai, taip pat, kad kartu negyvena. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantės ginčijama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-20 nutarties kopija taip pat įteikta apeliantės motinai Z. R. (b. l. 59).

Remiantis Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimu, jei pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, teismas, nors ir nepripažinęs šalies neatvykimo priežasčių svarbiomis, turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime nusprendė, kad CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijai. Atsakovė ginčija sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydama, kad teismas priimdamas sprendimą už akių pažeidė CK 6.81 straipsnio l dalies nuostatą, numatančią solidarią laiduotojo ir skolininko atsakomybę.

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties pagrindu, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Ja laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai vykdo prievolę (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo (skolininkas) T. S. 2005-09-28 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VK3060050583, pagal kurią ieškovė suteikė T. S. 15 000 Lt vartojimo kreditą (b. l. 7–10). Suteikto kredito grąžinimui užtikrinti tarp ieškovės ir atsakovės, tuo metu skolininko buvusios sutuoktinės, 2005-09-28 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. FA-VK3060050583 (b. l. 11–14). Skolininkui T. S. nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų 2012-02-14 ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama įvykdyti pagal laidavimo sutartį kylančius įsipareigojimus ir iki 2012-02-21 grąžinti visą susidariusį įsiskolinimą (b. l. 15).

Apeliantė teigia, kad yra praleistas senaties terminas, nes laidavimas yra terminuotas ir pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį baigiasi, jei kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos rašytiniais įrodymais teisingai nutartyje nustatė, kad 2005-09-28 laidavimo sutarties Nr. FA-VK3060050583 5 punkte numatyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui solidariai su kredito gavėju, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal kredito sutartį (b. l. 11–14). CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). 2005-09-28 vartojimo kredito sutarties Nr. VK3060050583 47 punkte numatyta, kad kredito sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas (b. l. 7–10). Pirmosios instancijos teismas teisingai nutartyje konstatavo, kad kredito gavėjui neįvykdžius kredito sutartyje nustatytų prievolių, laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t. y. už kredito grąžinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą, kaip nustatyta kredito sutartyje, ir kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Laidavimas tam tikram terminui reiškia, kad laidavimo sutartyje nurodyta konkreti data, iki kurios laiduojama, arba laikas, kuriam laiduojama, apibrėžtas kitaip, pavyzdžiui, nurodant, keliems mėnesiams laiduojama. Kai laidavimu užtikrinama terminuota prievolė, terminas nustatomas pagrindinei prievolei, už kurią laiduojama, vykdyti. Tokiu atveju laiduotojo atsakomybė atsiranda nuo tada, kai pagrindiniam skolininkui suėjo terminas prievolei įvykdyti ir su sąlyga, kad šis jos neįvykdė. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012).

Nagrinėjamos situacijos atveju pagrindinė prievolė nebuvo pasibaigusi, todėl nepasibaigęs ir laidavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įstatyme nurodytas senaties terminas nėra praleistas. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta kreditoriaus teisė esant skolininkų solidariai pareigai reikalauti įvykdyti pareigą iš bet kurio skolininko, todėl ieškovė reikalaudama priteisti skolą iš atsakovės, nepažeidė įstatymo reikalavimų.

Įvertinus apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės teismui pateikti įrodymai negali turėti įtakos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 priimto atsakovei už akių sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.