Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės A. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialą ieškinį atsakovei A. S., trečiajam asmeniui T. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovės A. S. buvo priteista 2.252,54 Lt skola, 168,84 Lt delspinigiai, 370,71 Lt palūkanos, 11 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 174,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ieškovės Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialą naudai.

2012-06-08 gautas ieškovės Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialą atsiliepimas į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė prašo atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimą už akių nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pagrindo peržiūrėti priimtą sprendimą už akių nėra. Teigia, kad atsakovė pateikė tik prielaidomis grįstą teiginį, kad neva negavo teismo pranešimo apie pareigą pateikti atsiliepimą, nors teismo pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė buvo nurodžiusi 2012 m. iki ieškinio pateikimo teismui vykusio susirašinėjimo metu, be to, tokį patį savo adresą nurodė pareiškime.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (LR CPK 288 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas (LR CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

LR CPK 288 str. nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gali naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu pareiškimo turinys leidžia teismui konstatuoti, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, nepateikė atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamųjų procesinių dokumentų ir šios aplinkybės nepagrindžia svariomis priežastimis ir pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal šią įstatymo normą išskiriamos dvi sąlygos, kurių visuma sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Jeigu yra konstatuojama tik viena iš jų, tuomet teismo sprendimas už akių negali būti naikinamas. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės ir teisingumo principais, ir tais atvejais, kai pripažintina, kad priežastys, dėl kurių proceso šalis neatvyko į teismo posėdį, nebuvo svarbios, tačiau šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių pateikia tokius įrodymus, kurie patvirtina, kad toks sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, teismas turi įgaliojimus ištaisyti tokią teismo klaidą ir panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06).

Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje, kurioje jis yra (LR CPK 122 straipsnio 1 dalis). Atsakovės teigimu, ji iki pat sprendimo už akių gavimo, kai šis sprendimas 2012-05-11 buvo rastas pašto dėžutėje, ji jokių procesinių dokumentų nebuvo gavusi. Tą pačią dieną ji išsiaiškino, kad siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti jos motinai Z. R., kuri, be kita ko, negyvena atsakovės bute, pašto kurjerei visiškai atsitiktinai ją radus atsakovės gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad jos motina, būdama garbaus amžiaus (70 metų) bei dėl teisinių žinių neturėjimo, nesuprasdama gautų dokumentų reikšmės, jų tiesiog neperdavė atsakovei. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus kai byloje šeimos nariai turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškinys su priedais ir teismo pranešimas atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) ir įteikti 2012-04-04 atsakovės A. S. mamai Rimeikienei (b.l. 26) (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis, 122 straipsnio 1 dalis). CPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo, atsakovui atsirado neigiamų teisinių padarinių – esant ieškovės prašymui, teismas priėmė 2012-04-20 sprendimą už akių (b.l. 27-28). Todėl daroma išvada, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 117, 123 straipsnio 3 ir 5 dalys).

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigia, kad ieškovė pareiškė ieškinį ir pagal pasibaigusią prievolę, ir praleidęs nustatytą 3 mėnesių senaties terminą, todėl ieškinys turėjo būti atmestas vien jau šiuo pagrindu. Nurodė, kad 2007-04-02 santuoka tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2376-609/2007, ir ieškovas buvo informuotas apie tai, kad prievolė grąžinti bankui pasiskolintus pinigus po santuokos nutraukimo paliekama buvusiam sutuoktiniui – trečiajam asmeniui T. S. Taip pat nurodė, kad bankas, nuo 2009-07-20, nors ir žinodamas, kad T. S. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal jo sudarytą kredito sutartį, niekaip apie tokią padėtį neinformavo atsakovės, ir iki 2012 m. kovo mėn. skaičiavo delspinigius ir palūkanas, kurias šiuo metu reikalauja iš atsakovės. Teigė, kad atsakovės laidavimo pareiga yra terminuota, ir yra pasibaigusi, pasibaigus ir pagrindinei prievolei – kredito sutarčiai. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). 2005 m. rugsėjo 28 d. laidavimo sutarties Nr. FA-VK3060050583 5 punkte numatyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui solidariai su kredito gavėju, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal kredito sutartį. Kredito gavėjui neįvykdžius kredito sutartyje nustatytų prievolių, laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t.y. už kredito grąžinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą, kaip nustatyta kredito sutartyje. 2005 m. rugsėjo 28 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. VK3060050583 47 punkte numatyta, kad kredito sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 nustatyti terminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks šalių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytą asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Trečiajam asmeniui T. S. nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė kredito sutartį. Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti pagal kredito sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nes trečiojo asmens prisiimti įsipareigojimai nėra įvykdyti, o laidavimo sutartis nėra nutraukta ar pasibaigusi. 2005 m. rugsėjo 28 d. laidavimo sutarties Nr. FA-VK3060050583 24 punkte numatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kredito sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-02 sprendime, kuriuo T. S. ir A. S. santuoka buvo nutraukta, nurodyta, kad sutartinius įsipareigojimus AB SAMPO bankui, nustatytus 2005-09-28 vartojimo kredito sutartimi, įsipareigoja įvykdyti T. S. (b.l. 17-18). Pagrindinis skolininkas pagal 2005-09-28 kredito sutartį ir buvo tretysis asmuo T. S., taigi teismas nekeisdamas kredito sutarties sąlygų įrašė šią nuostatą į sprendimą. Tačiau 2007-04-02 sprendimu dėl santuokos nutraukimo 2005-09-28 laidavimo sutartis nebuvo nutraukta ar pakeista ir yra galiojanti.

Įvertinus atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimas priimtas atsakovei už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas. Sprendimo už akių peržiūrėjimas yra galimas tik šaliai įrodžius abi LR CPK 288 str. 4 d. nurodytas aplinkybes, bet ne kurią nors vieną iš jų. Atsižvelgiant į tai, kad net ir teismui konstatavus, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, atsakovė nepateikė įrodymų ir argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties atsakovės pareiškimas netenkina LR CPK numatytų sąlygų visumos, kuri sudaro pagrindą sprendimo už akių panaikinimui, todėl atsakovės A. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 d., 3 d. 1 p., 290, 291 straipsniais, teismas

nutar i a:

atsakovės A. S. pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.