Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8.

2026 m. balandžio 23 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. R. 2026 m. kovo 18 d. apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį K. N. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2026 m. kovo 18 d. 17.28 val. alkotesterio Alcotest ARRF-0025 (patikros Nr. 2431605) nustatytas 2,58 promilių neblaivumas.

2. R. R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad net neįsivaizduoja kas jam tą dieną įvyko. Iš ryto žmona atvežė jį iki autoserviso, kad jis pasikeistų tepalus, pasitvarkytų, jį paliko ir išvažiavo. Turėjo jai paskambinti, kad atvažiuotų pasiimti. Autoservise buvo atvažiavęs vienas žmogus, buvo jo gimtadienis, klausė jo ar padės jam išgerti 100 g. Atrodo, išgėrė 0,7 l alkoholio, vieną butelį. Servisas yra prie turgaus, gatvės neatsimena. Važiavo į (duomenys neskelbtini), į namus. Policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nurodė, kad parvežė draugas. Atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo akte, nes jis buvo ne sustabdytas, o policija jį išsivedė jį iš buto. Buvo nustatytas 2,58 neblaivumas, su nustatytu neblaivumu sutinka. Negali teigti, kad policijos pareigūnai meluoja. Problemų su alkoholio vartojimu neturi. Šį mėnesį bus 24 metai kaip gyvena santuokoje. Žmona prižiūrės, susipyko dėl šio įvykio, bet nuoširdžiai pasikalbėjo. Tai pirmas toks kartas. Sutuoktinė jį išpeikė dėl tokio jo elgesio. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam. Ateityje planuoja išvažiuoti vėl į užsienį dirbti. Kadangi dirba pavienius darbus, žmona yra nedarbingume, todėl kokios šeimos pajamos nežino. Nuoširdžiai gailisi už savo padarytus veiksmus kitų žmonių atžvilgiu. Tikina, kad tokie dalykai tikrai nebepasikartos.

3. Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta J. R. pateikė prašymą atleisti sutuoktinį R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei nurodė, kad kartu su juo gyvena 25 metus, užaugino 5 vaikus. Dabar yra du nepilnamečiai vaikai, vienas gydosi, prieš pusmetį buvo rastas auglys. Ji dirba UAB „V.“, dešrų formuotoja. Dabar yra po operacijos nedarbingume. Sutuoktinį apibūdino, kaip labai sąžiningą, kuris labai rūpinasi šeima, bet kuo gali padėti ir yra jų šeimos maitintojas. Toks įvykis nutiko pirmą kartą. Suaugę vaikai taip pat blogai reagavo į šitą įvykį, jiems irgi buvo pirmas atvejis. Apie šį įvykį kalbėjosi, labai gailisi.

4. K. R. R. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

5. 2026 m. kovo 18 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūno pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2026 m. kovo 18 d. 17.05 val. (duomenys neskelbtini), R. R. vairavo automobilį Kia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, o antru – 2,58 promilių neblaivumas (b. l. 1-4);

6. 2026 m. kovo 18 d. informaciniu pranešimu ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pavojingai manevruoja automobilis Kia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, sudaro avarines situacijas, neblaivus vairuotojas (b. l. 16);

7. 2026 m. kovo 18 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl pavojaus eismo saugumo, kuriame nurodyta, kad buvo gautas informacinis pranešimas, jog pavojingai manevruoja automobilis Kia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, sudaro avarines situacijas, galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) juos pasitiko pranešėjas V. Č., kuris nurodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo pavojingai manevruojanti automobilį Kia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukeldamas avarines situacijas. V. Č. sekė minėta automobilį ir apie tai informavo pagalbos centrą. Sekdamas automobilį (duomenys neskelbtini) gatve šis žiedinėje sankryžoje nusuko į (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) nusuko link 5 namo ir prisiparkavo 5 namo kieme. Liudytojas visą laiką sekė automobilį ir jo vairuotoją nepaleisdamas jo iš savo akiračio. Kai Kia automobilio vairuotojas prisiparkavo šis išlipo iš automobilio ir atgal į jį įsėdo. V. Č. akivaizdžiai matė, kad vairuotojas yra neblaivus. Automobilyje važiavo vienas. Įvykio vietoje buvo prieita prie liudytojo nurodyto automobilio. Automobilis K. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo su užvestu varikliu, vairuotojo pusėje sėdėjo vyriškis. Priėjus prie vairuotojo pusės durelių ir jas atidarius iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio vairuotojo sėdynėje sėdėjęs vyriškis nesiorientavo aplinkoje, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo paprašyta pateikti savo vairuotojo pažymėjimą, kurį pateikė galiojanti (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Buvo nustatyta, kad už automobilio vairo sėdėjo R. R.. R. R. 17.10 val. alkotesteriu Alcotest ARRF-0025, patikros Nr. 2431605 buvo nustatytas 2,88 prom. girtumas. Bendraujant su vyriškiu ir laukiant antro pūtimo šis pradėjo lipti iš transporto priemonės, agresyviai elgtis, todėl dėl savo ir jo saugumo buvo uždėti spec. priemonė antrankiai ir R. R. uždarytas į transporto priemonės sulaikymo kamerą. Darant antrą pūtimą 17.28 val. buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas. Atliekant procesinius veiksmus R. R. atliko neblaivumo nustatymo aktą, tačiau atsisakė pasirašyti. R. R. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. savo namuose. Nurodė, kad transporto priemonės nevairavo (b. l. 7-8);

8. 2026 m. kovo 18 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 17.10 val. alkoholio kiekio matuokliu R. R. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, o 17.28 val. – 2,58 promilių neblaivumas (b. l. 19);

9. 2026 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, užfiksuota, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis K. N. Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu paimtas minėtas automobilis – K. N. Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio raktelis, R. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio K. N. Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-29);

10. 2026 m. kovo 19 d. kitų apžiūros objektų protokolu, kuriame aprašytas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašas, kuriame pranešėjas praneša, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja matomai neblaivus, vos tris mašinas nenunešė, mane vos nenunešė, numeriai būtų (duomenys neskelbtini) Automobilis Juodas K. S.. Dabar važiuoja, (duomenys neskelbtini). Aš iš užpakalio važiuoju. Įsuko į kiemą prie (duomenys neskelbtini). Sujungė su policijos pareigūnais. <...>. P. T. 5-to yra matomai neblaivus vairuotojas. Išlipo iš mašinos, dabar prie (duomenys neskelbtini) yra, o praktiškai parvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) iš paskos jo. <...> (b. l. 33-35).

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę K. N. Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,58 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

13. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. R. R. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu R. R. neblaivumu teismas neturi. Kaltinamasis jam nustatyto neblaivumo neginčijo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, laiduotoja prašė atleisti kaltinamąjį R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

15. Teisiamojo posėdžio metu yra pateiktas laiduotojos J. R. 2026 m. balandžio 9 d. prašymas atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 145-146).

16. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8, 9 dalys).To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

17. K. R. R. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo sutuoktinės prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. R. R. neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų apie R. R. atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus (b. l. 43-46), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 47-49). Kaltinamasis nedirba (b. l. 50-51), vedęs (b. l. 148). Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta.

18. Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą J. R. yra kaltinamojo sutuoktinė. J. R. yra neteista (b. l. 138), administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti (b. l. 140), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 142-143, 152). Su kaltinamuoju sieja artimas šeiminis ryšys, jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie dvidešimt penkerius metus, turi penkis vaikus, iš jų du nepilnamečiai, todėl ji gali daryti teigiamą įtaką sutuoktinio R. R. elgesiui. Iš J. R. paaiškinimų teisme matyti, kad ji pasitiki savo sutuoktiniu ir palaiko jį, gali įtakoti sutuoktinio elgesį. Sutuoktinio elgesį vertina kaip visiškai netinkamą ir nepateisinamą. Teigė, jog tokie įvykiai nutiko pirmą kartą ir daugiau nepasikartos. J. R. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką R. R. elgesiui.

19. Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

20. Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, po įvykio patirti nepatogumai ir padarytos išvados turės kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

21. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

22. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

23. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog R. R. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą. Vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi. Byloje nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad R. R. padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatyme nustatytam terminui – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. kovo 19 d.

24. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė K. N. Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruota kaltinamojo vardu, priklauso kaltinamajam nuosavybės teise, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytą R. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės K. N. Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

25. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 130-132, 134-136).

26. Nagrinėjant bylą kaltinamajam R. R. ginti paskirta advokatė Juta Kareivė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. balandžio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už R. R. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 369,26 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė ikiteisminio tyrimo įstaiga, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis K. N. Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių aikštelėje, esančioje Mažeikių rajone, Krucių kaime, bei automobilio užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

paimtas dokumentas – R. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB Regitra.

28. Civilinis ieškinys nepareikštas.

29. R. R. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8–9 dalys).

30. R. R. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. R. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį K. N. Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. R. vardu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2026 m. kovo 19 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį K. N. Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su šio automobilio užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– paimtą dokumentą, R. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB Regitra.

I. R. R., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. R. R., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai J. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.