Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. 2-1236-260/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas ieškinį atsakovams R. B., O. D., R. B. ir E. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovo atstovei neatvykus (pavėlavus) į teismo posėdį teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje ieškovas actio Pauliana pagrindu ginčijo atsakovų sudarytus turto pirkimo-pardavimo sandorius ir prašė iš atsakovo R. B. priteisti skolą ir palūkanas. Atsakovai nesutiko su pareikštu ieškiniu.

Kauno apygardos teisme nagrinėjant bylą 2011 m. rugsėjo 28 d. posėdyje, dalyvaujant ieškovo ir atsakovės R. B. atstovams, nedalyvaujant atsakovams R. B., O. D., E. B. ir jų atstovui bei R. S., teismas protokoline nutartimi nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2011 m. lapkričio 10 d. 9 val. 30 min.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovo atstovė į teismo posėdį atvyko nežymiai (5 minutes) pavėlavusi dar iki teismui priimant ir paskelbiant nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu ir dalyvavo teismo posėdyje, teismui skelbiant nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Šias faktines aplinkybes patvirtina Kauno apygardos teismo 2011-11-17 nutartis, kuria teismas sutiko su ieškovo atstovės pastaba dėl 2011-11-10 teismo posėdžio protokolo. Tai, kad ieškovo atstovė atvyko pavėlavusi tik 5 minutes patvirtina automobilio stovėjimo bilietas, pagal kurį buvo sumokėta už automobilio stovėjimą vietoje, esančioje priešais Kauno apygardos teismą adresu A. Mickevičiaus 7 Nr. 8, Kaunas už laikotarpį nuo 9.34 val. iki 11.34 val. Pavėlavimas buvo įtakotas svarbios priežasties – ieškovo atstovės vairuojamą automobilį prie įvažiavimo į Kauno miestą sustabdė policijos pareigūnai dokumentų patikrai. Ieškinio palikimo nenagrinėtu, neatvykus be svarbių priežasčių ieškovui ar jo atstovui tikslas – užkirsti galimybę vilkinti procesą. Ieškovo atstovės nežymus pavėlavimas į teismo posėdį nereiškia piktnaudžiavimo procesu. Ieškovo atstovė dalyvavo visuose teismo paskirtuose teismo posėdžiuose, vykdė teismo įpareigojimus, veikė už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl teismo šiuo atveju priimta nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu yra formali, neteisinga ir neadekvati.Teismo palikimas ieškinio nenagrinėtu vertintinas kaip neteisingas ir šališkas, nes į 2011-09-28 teismo posėdį neatvykus atsakovams R. B., O. D., E. B. ir atsakovų atstovui, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, nors atsakovai neinformavo teismo apie savo neatvykimo priežastis, o jų atstovas nurodė, kad neatvyks dėl ligos, tačiau ligą patvirtinančių dokumentų į bylą nėra pateikta iki šiol. Dėl nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu ieškovas patirs didelių nuostolių ir galimai neteks galimybės iš naujo pareikšti ieškinį, nes iš naujo pareikštas ieškinys galimai būtų netenkintas kaip pareikštas praleidus sutrumpintą ieškinio senaties actio Pauliana ieškiniui pareikšti terminą, kas sąlygotų itin didelius ieškovo praradimus. Be to, palikus ieškinį nenagrinėtu ieškovas netektų už ieškinį sumokėto labai didelio (12 457 Lt) žyminio mokesčio. Skundžiama nutartis nukrypsta nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartyje Nr. 2-1968/2011, 2010-05-13 nutartyje Nr. 2-689/2010, 2009-10-08 nutartyje Nr. 2-1043/2009 teismas nurodė, jog būtina atsižvelgti, ar tam tikras veiksmas ar neveikimas įvyko dėl asmens netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis ar dėl įvykusios klaidos ar panašaus pobūdžio aplinkybių.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo atstovės neatvykimo ar pavėlavimo į teismo posėdį priežastis, kurias būtų galima pagrįstai pripažinti svarbiomis. Ieškovo atstovės atvykimas teisėjui jau esant pasitarimų kambaryje, niekaip negalėjo įtakoti ten svarstomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atskirajame skunde nurodytų nutarčių faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamo atvejo. Artimiausia nagrinėjamo atvejo aplinkybėms yra Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1325/2011.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu (dėl ieškovo atstovės neatvykimo į teismo posėdį, nesant svarbių priežasčių), teisėtumo bei pagrįstumo klausimas teisniu bei faktiniu aspektais.

CPK 296 str. 1 d. 5 p. nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Pastaroji norma numato ieškinio palikimą nenagrinėtu, kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas (ieškovo atstovas), kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir nėra gautas ieškovo (jo atstovo) prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių arba teismas ieškovo (ieškovo atstovo) neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepripažįsta svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Šiuo atveju byloje susiklostė būtent tokia situacija: apie teismo posėdį, įvyksiantį 2011-11-10 9.30 val. šalys bei jų atstovai (tarp jų- ieškovo atstovė advokato padėjėja V. V.) buvo informuoti CPK 127 str. nustatyta tvarka (CPK 133 str. 1, 2 dalys) (2 t., b.l. 115); į teismo posėdį, kuris remiantis posėdžio protokolu, buvo pradėtas 9 val. 30 min., ieškovo atstovė neatvyko (2 t., b.l. 119-120); teismas, išklausęs atvykusių į teismo posėdį asmenų (atsakovų, jų atstovų) nuomones, priėmė skundžiamą nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad teismo nustatytu laiku- 9 val. 30 min. jo atstovė į posėdį nebuvo atvykusi ir nurodo, jog atstovė pavėlavo vos penkiomis minutėmis, toks pavėlavimas nėra didelis, be to, apelianto manymu, pavėluota buvo dėl svarbios priežasties- atstovė pakeliui į teismo posėdį buvo sustabdyta policijos pareigūnų dokumentų patikrinimui.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apelianto pateiktas įrodymas- transporto priemonės stovėjimo kvitas, kuris išspausdintas 9 val. 34 min., patvirtina apelianto nurodomą aplinkybę, kad jo atstovė į posėdį pavėlavo labai nežymiai. Kita vertus, negalima sutikti su argumentu, kad aplinkybė, jog ieškovo atstovę pakeliui buvo sustabdę policijos pareigūnai, turėtų būti vertinama kaip svarbi priežastis: atstovas, žinodamas, kad teismo posėdis vyksta kitame mieste, elgdamasis apdairiai bei rūpestingai, turi įvertinti galimus trikdžius ir išvykti su tokiu apskaičiavimu, kad tokios aplinkybės, kurios nurodomos atskirajame skunde, nesąlygotų vėlavimo į posėdį. Taip pat, teisėjų kolegija pastebi, jog atstovė, nors ir nežymiai, bet vėluodama į teismo posėdį, turėjo pareigą apie šią situaciją informuoti teismą telefonu, taigi, pačios atstovės veiksmai, jai vėluojant į teismo posėdį paskirtu laiku, nebuvo pakankami rūpestingi ir apdairūs. Taigi, formaliai vertinant, nagrinėjamoje situacijoje teismas, atstovei paskirtu laiku neatvykus į teismo posėdį, turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).

Visgi, nors ir pripažįstama, kad formalus procesinis pagrindas ieškinį palikti negarinėtą šiuo atveju egzistavo, tačiau procesinėje situacijoje, kuri yra nagrinėjamoje byloje, ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo.

Teismas civilinio proceso normas neturi taikyti pernelyg formaliai: CPK 3 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 21010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

CPK 246 str. 1 d. norma, taip pat CPK 296 str. 1 d. 5 p. norma, jas taikant konkrečioje faktinėje situacijoje, turi būti aiškinamos pagal šių normų tikslus: jomis, kaip ir daugeliu kitų civilinio proceso normų, šalys skatinamos veikti už greitą bylos išnagrinėjimą, nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes.

Nagrinėjamoje byloje faktinė situacija buvo tokia, kad bylos nagrinėjimas nuo ieškinio pareiškimo teisme (2010-09-13) (1 t., b.l. 5) iki ieškinio palikimo nenagrinėtu skundžiama 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi, truko metus ir du mėnesius, byloje įvyko penki parengiamieji teismo posėdžiai bei du teismo posėdžiai (įskaitant tą, kuriame ieškinys buvo paliktas negarinėtas). Proceso eiga nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas per savo atstovus būtų vilkinęs procesą, veikęs prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, pažymėtina, kad teismo posėdis, kuris įvyko 2011 m. rugsėjo 28 d., buvo atidėtas atsakovų atstovo advokato R. B. prašymu dėl jo ligos (2 t., b.l. 108, 114), nors įrodymai apie advokato ligą nebuvo pateikti iki aptariamo teismo posėdžio pradžios (beje, jie nebuvo pateikti ir vėliau), o ieškovo atstovė prašė nagrinėti bylą tame teismo posėdyje (2 t., b.l. 114). Taigi, 2011-09-29 teismo posėdis buvo atidėtas, nesant svarbios atsakovų atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasties, t.y. toje situacijoje teismo veiksmai nebuvo labai formalūs bei principingi, kai tuo tarpu į kitą teismo posėdį laiku neatvykus ieškovo atstovei (jai nežymiai pavėlavus), teismas pasielgė itin formaliai- paliko ieškinį nenagrinėtą. Aptariama situacija, kai vienos iš šalių veiksmus procese teismas vertina pakankami liberaliai, tuo tarpu kitos- itin principingai, gali būti vertinama kaip šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimas (CPK 17 str.), juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nei proceso operatyvumo, nei ekonomiškumo principai nebūtų buvę pažeisti, jeigu būtų buvusi padaryta teismo posėdžio pertrauka, per kurią kliūtys nagrinėti bylą būtų išnykę (atstovė atvyko į posėdį, ir dalyvavo teismui skelbiant skundžiamą nutartį).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog 2011 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu vienos iš atsakovių advokatas prašė nagrinėti bylą iš esmės, ieškovo atstovei nedalyvaujant (2 t., b.l. 120), tačiau teismas atsižvelgė tik į kito atsakovų atstovo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė, kodėl byla negalėtų būti išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant ieškovo atstovei, juo labiau, kad ieškovo pozicija buvo aiškiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose, abi ginčo šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovai), buvo pateikę įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant sąlygoms bei pagrindams išnagrinėti bylą iš esmės, sprendimas suteikti prioritetą formaliesiems aspektams, paneigia esminius civilinio proceso principus, įtvirtintus CPK 5, 7, 8, 12, 14 straipsniuose, todėl tokia teismo nutartis nepripažintina teisėta, įvertinant ir tai, kad apelianto galimai patirsiamos neigiamos pasekmės (sumokėto gana didelio žyminio mokesčio praradimas, ieškinio senaties terminų pasibaigimas ir to sąlygojama grėsmė, kad ieškinys gali būti atmestas vien dėl ieškinio senaties), nebūtų adekvačios tam pažeidimui, dėl kurio ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas (t.y. atstovės neženkliam pavėlavimui į teismo posėdį).

Dėl išdėstyto, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama (CPK 329 str. 1 d., 338 str.) ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.