Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-05 · Civilinė byla Nr. e2A-1661-603/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
e2A-1661-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05635-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
viešosios įstaigos Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija, viešosios įstaigos Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei, „Expressor“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Expressor“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1661-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05635-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Expressor“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija dėl skolos priteisimo bei atsakovės viešosios įstaigos Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Expressor“ dėl avanso grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jogmina“ ir uždaroji akcinė bendrovė „VTS Vilnius“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Expressor“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 22 776,37 Eur skolą, 136,66 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad atliko statybos rangos – vėdinimo sistemos įrengimo – darbus atsakovei priklausančiose patalpose adresu Vytenio g. 6, Vilniuje. Darbai buvo užbaigti 2017 m. lapkričio 29 d., atliktų darbų apimčiai buvo išrašyta ir pateikta atsakovei PVM sąskaita – faktūra 24 776,37 Eur sumai, tačiau sąskaita nėra apmokėta. Pažymėjo, jog 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl sąskaitos apmokėjimo, tačiau atsakovė į ją nereagavo. Rangos darbams atlikti pasitelkė subrangovus UAB „Jogmina“ ir UAB „VTS Vilnius“, dėl atsakovės vengimo atsiskaityti už jos naudai atliktus darbus, neatsiskaityta ir su subrangovais. Atkreipė dėmesį, jog statybos rangos sutartis EXP-ŠMKA Nr. 07/20 buvo suderinta abipusiu šalių sutarimu, tačiau atsakovė negražino pasirašyto sutarties egzemplioriaus. 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, įvertindama tai, kad su trečiaisiais asmenimis UAB „Jogmina“ ir UAB „VTS Vilnius“ jos sudarytos sutartys buvo nutrauktos ir tretieji asmenys byloje pareiškė neturintys jai jokių pretenzijų, taip pat į tai, kad PVM sąskaita – faktūra, kurioje esanti suma sudaro ieškinio reikalavimą, apima ir atlygį minėtiems tretiesiems asmenims, mažina byloje pareikšto ieškinio reikalavimą ir atsisako nuo 11 936,81 Eur sumos, toliau byloje palaiko savo reikalavimą dalyje dėl 10 839,56 Eur sumos ((darbų kaina 24 776,37 – 2 000 avansą – 6 733,81 Eur (UAB „Jogmina“ suteiktų paslaugų kaina) – 5 203 Eur (UAB „VTS Vilnius“ suteiktų paslaugų kaina).

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog valdo sporto salę, esančią Vytenio g. 6, Vilnius. Minėtos salės remontui iš Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo gavusi finansavimą salės remontui. Paaiškino, jog sutarties sąlygos tarp šalių nebuvo galutinai suderintos, prie ieškinio pateikta sąmata taip pat yra pasirašyta tik ieškovės. Pažymėjo, jog nors su ieškove derino galimybę minėtam remontui atlikti ir netgi sumokėjo 2 000 Eur avansą, tačiau jokios sutarties su ieškove nebuvo sudariusi, o ieškovė jokių darbų ieškovės pateiktoje sąmatoje neatliko. Atsakovė, matydama tai, kad net ir gavusi avansą ieškovė neketina atlikinėti jokių darbų bei suvokusi, kad neturėdama sutarties rizikuoja prarasti gautą paramą, nusprendė pasitelkti kitus rangovus reikalingiems darbams atlikti. Nurodė, jog 2017 m. lapkričio 30 d. su UAB „VTS Vilnius“ sudarė sutartį Nr. 208A/LT/2017 dėl pramoninės vėdinimo įrangos už 5 723,30 Eur įsigijimo. Už įrangą buvo išrašyta ir apmokėta PVM sąskaita – faktūra, taip pat už papildomą 500 Eur sumą buvo atlikti vėdinimo sistemos automatikos surinkimo, paleidimo / derinimo darbai, už kuriuos taip pat atsiskaitė. Atsakovė taip pat sudarė statybos rangos sutartį su rangove UAB „Jogmina“, kuri įsipareigojo atlikti ventiliacijos sistemos įrengimo darbus. Atlikti darbai buvo pilnai apmokėti. Pažymėjo, kad ieškovė nesąžiningai nutylėjo aplinkybę, kad jos sutartis su minėta rangove taip pat buvo nutraukta. Galiausiai 2017 m. spalio 30 d. taip pat buvo sudaryta sutartis Nr. 17/10-01 su rangove Turkos personaline įmone „ORAS“ dėl vėdinimo sistemos suprojektavimo, išbandymo ir pasų sudarymo. Atlikus sulygtus darbus su šia įmone, taip pat buvo pilnai atsiskaityta. Mano, jog iš pateiktų aplinkybių matyti, kad vėdinimo sistemos įrengimą atliko ne ieškovė, o kiti, jos pačios (atsakovės) pasitelkti rangovai. Dėl tokių priežasčių ieškovė visiškai nepagrįstai reikalauja priteisti tariamą skolą.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 2 000 Eur sumokėtą avansą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl jos tariamo įsiskolinimo ieškovei. Paaiškino, kad laikosi pozicijos, jog jokia sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tarp šalių jokie sutartiniai santykiai nesusiklostė, todėl atsižvelgiant į tai, kad sumokėjo ieškovei 2 000 Eur avansą, prašo šią sumą grąžinti (priteisti). Atkreipė dėmesį, kad avansas ieškovei buvo sumokėtas derybų metu, tačiau nepavykus suderinti visų sutarties sąlygų, pasitelkė kitus trečiuosius asmenis rangos darbams atlikti, o su ieškove sutarties nesudarė. Atitinkamai ieškovė turi pareigą grąžinti jai sumokėtą avansą.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, jog su pateiktu reikalavimu kategoriškai nesutinka. Pažymėjo, kad kreipiantis į teismą, atsakovės sumokėtas avansinis mokėjimas buvo įskaičiuotas į skolos sumą. Teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovės būtų priteista tik nesumokėta įsiskolinimo dalis. Atsakovė iki pat priešieškinio pateikimo dienos nereiškė ieškovei pretenzijų ar turtinių reikalavimų, todėl neturi pareigos grąžinti atsakovei sumokėto avanso. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Nors atsakovė nurodė, kad jokios sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau avansinis mokėjimas buvo atliktas būtent tokio dydžio, kaip yra numatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje bei mokėjimo pavedime, nurodant, jog yra mokama pagal sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu bylą dalyje dėl 11 936,81 Eur ieškinio reikalavimų nutraukė, kitoje dalyje ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės VšĮ Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos ieškovės UAB „Expressor“ naudai 10 839,56 Eur skolos, 93,60 Eur netesybų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 923,38 bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį teismas atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių 2017 m. rugpjūčio mėnesį susiklostė rangos santykiai. Nors šalims nepavyko sudaryti rašytinės sutarties, tačiau abi šalys savo konkliudentiniais veiksmais sulygo dėl rangos darbų atlikimo nesant rašytinio sutarimo: ieškovė sudarė atitinkamas sutartis su subrangovais, atsakovė įsileido į savo patalpas subrangovus, kurie atliko ortakių montavimo darbus, vėliau buvo pristatytas vėdinimo įrenginys, užkeltas ant stogo, atlikti montavimo ir pajungimo darbai.

8. Nustačius, jog 2017 m. lapkričio 28 d. vėdinimo rangos darbai buvo atlikti, atsakovei kilo pareiga juos apmokėti. Kadangi šalys dėl rangos darbų atlikimo tarėsi žodžiu, atliktų rangos darbų kainai nustatyti taikytinos CK 6.653 ir 6.198 straipsnio nuostatos. Šiuo atveju pažymėtina, jog ieškovė nepagrįstai sutarčių kainą kildina iš į bylą pateiktos 2017 m. liepos 15 d. Statybos rangos sutarties EXP-ŠMKA Nr. 07/20, nes atsakovė šios sutarties nepasirašė, atitinkamai neišreiškė sutikimo su joje nurodyta kaina.

9. Kartu su 2017 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita – faktūra ieškovei buvo pateiktas ir vienašališkai ieškovės pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. 09/29. Atsakovė ieškovės atliktais rangos darbais naudojasi, darbai buvo priduoti vienašališkai pasirašyto Atliktų darbų akto Nr. 09/29 pagrindu, akto pagrindu išrašyta PVM sąskaita – faktūra 24 776,37 Eur. Atsakovė aplinkybių, jog ieškovės už atliktus rangos darbus prašoma priteisti suma, paskaičiuota pagal vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą ir nurodyta 2017 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitoje – faktūroje, neatitinka įprastų šioje srityje taikomų kainų sutarties sudarymo metu, neginčijo. Šiuo klausimu nepasisakė, savo poziciją grindė įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas nebuvimu. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl žalos atlyginimo, o dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį, todėl atsakovei kyla pareiga įrodyti, jog ieškovės paskaičiuota atliktų darbų kaina neatitinka realių, įprastų šios srities kainų. Atsižvelgiant į ieškovės su subrangovais sulygtų rangos darbų kainas, bei į tai, kad be minėtų subrangovų išlaidų, ieškovė taip pat turi teisę į UAB „Enersa“ išlaidų atlyginimą bei savo pelno / komisinį mokestį už visų rangovų subūrimą, organizavimą ir koordinavimą, teismas vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu darė išvadą, jog ieškovės atliktų darbų akte nurodyta kaina – 24 776,37 Eur atitinka įprastas šioje srityje taikomas kainas. Minusavus atsakovės sumokėtą 2 000 Eur avansą, konstatavo, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl 22 776,37 Eur atlyginimo už atliktus rangos darbus priteisimo. Kadangi ieškovė dėl dalies atliktų darbų kainos sumokėjimo pateikė atsisakymą ir palaikė ieškinį tik dalyje dėl 10 839,56 Eur sumos, teismas ieškovės atsisakymą priėmė ir bylą dalyje dėl 11 936,81 Eur sumos priteisimo nutraukė, kitoje dalyje – 10 839,56 Eur ieškinį tenkino pilnai. Patenkinus ieškinio reikalavimus, priešieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

10. Atsakovė VšĮ „Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

10.1. Atsakovė viso bylos nagrinėjamo metu nuosekliai teigė, kad darbus atliko ne ieškovė, o kiti asmenys. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė atliko atsakovei vėdinimo sistemos remonto darbus, yra neteisinga. Ieškovei neatlikus atsakovei jokių darbų, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės prašomą sumą.

10.2. Vėdinimo sistemos remonto darbus atliko ne ieškovė, o atsakovės pasitelkti rangovai. Su šiais rangovais atsakovė buvo sudariusi atskiras sutartis, iš kurių kylančius įsipareigojimus atsakovė yra visiškai įvykdžiusi.

10.3. Priimtame sprendime teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog UAB „Enersa“ 2017-11-28 atliko ieškovės sumontuotos vėdinimo sistemos patikrinimo darbus, be paties vėdinimo sistemos paso patvirtino ir liudytoja K. J.. Atsakovės įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino liudytojos K. J. duotus parodymus.

10.4. Analizuojant liudytojos K. J. 2019-01-11 teismo posėdyje duotus parodymus matyti, kad ji iš tiesų paminėjo apie valytojos barimąsi, tačiau minėtas veiksmas įvyko ne po UAB „Enersa“ neva atlikto vėdinimo sistemos patikrinimo darbų, tačiau po ieškovės pasitelktos rangovės Turkos personalinės įmonės „ORAS“ atliktų darbų.

10.5. 2017-11-28 vėdinimo sistemai trūko atitinkamos dalies, be kurios ji objektyviai negalėjo veikti. Todėl UAB „Enersa“ atstovas objektyviai negalėjo atlikti vėdinimo sistemos bandymų.

Šalies argumentai

10.6. Ieškovė nurodo, jog jos prašomą priteisti skolą sudaro: atlygis už darbų organizavimą, jų koordinavimą, tarpininkavimo paslaugas bei mokėjimus subrangovams UAB „ASKOT LT“ bei UAB „Enersa“. Tačiau nei vienas iš šių darbų nebuvo įtrauktas į atsakovei pateiktą aktą, kurio pagrindu ir buvo išrašyta sąskaita.

10.7. Rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl nėra pagrindo atsakovės sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį, dėl to ieškovė turi pareigą grąžinti atsakovės sumokėtą avansą.

Atsiliepimas

11. Ieškovė UAB „Expressor“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovė, atlikusi statybos rangos darbus, pateikė ieškovei pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kurio atsakovė nepasirašė. Nepasirašydama nurodyto akto, atsakovė nenurodė jokių šio akto nepasirašymo priežasčių.

11.2. Vien tai, jog ieškovė neinformavo atsakovės apie tai, jog yra pasirengusi perduoti padarytus darbus, nėra pagrindas naikinti vienašališkai ieškovės pasirašyto darbų priėmimo – perdavimo akto. Darbai atsakovei buvo padaryti, tokių aplinkybių neginčija nei pati atsakovė.

11.3. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, jog vėdinimo sistemos remonto darbus atliko ne ieškovė, o pačios atsakovės pasitelkti rangovai. Darbus atlikusias įmones atsakovei surado būtent ieškovė, taip pat ieškovė koordinavo jų darbų atlikimą, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už rangovų suradimą, jų koordinavimą bei darbų planavimą.

11.4. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, kad vėdinimo sistemos patikrinimo dieną nebuvo galimybės patikrinti vėdinimo sistemos dėl tam tikrų detalių trūkumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad 2017 metais tarp ieškovės UAB „Expressor“ ir atsakovės VšĮ Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos vyko ikisutartinės derybos dėl vėdinimo rangos darbų atlikimo sporto salėje adresu Vytenio g. 6/23, Vilniuje (toliau – ginčo patalpos). Šalys kelis kartus mėgino sudaryti rašytinę rangos sutartį, tačiau to padaryti nepavyko. Nepaisant to, atsakovės patalpose ieškovė 2017 m. rugpjūčio pabaigoje pradėjo vykdyti rangos darbus. 2017 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė atliko 2 000 Eur mokėjimo pavedimą ieškovei, nurodant mokėjimo paskirtį „avansas pagal sutartį“.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad sulygtiems vėdinimo sistemos rangos darbams atlikti ieškovė pasitelkė subrangovus: 2017 m. rugpjūčio 15 d. pasirašyta Statybos rangos sutartis su UAB „ASKOT LT“; 2017 m. rugpjūčio 21 d. rangos sutartis su UAB „Jogmina“; 2017 m. rugpjūčio 29 d. iš UAB „VTS Vilnius“ užsakė vėdinimo įrenginį, sumokėjo avansą. Iki 2017 m. lapkričio 7 d. į atsakovės patalpas buvo pristatytas ir ant stogo užkeltas vėdinimo įrenginys „Ventus“ VS-40-R-PH, iki 2017 m. lapkričio 28 d. jis buvo sumontuotas ir pajungtas. 2017 m. lapkričio 28 d. UAB „Enersa“ ieškovės užsakymu atliko vedinimo sistemos patikrą (matavimus) ir išdavė Priverstinio vėdinimo sistemų pasą.

16. 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „Jogmina“ dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų, t. y. dėl to, jog virš trijų mėnesių nesumokama už 2017 m. rugpjūčio mėnesį atliktus ir priduotus darbus, ir negrąžinama pasirašytų atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų – faktūrų už lapkričio mėnesio darbus, nutraukė su ieškove sudarytą statybos rangos sutartį. Tą pačią dieną – 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „Jogmina“ pasirašė Statybos rangos sutartį su atsakove, kurioje sulygo dėl Ventiliacijos sistemos įrengimo darbų atlikimo ginčo patalpose už bendrą 11 808,07 Eur kainą, sutarties 3.2 punkte šalys patvirtino, jog sulygtus darbus jau buvo pradėta atlikinėti ir kad jie bus baigti iki 2017 m. lapkričio 30 d. Sutartimi iš esmės buvo sulygta dėl su ieškove sudarytos sutarties pagrindu jau atliktų ir ieškovės neapmokėtų darbų bei papildomų darbų atlikimo.

17. 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „VTS Vilnius“ pateikė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nurodė, jog pagal sutarties sąlygas ieškovė privalėjo atsiskaityti iki 2017 m. spalio 10 d., kadangi galutinio atsiskaitymo bendrovė nėra gavusi, vienašališkai sutartį nutraukia. Tą pačią dieną UAB „VTS Vilnius“ sudarė sutartį su atsakove. Šia sutartimi buvo sulygta dėl vėdinimo įrangos, kuri buvo pagaminta ir sumontuota pagal su ieškove sudarytą sutartį, tačiau už kurią ieškovė neatsiskaitė, t. y. iš esmės ta pati įranga buvo parduota antrą kartą, nes pirminis pirkėjas – ieškovė už ją neatsiskaitė ir sutartis buvo nutraukta pardavėjo iniciatyva.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2017 m. spalio 30 d. atsakovė VšĮ Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija ir Turkos personalinė įmonė „ORAS“ sudarė sutartį, kurios pagrindu sulygo dėl vėdinimo sistemos projektavimo, išbandymo ir pasų sudarymo darbų atlikimo. Atsakovė iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo 20 000 Eur sumą, iš jų buvo atsiskaityta su UAB „Jogmina“, UAB „VTS Vilnius“ ir Turkos personaline įmone „ORAS“.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos žodinė sutartis. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu tokias pirmosios instancijos teismo išvadas ginčija. Apeliantės teigimu, su ieškove jos teisiniai santykiai nesiejo, ieškovė jai jokių darbų neatliko. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pati ieškovė faktiškai statybos darbų apeliantei neatliko. Ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ji pasitelkė subrangovus dėl statybos rangos darbų apeliantės patalpose atlikimo.

20. CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6. 644 straipsnis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas.

21. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, jog abi šalys savo konkliudentiniais veiksmais sulygo dėl rangos darbų atlikimo nesant rašytinio sutarimo: ieškovė sudarė atitinkamas sutartis su subrangovais, atsakovė įsileido į savo patalpas subrangovus, kurie atliko ortakių montavimo darbus, vėliau buvo pristatytas vėdinimo įrenginys, užkeltas ant stogo, atlikti montavimo ir pajungimo darbai. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, jog būtų nutraukusi derybas su atsakove, kad būtų aiškiai išreiškusi valią sutarties nesudarymui. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė pervedė už rangos darbus avansą. Apeliantė, neketindama sudaryti statybos rangos sutarties su ieškove, nebūtų pervedusi ieškovei avanso už būsimus darbus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog šalis siejo sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai. Apeliacinio skundo argumentai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl jokie santykiai šalių nesiejo, atmestini kaip nepagrįsti.

22. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog pati pasitelkė rangovus statybos rangos darbų atlikimui. Tačiau tokios aplinkybės prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog būtent ieškovė buvo sudariusi su trečiaisiais asmenimis statybos rangos sutartis dėl darbų atlikimo apeliantės patalpose, užsakė vėdinimo įrangą. Apeliantei nereikėjo trečiųjų asmenų ieškoti, užsakinėti įrangos. Apeliantė nurodytas aplinkybes, jog rangos darbus jai atlikinėjo jos pačios pasitelkti rangovai, įrodinėja sudarytomis sutartimis su trečiaisiais asmenimis UAB „Jogmina“ ir UAB „VTS Vilnius“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atkreipė dėmesį, jog sutarčių su šiais asmenimis pasirašymo dieną pačiose sutartyse buvo nurodyta, kad darbai jau yra baigti. Tokios aplinkybės patvirtina, jog tretieji asmenys darbus apeliantės patalpose atliko anksčiau nei su jais buvo pasirašytos sutartys dėl darbų atlikimo. Apeliantė jokių aplinkybių, kodėl su darbus vykdančiomis įmonėmis nebuvo sudarytos sutartys prieš darbų atlikimą, nenurodė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad su tais pačiais trečiaisiais asmenimis dar iki rangos darbų pradžios sutartis buvo pasirašiusi ir ieškovė. Ieškovės sudarytose sutartyse buvo sutarta, jog bus atliekami vėdinimo sistemos įrengimo ir montavimo darbai apeliantės patalpose. Tokios aplinkybės patvirtina, jog tretieji asmenys apeliantės patalpose dirbo sutarčių su ieškove pagrindu. Todėl spręstina, jog būtent ieškovė, vykdydama savo pagal rangos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, susitarė su trečiaisiais asmenimis dėl darbų apeliantės patalpose atlikimo. Apeliantės argumentai, jog pati pasitelkė rangovus darbų atlikimui, yra nepagrįsti ir paneigti rašytine bylos medžiaga.

23. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime netinkamai įvertino liudytojos K. J. parodymus. Apeliantės teigimu, iš liudytojos K. J. 2019-01-11 teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji iš tiesų paminėjo apie valytojos barimąsi, tačiau minėtas veiksmas įvyko ne po UAB „Enersa“ neva atliko vėdinimo sistemos patikrinimo darbų, tačiau po ieškovės pasitelkto rangovo Turkos personalinės įmonės „ORAS“ atliktų darbų. Apeliantė taip pat nurodo, jog kai ieškovės pasitelktos įmonės UAB „Enersa“ atstovas buvo atvykęs patikrinti vėdinimo sistemos, jos tikrinti nebuvo galima, nes vėdinimo sistemai trūko detalės ir ji objektyviai negalėjo veikti.

24. Liudytojų parodymai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-701/2019, 54 punktas).

25. Liudytoja K. J. 2019-01-11 teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, jog yra apeliantės darbuotoja, kuri koordinavo vėdinimo sistemų statybos rangos darbus. Nurodė, jog 2017-11-28 buvo atliekami vėdinimo sistemos bandymai, kuriuos atliko ieškovė, tačiau liudytojos vertinimu, patys bandymai nebuvo padaryti, nes vėdinimo įrenginys nebuvo įjungtas. 2017-12-06 buvo gautas vėdinimo sistemos pasas, kurį pateikė ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokius liudytojos parodymus, nustatė, jog ieškovė atliko, vėdinimo sistemos bandymo darbus 2017-11-28, tai patvirtino jos pateiktas vėdinimo sistemos pasas. Liudytojos vertinimas, ar bandymai buvo atlikti, įtakos nagrinėjamoje byloje neturi. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojos parodymus. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino, jog 2017-11-28 ieškovė buvo apeliantės patalpose ir tikrino vėdinimo sistemą. Būtent tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ir nustatė skundžiamu sprendimu. Apeliacinio skundo argumentai dėl atlikto įrodymų vertinimo visiškai nepagrįsti.

26. Apeliantė nurodo, jog ieškovės reikalavimą sudaro atlygis už darbų organizavimą, jų koordinavimą, tarpininkavimo paslaugas bei mokėjimus subrangovams UAB „ASKOT LT“ bei UAB „Enersa“. Tačiau nei vienas iš šių darbų nebuvo įtrauktas į atsakovei neva pateiktą aktą, kurio pagrindu ir buvo išrašyta sąskaita. Apeliantė nagrinėjamoje byloje nurodė, jog ieškovės pateiktame atliktų darbų akte yra nurodyti darbai, kuriuos iš esmės atliko tretieji asmenys ir su kuriais atsiskaitė apeliantė tiesiogiai. Vien tai, jog atliktų darbų akte, kuris buvo pateiktas apeliantei, nebuvo nurodyta UAB „ASKOT LT“ ir UAB „Enersa“ atliktų darbų kainos, nebuvo nurodyta ieškovės subrangovų suradimo ir darbų koordinavimo kaina, nereiškia, jog tokie darbai nebuvo atlikti. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog visus darbus ieškovė atliko.

27. Vėdinimo sistemos įrengimo darbai apeliantės patalpose buvo faktiškai atlikti. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nekyla. Apeliantė vėdinimo sistema naudojasi jau kurį laiką. Darbai yra priimti, visos bylos nagrinėjimo metu apeliantė jokių nusiskundimų dėl vėdinimo sistemos įrengimo rangos darbų neišreiškė, todėl spręstina, jog darbai atlikti kokybiškai.

28. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis, yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (subrangos sutarties atveju – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas rangovui (subrangos atveju – generalinis rangovas subrangovui) privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 str. 1 d.). Priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą atsiranda užsakovo (generalinio rangovo) prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu.

29. Kaip jau nurodyta, ieškovė organizavo statybos rangos darbų atlikimą apeliantės patalpose, vykdė darbų koordinavimą, ieškojo įmonių, kurios galėtų tokius darbus apeliantei atlikti. Už visų šių darbų atlikimą ieškovė turi teisę gauti atlyginimą, todėl apeliantė privalo atsiskaityti su ieškove už jai atliktus darbus. Ieškovė iš esmės neginčija priteistinos skolos dydžio, tik ginčija patį darbų atlikimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas jau nustatė, jog darbus ieškovė atliko, todėl apeliantė turi pareigą apmokėti už atliktus darbus. Ieškovė sumažino savo reikalavimą dydį minusuodama sumas, kurios buvo sumokėtos tiesiogiai subrangovams, bei kaip avansas. Duomenų, jog prašoma priteisti suma būtų nepagrįsta, byloje nėra.

30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jos pateiktą priešieškinį dėl avanso grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl skolos priteisimo. Teismui nusprendus, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės priešieškinio.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Ieškovė UAB „Expressor“ pateikė į bylą duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliantės skundas atmestas, ieškovės UAB „Expressor“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės viešosios įstaigos Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos, j. a. k. 191886219, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Expressor“, j. a. k. 304443206, naudai 650,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza