- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-195-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05766-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6823-755/2012 pagal D. K. ieškinį atsakovui A. D., institucija, teikianti išvadą byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. D., gim. 2010-07-09, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės ir 9 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-07-09 iki ieškinio reikalavimo pateikimo teismui dienos; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove bei nustatyti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra E. D. tvarką, nurodant, kad atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį ją pasiimdamas pas save į namus, suteikiant jam galimybę pasiimti dukterį iš ieškovės namų šeštadieniais iki 10 val. ryto ir parvežant pas ieškovę į namus sekmadieniais iki 20 val. vakaro; be to nustatant, kad duktė su atsakovu jo namuose gali gyventi kasmetinių atostogų metu, kurias sudaro ne daugiau nei 15 kalendorinių dienų ir kurios yra skiriamos ne dažniau nei du kartus per kalendorinius metus. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas dukros išlaikymo neteikė nuo pat jos gimimo, ja nesirūpino ir yra davęs tik 1 000 Lt dukters išlaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė E. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina D. K.; priteisė iš atsakovo E. D., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2012-09-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 4 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė atsakovo bendravimo su jo dukterimi E. D. tvarką - kas antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį A. D. pasiima dukterį E. D. iš vaikų darželio ar jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją motinai iki sekmadienio 20 val., kitomis savaitės dienomis antradienį ir ketvirtadienį A. D. pasiima dukterį iš vaikų darželio ar jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją motinai iki tos pačios dienos 20 val. Vaiko ligos atveju jis turi teisę bendrauti su vaiku telefonu, o jeigu vaikas būtų ne motinos namuose- pasimatyti su vaiku. A. D. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. D. kas antrus metus Šv. Kūčių bei Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 19 val. ir pristatant į jos gyvenamąją vietą antrąją švenčių dieną iki 19 val., taip pat Naujųjų metų dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 17 val. ir pristatant įjos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19 val., nustatant, jog A. D. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi 2013 m. Naujųjų metų dieną, 2013 m. Šv. Kūčių ir Kalėdų dienomis ir 2014 m. Šv. Velykų dienomis. Jis taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. D. kas antrus metus dukters gimimo (liepos 9 d.) ir vardo (birželio 30 d.) dienomis, iš anksto tėvų sutartu laiku, nustatant, jog A. D. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi 2013 m. dukters gimimo dieną, 2014 m. dukters vardo dieną. Įspėjus vaiko motiną D. K. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki A. D. atostogų, kurios yra skiriamos ne dažniau nei du kartus per kalendorinius metus, pradžios, A. D. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. D. 10 kalendorinių dienų iš eilės laikotarpį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant dukrą į jos gyvenamąją vietą pasibaigus nustatytam laikui. Apie tai, jog negalėtų nurodytą savaitgalį bendrauti su dukterimi, A. D. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš vieną dieną informuoti D. K.. Apie tai, kad vaiko motina D. K. negali sudaryti sąlygų tėvui A. D. bendrauti su dukterimi (liga ir kitos svarbios priežastys) nurodytą savaitgalį, D. K. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš vieną dieną informuoti vaiko tėvą A. D.. Priteisė iš atsakovo valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ieškovės naudai 600 Lt atstovavimo išlaidoms ir 143 Lt žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.
Nustatė, kad šalys 2010-07-09 susilaukė dukters E. D., iki maždaug 2012 m. balandžio-gegužės mėn. šalys su vaiku gyveno viename name (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė gyvena su vaiku nuomojamame bute, o atsakovas atskirai irgi nuomoja butą. Ieškovė gyvena su sugyventiniu V. K., dar auginą sūnų G., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvenimo sąlygos vaikui pas motiną geros, mergaitė lanko darželį. Ieškovė nuo 2012 m. dirba, jos pajamos apie 1 700 Lt. Atsakovas nuo 2012-09-18 registruotas darbo biržoje, šiuo metu nedirba, pajamų negauna. Atsakovas pastaruosius keletą metų kaip statybininkas važiuoja uždarbiauti į Norvegiją, kur dirba po keletą mėnesių. Duomenų apie ten gautas pajamas nepateikė, bet teigė dirbęs legaliai, mokėjęs reikiamus mokesčius. Registruoto turto šalys neturi, atsakovas pripažino turėtą automobilį pardavęs už 1 000 Lt, o 2011 m. pabaigoje susigrąžino apie 3 000 Lt skolų. Nuo 2012-07 atsakovas mokėjo už dukters darželį apie 240 Lt, spalį 132 Lt, siuntė vaiko išlaikymui už rugpjūtį-rugsėjį 400 ir 350 Lt, spalio-lapkričio mėn.-190 ir 150 Lt. Ieškovė nesutiko su atsakovo paaiškinimu, jog ji 2012-05-07 gavo iš atsakovo vaiko išlaikymui grynaisiais 800-900 Lt. Teismas darė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad davė grynų pinigų vaiko išlaikymui. Atsakovas neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šalių duktė lanko darželį už kurį mokama per mėnesį apie 130 Lt. Butas nuomojamas, todėl vaiko dalis sudaro apie 100 Lt per mėnesį. Kiti vaiko poreikiai atitinka įprastiniams tokio amžiaus vaiko poreikiams. Todėl teismas darė išvadą, jog vaiko poreikiai šiuo metu artimi 800 Lt per mėnesį. Ieškovės prašomo dydžio išlaikymas iš esmės (netgi mažesnis) atitinka dominuojančiai teismų praktikai, siejančiai išlaikymo dydį su minimalaus vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu.
Nors atsakovas nedirba, jis neneigia uždarbiaujantis Norvegijoje ir gaudavęs nenustatyto dydžio pajamų. Įvertinęs tai, jog atsakovas pagal darbo sutartį Lietuvoje nebedirba nuo 2010 m. spalio mėn., duomenų apie darbo paieškas nepateikė, darbo biržoje registravosi tik prasidėjus teisminiam procesui, teismas darė išvadą, kad atsakovo uždarbiai Norvegijoje buvo pakankami deramam pragyvenimui Lietuvoje, jo turtinė padėtis nėra sunki. Kitų išlaikytinių jis neturi., yra sveikas, darbingas, pripažįsta turėjęs ne tik darbinių pajamų, todėl jis turi prisidėti prie pakankamo vaiko išlaikymo ne mažesne dalimi nei vaiko motina.
Nors atsakovas teigė, jog gyvenant su ieškove kartu teikė vaikui pakankamą išlaikymą, teismas laikė, jog atsakovas to neįrodė. Tai, jog atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo patvirtino liudytojai V. K., J. S. paaiškinę, kad ieškovė skundėsi negaunanti iš vaiko tėvo lėšų išlaikymui, iš jų pragyvenimui skolinosi. Be to, atsakovas nuo 2010 m. spalio vidurio nebedirbo, todėl labiau tikėtina, jog tuo laiku vaikui reikiamo dydžio išlaikymo neteikė. Todėl iš atsakovo priteisė išlaikymą vaikui nuo 2010-11-01 (netekus darbo) iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2012-08-22, t. y. 22 mėnesius, skaičiuojant po 200 Lt per mėnesį - 4 400 Lt. Nustatė 200 Lt per mėnesį išlaikymą, nes šalims gyvenant viename būste, pragyvenimo kaštai buvo mažesni, pagal galimybes, kad ir smulkiomis sumomis, rūbais atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo.
Nuo 2012-09-01 priteisė po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį. Išlaikymą mažino ieškovo sumokėtų už vaiko priežiūrą darželyje, persiųstų ieškovei perlaidomis piniginių lėšų dydžiu.
Teismas nenustatė aplinkybių, kad būtų pagrindas atsakovui minimalizuoti bendravimo su vaiku tvarką. Teismas manė, kad iš esmės yra priimtinesnė ieškovės siūloma bendravimo tvarka, iš atsakovo prašymo tenkinami jo pageidavimai dėl bendravimo atostogų metu. Teismas taip pat atsižvelgė ir į laikinai nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, kurios šalys laikosi. Pažymėjo, kad toks teismo sprendimas nereiškia, jog vaiko tėvai jų sutarimu ir vaikui norint kiekvienu konkrečiu atveju negali susitarti dėl kitokios tvarkos. Ieškinys iš esmės patenkintas, todėl ieškovės patirtas išlaidas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą dalyje dėl E. D. išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės, dėl 4 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo bei dėl ieškovės naudai priteistų 600 Lt atstovavimo išlaidų ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, rėmėsi šališku ir suinteresuotų liudininkų parodymais, nekreipė dėmesio į tai, kad pati ieškovė savo pasisakymuose ir ieškinyje nenuosekli, nesidomėjo atsakovo turtine padėtimi, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo naikintinas. Taip pat naikintinos priteistos atstovavimo išlaidos. Nesutinka su teismo sprendimu, jog atsakovas nuo 2010-11-01 niekur nedirba. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai, pasisakymai, liudytojų paaiškinimai ir kiti faktai pilnai įrodo, jog atsakovas dirbo ne Lietuvoje, o Norvegijos karalystėje. Iš Panevėžio apskrities VMI metinės deklaracijos matyti atsakovo su darbo santykiais susijusios pajamos ir neapmokestinamos pajamos. 2011 metų banko pažyma atspindi atsakovo sąskaitos papildymai, nes jis už darbą Norvegijoje gaudavo grynais pinigais. Panevėžio rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus 2013-01-02 pažyma įrodo, kad atsakovas negali mokėti priteistos 400 Lt sumos. Šie įrodymai pilnai įrodys faktus apie atsakovo su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl prašo šiuos įrodymus priimti į bylą, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas su E. D. kartu niekados negyveno, o teismo posėdžio metu jau nurodė, jog kartu gyveno iki 2012 m. balandžio mėn. Ieškovė nenuosekli ir ieškinyje melavo teismui, kad kartu negyvenome, todėl įsiskolinimas negali būti priteistas Be to, pati ieškovė teigė, jog „per barnius gaudavau po 50-100 Lt“. Visos byloje esančios aplinkybės bei liudytojų pasisakymai įrodo, jog šalys kartu gyveno iki 2012 m. balandžio mėn. Kadangi kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, įsiskolinimas atsakovui negali būti priteistas. Kartu gyvenant (duomenys neskelbtini) gatvėje už nuomą buvo įskaityti atsakovo atlikti statybos remonto darbai. Teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovas niekur nedirbo nuo 2010-11-01, nes jis šiltuoju metu dirba Norvegijoje po kelis mėnesius per metus. Už 2011 metus pajamų dar nedeklaravęs, nes iš Norvegijos neparsivežė iš darbdavių dokumentų, įrodančių darbo santykius ir pajamas. Liudytojas V. K. yra ieškovės sugyventinis nuo 2012 m. balandžio mėn., jis išskyrė šalių šeimą, todėl mano, jog jis yra suinteresuotas, kad iš atsakovo būtų priteista pinigų. Liudytoja J. S. yra ieškovės sūnaus G. S. teta, kuri teismo posėdžio metu pasakojo nebūtus dalykus. Ši liudytoja kartu negyveno, todėl negali žinoti kas kur miega ir koks maistas yra sudėtas, todėl mano, jog ieškovė prašė jos paliudyti išgalvotus faktus. Teismas nesivadovavo CK 3.192 str. ir tuo pažeidė atsakovo turtines teises, nes jis neišgali mokėti po 400 Lt. Mano, kad teismas peržengė savo ribas, nes ieškovė sutiko, jog būtų priteista 350 Lt. Šio sutikimo teismo posėdžių sekretorė neužfiksavo. Ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė, nes ji turi pastovų darbą ir gauna stabilias pajamas 1 700 Lt. Atsakovas yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą 350 Lt per mėnesį ir kitų pajamų negauna, todėl darbą susirasti pagal jo gebėjimus žiemos metu nėra galimybės, todėl pavasarį vėl važiuos į Norvegiją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis turi būti paliktas. Atsakovas nuo pat pradžios naudojosi teisine pagalba, todėl visus įrodymus turėjo teisę ir pareigą pateikti iki teismo sprendimo priėmimo. Prie apeliacinio skundo pateiktus įrodymus atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl apelianto argumentai, jog būtinybė iškilo vėliau – atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas sąmoningai nepateikė duomenų apie darbą Norvegijoje, siekdamas apibūdinti savo turtinę padėtį kaip labai sunkią. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus. Nesutinka su apelianto argumentais, jog jie su atsakovu gyveno iki 2012 m. balandžio mėnesio ir kartu vedė bendrą ūkį, todėl įsiskolinimas negali būti priteistas. Šalys gyveno atskiruose kambariuose praėjus 3 mėnesiams nuo vaiko gimimo ir atsakovas nebedavė pinigų nei bendriems poreikiams tenkinti, nei dukros išlaikymui, šias aplinkybes patvirtino liudytojai. Be to teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes, jog atsakovas duodavo pinigų, priteisė įsiskolinimą tik už 22 mėnesius po 200 Lt, o ne po 400 Lt. Atmestini apelianto argumentai dėl liudytojų parodymų, nes liudytojas byloje gali būti bet kuris asmuo, o teismas vertinas visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. Mano, kad apeliantas siekia išvengti pareigos teikti išlaikymą vaikui. Jis yra darbingo amžiaus, turi paklausią profesiją, dirba Norvegijoje ir gauna pajamas, todėl turi realias galimybes teikti išlaikymą dukrai po 400 Lt per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. D. (b. l. 8). Iki 2012 m. balandžio mėn. šalys gyveno kartu nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl išlaikymo vaikui priteisimo į teismą kreipėsi 2012-08-22, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 9 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo dukters gimimo 2010-07-09 iki ieškinio pateikimo dienos (b. l. 2-4).
Panevėžio miesto apylinkės teismas priteisė 400 Lt išlaikymą vaikui bei 4 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas nesutinka su priteistų išlaikymo dydžiu, įsiskolinimu nei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ieškovės naudai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.). Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, priteisia išlaikymo įsiskolinimą.
Apeliantas nurodo, kad kartu su ieškove ir dukra gyveno iki 2012 m. balandžio mėn., vedė bendrą ūkį, todėl išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Ieškovė teigia, kad su atsakovu bendro ūkio nevedė. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad liudytojų paaiškinimai prieštaringi ir jiems nežinomos visos šalių bendro gyvenimo aplinkybės. Tačiau vien ta aplinkybė, kad šalys gyveno kartu viename bute savaime nereiškia, kad vedė bendrą ūkį ir atsakovas teikė nuolatinį išlaikymą vaikui. Byloje yra duomenų, kad atsakovas kelis kartus sumokėjo už dukters darželį ir išlaikymą už 2012 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesius (b. l. 33-37, 67). Kitų pagrįstų įrodymų, kad nuo vaiko gimimo atsakovas teikė reguliarų išlaikymą, nėra.
Apeliantas argumentuodamas, kad visada prisidėjo prie dukros išlaikymo ir šeimos, pateikė Panevėžio apskrities VMI 2013-01-11 pažymą, 2011-01-01 – 2011-12-31 AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą. Iš Panevėžio apskrities VMI 2013-01-11 pažymos matyti, kad A. D. 2010 metais gavo 13 544,28 Lt pajamų, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota 0 Lt pajamų mokesčio (b. l. 96). Tačiau tai, kad apeliantas deklaravo 2010 metais gautas pajamas neįrodo, kad jis iš gautų lėšų kas mėnesį skyrė išlaikymą savo dukrai. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas tik patvirtina, kad per 2011 metus lėšų dukters išlaikymui atsakovas neteikė, nes lėšų pervedimo į ieškovės sąskaitą nefiksuota (b. l. 98). Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, jog atsakovas nuo 2010-10-18 nedirbo (b. l. 38-39). Duomenų apie tai, kad apeliantas po atleidimo iš darbo turėjo pajamų byloje nėra ir jis apeliacinės instancijos teismui tokių įrodymų nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog atsakovas nuo 2010-11-01 reikiamo išlaikymo vaikui neteikė. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-11-01.
Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą teismas įsiskolinimo dydį skaičiavo po 200 Lt per mėnesį, o ne po 400 Lt. Buvo atsižvelgta į tai, kad šalys gyveno kartu, per barnius apeliantas duodavo ieškovei po 50-100 Lt, kartais parūpindavo sauskelnių, drabužėlių, todėl apelianto argumentai, jog teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, nepagrįsti.
Dėl išlaikymo priteisimo
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54,4 p.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius. Be to, nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.
Pažymėtina, kad teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), todėl teisėjų kolegija, aiškindama ir taikydama teisės normas šiuo principu ir vadovaujasi.
Šalių dukra gimusi 2010-07-09, lanko darželį, jos poreikiai mėnesiui pagal ieškovės paskaičiavimą sudaro apie 1 000 Lt. Ieškovė be dukters E. išlaiko ir rūpinasi sūnumi G., gim. (duomenys neskelbtini), o atsakovas išlaikytinių neturi. Be to, ieškovei tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Apelianto argumentai, jog jis negali skirti vaiko išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt nepagrįsti ir atmestini. Pats apeliantas teigia, kad kelis mėnesius jis dirba Norvegijoje ir pavasarį vėl ketina išvykti į Norvegiją. Lietuvoje darbo jis neturi ir nėra duomenų, kad stengtųsi jį susirasti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, jog apeliantas yra jaunas, sveikas ir darbingas, turi paklausią profesiją, važinėja dirbti į Norvegiją, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog jis turi pinigų ir gali teikti išlaikymą 400 Lt per mėnesį.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nepriteisęs 350 Lt išlaikymo, su kuriuo per teismo posėdį sutiko ieškovė. CPK XIX skyriuje nustatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, teismo vaidmuo yra aktyvus, jis turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, viršyti pareikštus reikalavimus ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Lt per mėnesį. Duomenų, kad ieškinys būtų sumažintas ir ieškovė atsisakytų dalies reikalavimo byloje nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nepagrįstas apelianto prašymas panaikinti sprendimą dalyje dėl priteistų ieškovei 600 Lt atstovavimo išlaidų, nes prašymas neargumentuotas.
Įstatymas reglamentuoja, kad patenkinus reikalavimus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš esmės patenkino, todėl pagrįstai ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)