Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Arabų Emyratų Dubajaus pirmosios instancijos teismo sprendimą, suinteresuotas asmuo – V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Užsienio valstybėse, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės ir kurių su Lietuvos Respublika nesieja dvišalis ar daugiašalis tarptautinis susitarimas (tarptautinė sutartis, konvencija) dėl teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti, priimti teismo sprendimai Lietuvoje pripažįstami ir leidžiami vykdyti pagal CPK VII dalies LX skyriaus ketvirtąjį ir penktąjį skirsnius. Nurodytos CPK nuostatos taikytinos nagrinėjamoje byloje, kadangi Jungtiniai Arabų Emyratai nėra Europos Sąjungos valstybė narė; Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų nesieja tarptautinė sutartis dėl civilinėse bylose priimtų teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti.

5. CPK 809 straipsnyje apibrėžta užsienio teismų sprendimų pripažinimo teisinė reikšmė – vadovaujantis CPK 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Taigi, prašymo dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo tikslas – galimybė jo materialiuosius padarinius (suinteresuotiems asmenims nustatytas materialiąsias teises ir pareigas) įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6. CPK 810 straipsnio, reglamentuojančio užsienio teismų sprendimų pripažinimo sąlygas, 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

7. Vadovaujantis CPK 813 straipsnio 1 dalimi, užsienio teismų sprendimai gali būti vykdomi, jeigu: 1) sprendimas gali būti vykdomas valstybėje, kurios teismai jį priėmė; 2) jie yra pripažinti CPK VII dalies LIX skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

8. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016 20 punktas; kt.).

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismai taikė materialiuosius ir proceso įstatymus, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų nepripažinti ir neleisti vykdyti sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012; kt.).

10. Pagal pareiškėjo prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Dubajaus pirmosios instancijos teismo Sprendimą V. M. įpareigotas sumokėti R. J. 581 200 AED sumą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos, įskaitant mokesčius ir išlaidas. Sprendime nurodyta, kad Dubajaus pirmosios instancijos teismas Sprendimą priėmė, peržiūrėjęs R. J. užsienio teismui 2022 m. spalio 26 d. perduotą skaitmeninę bylą ir jos priedus (2018 m. lapkričio 28 d. ir 2021 m. birželio 27 d. Įsiskolinimo deklaracijas, Pranešimą apie mokėjimą), t. y. rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta pažyma patvirtina, kad Sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. spalio 27 d. Tokios aplinkybės leidžia nuspręsti, kad Sprendimas, kuriuo suinteresuotas asmuo įpareigotas sumokėti pareiškėjui atitinkamą pinigų sumą, buvo priimtas supaprastinto (sumarinio) proceso tvarka. Šią išvadą patvirtina ir Sprendime nurodytas procesinio dokumento pavadinimas „Performance order“, kuris suprantamas ir kaip supaprastinta proceso tvarka priimamas teismo įsakymas, įpareigojantis atsakovą inter alia (be kita ko) sumokėti ieškovui jame nurodytą pinigų sumą.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl užsienio teismo sprendimo, priimto sumariniame procese, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, išaiškino, kad tokiu atveju teisės į tinkamą procesą pažeidimas kilmės valstybėje gali sudaryti teisinį pagrindą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti tos šalies teismo sprendimą kitoje valstybėje, todėl būtina šias aplinkybes įvertinti atsižvelgiant, inter alia, į taikytinas teisės normas, reglamentuojančias informavimą apie teismo procesą ir procesinių dokumentų įteikimą. Todėl šiuo klausimu būtina įvertinti kilmės valstybės teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-421/2022 38 punktas).

12. Tokio pobūdžio teismo procesą Jungtiniuose Arabų Emyratuose reglamentuoja 2018 m. gruodžio 9 d. Ministrų kabineto sprendimas Nr. 57 „Dėl 1992 m. Federalinio įstatymo dėl civilinio proceso įstatymo įgyvendinimo reglamento“ (toliau – Įgyvendinimo sprendimas). Pagal Įgyvendinimo sprendimo 63 straipsnio 1 dalį kreditorius turi įteikti skolininkui įspėjimą sumokėti mokėtiną sumą ne vėliau kaip per penkias dienas, po to gali gauti teismo, kurio jurisdikcijoje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta, teisėjo priimtą mokėjimo įsakymą. Pranešime nurodytas teisių dydis negali būti mažesnis nei nurodyta prašyme dėl mokėjimo įsakymo išdavimo. Įspėjimas sumokėti įteikiamas bet kokiomis šiame teisės akte nurodytomis pranešimo priemonėmis.

13. Vadovaujantis Įgyvendinimo sprendimo 63 straipsnio 2 dalimi, mokėjimo įsakymas išduodamas pagal kreditoriaus pateiktą prašymą elektroniniu būdu arba, atitinkamai, raštu. Prie prašymo pridedamas skolos dokumentas ir įrodymai, patvirtinantys reikalavimo sumokėti pateikimą. Prašymas saugomas bylų valdymo skyriuje tol, kol sueis apskundimo senaties terminas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokėjimo įsakymas turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo pateikimo, nurodant, kokia suma turi būti sumokėta ar, atitinkamai, kilnojamasis daiktas perduotas, ir, ar įsakymas priimtas komercinėje byloje. Pagal Įgyvendinimo sprendimo 64 straipsnį, teisėjas gali nuspręsti prašymą tenkinti visiškai arba iš dalies arba jį atmesti. Jei jis nusprendžia prašymą atmesti, jo sprendimas turi būti motyvuotas.

14. Įgyvendinimo sprendimo 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkui apie jo atžvilgiu išduotą įsakymą pranešama asmeniškai pagal šiame teisės akte nustatytas nuostatas ir būdus. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, skolininkui išduotas mokėjimo įsakymas laikomas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių, nuo sudarymo momento), jeigu apie jį skolininkui nebuvo pranešta per tris mėnesius nuo įsakymo išdavimo dienos. Pagal Įgyvendinimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalį mokėjimo įsakymą galima apskųsti per penkiolika dienų vadovaujantis nustatyta sprendimų apskundimo tvarka.

15. Siekdamas patvirtinti, kad suinteresuotas asmuo buvo informuotas (žinojo) apie jo atžvilgiu Jungtiniuose Arabų Emyratuose inicijuotą teismo procesą ir tokiu būdu paneigti CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo nepripažinti užsienio teismo sprendimo Lietuvos Respublikoje buvimą, pareiškėjas pateikė Pranešimą apie mokėjimą. Šiame dokumente nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. 17.31.27 val. bendrovės „Tableegh“ pranešėjas, atsakingas už teismo pranešimus, informavo pranešimą gaunančiąją šalį V. M.. Pranešimas, kuriuo įspėjančioji šalis informuoja įspėjamąją šalį apie reikalavimą grąžinti 581 200 AED per penkias dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos, o to nepadarius – apie įspėjančios šalies ketinimą imtis teisinių priemonių dėl skolos bei kitų išlaidų išieškojimo, buvo perduotas tekstinėmis žinutėmis gavėjo nurodytu adresu. Dokumento turinys leidžia nuspręsti, kad tokiu būdu pareiškėjas R. J. siekė įgyvendinti šios nutarties 12 punkte aptartą kreditoriaus skolininkui privalomo įteikti įspėjimo dėl skolos apmokėjimo pagal Įgyvendinimo sprendimo 63 straipsnio 1 dalį procedūrą. Tačiau aptariamas Pranešimas apie mokėjimą savaime nepatvirtina, kad suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos jo atžvilgiu iškėlimą (CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad asmens informavimas apie jo teisėms ir pareigoms teisinių padarinių turėsiantį teismo procesą yra vienas iš teisės į tinkamą procesą pagrindų. Todėl visuotinai pripažįstama, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017 35 punktas). Nurodytų principų nesilaikymas gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2011; kt.).

17. Lietuvos Respublika yra Konvencijos dalyvė, todėl Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, privalo įvertinti, ar toks įteikimas atitinka Konvencijos 6 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, aiškinant šią nuostatą, neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikusi šalis yra Konvencijos dalyvė. Tokia kontrolė turi būti taikoma, nes Konvencija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisės dalis, todėl Konvencijos nuostatų pažeidimas turi būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos pagrindinių įstatymų principų neatitikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020).

18. EŽTT pabrėžia, kad rungimosi principas ir šalių lygiateisiškumo principas, kurie yra glaudžiai susiję, yra fundamentalūs „sąžiningo bylos nagrinėjimo“ sąvokos komponentai, kaip apibrėžta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Jie reikalauja „sąžiningos pusiausvyros“ tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta tinkama galimybė pristatyti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nelemtų esminio nepalankumo prieš savo oponentą ar oponentus. Šie principai, apimantys visus susitariančiųjų valstybių proceso teisės aspektus, taip pat taikomi konkrečioje teismo dokumentų įteikimo šalims srityje, nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip nurodanti konkrečią dokumentų įteikimo formą (EŽTT 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07 119 punktas ir jame cituojama praktika).

19. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šios nutarties 15 punkte aptartas Pranešimas apie mokėjimą neleidžia padaryti išvados, kad suinteresuotas asmuo buvo įspėtas Įgyvendinimo sprendimo 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Pranešime apie mokėjimą nurodytas aplinkybes aišku, kad suinteresuotam asmeniui buvo išsiųstas teksto pranešimas (žinutė), tačiau nėra aiškus nei žinutės turinys, nei tai, ar V. M. šią žinutę gavo. Nei Sprendime, nei Pranešime apie mokėjimą nėra jokių suinteresuoto asmens duomenų, kurie leistų nuspręsti, kad teksto pranešimas buvo išsiųstas būtent V. M. ir apie pastarąjį suinteresuotas asmuo sužinojo. Suinteresuoto asmens į šią bylą pateikti duomenys – pase esantis spaudas, įrodantis, kad jis 2021 m. gruodžio 23 d. išvyko iš Jungtinių Arabų Emyratų, 2022 m. rugsėjo 24 d. Lietuvoje išduotas Verslo liudijimas, 2022 m. rugsėjo 29 d. Darbo sutartis, patvirtinanti, kad jis nuo 2022 m. spalio 10 d. buvo priimtas dirbti plataus profilio statybininku, 2022 m. sausio 20 d., 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. rugsėjo 5 d. medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad tiek Pranešimo apie mokėjimą išsiuntimo dieną (2022 m. rugsėjo 8 d.), tiek Sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo dieną (2022 m. spalio 27 d.) V. M. buvo Lietuvoje. Taigi, pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, kad suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos jo atžvilgiu iškėlimą (CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aplinkybės, įrodančios faktą, kad suinteresuotas asmuo Pranešimo apie mokėjimo išsiuntimo bei Sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo dieną buvo Lietuvoje, šią išvadą patvirtina.

20. Šios nutarties 14 punkte nustatyta, kad pagal Jungtinių Arabų Emyratų teisinį reglamentavimą skolininkui apie jo atžvilgiu išduotą įsakymą pranešama asmeniškai pagal Įgyvendinimo sprendime nustatytas nuostatas ir būdus. Tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad suinteresuotas asmuo žinojo ar žino apie Sprendimą, į bylą taip pat nepateikta. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kad po Sprendimo priėmimo informavo ar siekė informuoti suinteresuotą asmenį apie jo atžvilgiu priimtą teismo procesinį sprendimą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Sprendimas buvo įteiktas ar siekta jį įteikti V. M.. Šios aplinkybės, įvertinus jas pagal Įgyvendinimo sprendimo 65 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad skolininkui išduotas mokėjimo įsakymas laikomas negaliojančiu ab initio, jeigu apie jį skolininkui nebuvo pranešta per tris mėnesius nuo įsakymo išdavimo dienos, patvirtina ir CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punkte esančio užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindo egzistavimą.

22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 813 straipsnyje (žr. taip pat šios nutarties 7 punktą) įtvirtintoje teisės normoje suformuluotos trys reikšmingos taisyklės: 1) užsienio valstybės teismo sprendimo vykdytinumo savybės egzistavimas ar neegzistavimas vertinamas ne pagal pripažįstančiosios, bet pagal kilmės valstybės teisę; 2) įrodymus, kad teismo sprendimas gali būti vykdomas kilmės valstybėje, turi pateikti prašantis leisti vykdyti teismo sprendimą subjektas – pareiškėjas; 3) teismo sprendimo vykdytinumo buvimas ar nebuvimas nustatomas kreipimosi dėl jo pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti metu. Aptariamoje teisės normoje esanti frazė „gali būti vykdomas“ turi būti suprantama teisine, bet ne faktine prasme – pagal kilmės valstybės teisę turi egzistuoti teisinės galimybės vykdyti teismo sprendimą, nepaisant faktinių galimybių buvimo ar nebuvimo (pvz., faktinių galimybių gali nebūti tais atvejais, kai skolininkas kilmės valstybėje apskritai neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas vykdymas) jį vykdyti kilmės valstybėje. Taigi tam, kad galima būtų nustatyti, ar sprendimas gali būti vykdomas valstybėje, kurios teismas jį priėmė, gali reikėti atskleisti teismo sprendimo kilmės valstybėje galiojantį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016 24–26 punktai).

23. Šios nutarties 19 punkte nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad suinteresuotas asmuo Pranešimo apie mokėjimą išsiuntimo ir Sprendimo priėmimo dieną buvo Lietuvoje, t. y. jo nuolatinė gyvenamoji vieta Sprendimo priėmimo metu nebuvo Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tai įrodo, kad Dubajaus pirmosios instancijos teismas neturėjo jurisdikcijos priimti Sprendimą V. M. atžvilgiu pagal Įgyvendinimo sprendimo 63 straipsnio 1 punktą. Ši bei anksčiau nustatyta aplinkybė dėl Sprendimo negaliojimo ab initio pagal Įgyvendinimo sprendimo 65 straipsnio 2 dalį kartu patvirtina suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjo prašymą argumentus, kad Sprendimas neturi vykdytinumo savybės (CPK 813 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliaciniam teismui nekyla abejonių, kad pagal Jungtinių Arabų Emyratų teisinį reglamentavimą laikomas negaliojančiu ab initio teismo procesinis sprendimas, t. y. neįgijęs vykdytumo savybės Sprendimas, negali būti vykdomas ir Lietuvos Respublikoje.

24. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, Sprendimas negalėtų būti vykdomas Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir dėl to, kad juo priteistos palūkanos paskolos teisiniuose santykiuose tarp dviejų fizinių asmenų, ką draudžia islamo teisė. Tačiau Sprendimo turinys patvirtina, kad juo suinteresuotas asmuo pareiškėjui buvo įpareigotas sumokėti tikslią sumą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2018 m. lapkričio 28 d. ir 2021 m. birželio 27 d. Įsiskolinimo deklaracijas. Pagal šiuos dokumentus matyti, kad V. M. nurodė esantis skolingas R. J. 197 700 AED ir atitinkamai 386 500 AED, t. y. nei iš Sprendimo, nei iš Įsiskolinimų deklaracijų negalima nuspręsti tarp šalių buvus susitarimą dėl palūkanų. Į bylą pateiktos pavedimų kopijos patvirtina suinteresuotą asmenį atlikus mokėjimus pareiškėjui, tačiau nuspręsti, kad tokiu būdu suinteresuotas asmuo mokėjo palūkanas, nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia į bylą pateiktas susirašinėjimas, kuriuo suinteresuoto asmens motina iš esmės aiškinasi antros Įsiskolinimo deklaracijos sudarymo aplinkybes. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos apeliacinis teismas vertina, kad nėra pagrindo nuspręsti dėl Sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai, t. y. pastarojo nepripažinimo CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

25. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjamu atveju egzistuojant CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindams, taip pat Sprendimui neturint vykdytinumo savybės (CPK 813 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Jungtinių Arabų Emyratų Dubajaus pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1, bylos Nr. 60/2022/2344 vykdomasis raštas, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

26. Atsižvelgdamas į šioje byloje priimtą procesinį rezultatą, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendžia, kad suinteresuotas asmuo V. M. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (Avansinė sąskaita, PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad suinteresuotas asmuo šiame procese patyrė 2 940 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui V. M. iš pareiškėjo R. J. (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 812 straipsnio 1, 6 dalimis, 813 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Arabų Emyratų Dubajaus pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1, bylos Nr. 60/2022/2344 vykdomasis raštas.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 940 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos apeliaciniame teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.