Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovams V. V. ir R. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu, tretieji asmenys antstolis D. B., R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.3. Nustatyta, kad atsakovas R. V. patyrė iš viso 3 399,50 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei bylos sudėtingumą, nusprendė, kad jos yra protingos ir atitinka Rekomendacijas. Todėl pripažinta, kad yra pagrindas atsakovui R. V. priteisti iš ieškovo 2 549,63 Eur (3 399,50 Eur x 75 proc.). Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, nustatyta, kad atsakovui R. V. iš ieškovo priteistina 2 315,46 Eur (2 549,63 – 234,17 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

5.4. Byloje iš viso patirta 44,48 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovo atmestų reikalavimų apimtį, nustatyta, kad iš ieškovo valstybei priteisiama 33,36 Eur (44,48 Eur x 75 proc.). Atsakovams tenkančios pašto išlaidos sudaro 11,12 Eur (44,48 Eur – 33,36 Eur), todėl iš atsakovų valstybei priteisiama po 5,56 Eur šių išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šį klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovui V. G. iš atsakovo V. V. priteisti 346,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui R. V. iš ieškovo V. G. priteisti 379,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; taip pat priteisti apeliantui iš atsakovų V. V. ir R. V. lygiomis dalimis apeliacinės instancijos teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos po ieškinio reikalavimų patikslinimo, paskirstymo, laiko šią teismo sprendimo dalį nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Apelianto teigimu, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ir CPK 93 straipsnio 4 dalį, t. y. vertinti, ar yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau to nepadarė.

6.2. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Apelianto procesinis elgesys buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas – sužinojęs apie tai, kad atsakovo V. V. atlikti mokėjimai buvo vykdomi disponuojant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) jam pervestomis netekto darbingumo pensijos lėšomis (nuo kurių vykdant priverstinį išieškojimą būtų buvę galima atlikti 30 proc. atskaitymus), apeliantas sumažino ieškinio reikalavimus.

6.3. Apelianto teigimu, bet kuriuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, dėl kokių priežasčių ir kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos šalių buvo patirtos po to, kai ieškovas 2023 m. vasario 14 d. pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimus, kurie teismo sprendimu galiausiai buvo visiškai patenkinti. Apelianto vertinimu, tiek apelianto, tiek atsakovo R. V. bylinėjimosi išlaidos, patirtos po ieškinio reikalavimų patikslinimo / sumažinimo, susidarė išimtinai dėl atsakovų kaltės. Jeigu atsakovai, apeliantui sumažinus ieškinio reikalavimus, būtų juos pripažinę, būtų išvengta vėlesnių tiek apelianto, tiek iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

6.4. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalį ir aptartą tinkamą apelianto procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teismas turėjo bylinėjimosi išlaidas priteisti apeliantui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai tik dėl dalies iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo pateikimo, laikant, kad už atsiliepimo parengimą atsakovui R. V. galėjo būti priteista 75 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (968 Eur x 75 proc. = 726 Eur), o likusios bylinėjimosi išlaidos (2 431,50 Eur) turėjo būti nepriteistos. Atitinkamai teismas apeliantui turėjo už ieškinio parengimą (taip pat ir žyminį mokestį) priteisti bylinėjimosi išlaidas (lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų) taikydamas 25 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų proporciją ((90 Eur + 1 483,33 Eur) x 25 proc. = 393,33 Eur), o likusi apelianto patirtų 300 Eur išlaidų dalis turėjo būti priteista visiškai, taip iš viso – 693,33 Eur. Atitinkamai ieškovo naudai iš atsakovo V. V. turėjo būti priteista 346,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (693,33 Eur / 2), o atsakovui R. V. iš ieškovo, atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą – 379,33 Eur (726 Eur – 693,33 Eur / 2 = 379,33 Eur) vietoje priteistų 2 315,46 Eur.

6.5. Apeliantas taip pat pažymi, kad lyginant sumas, dėl kurių patenkinti ieškinio reikalavimai, su atsakovui R. V. pirmosios instancijos teismo priteista apelianto mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma – 2 315,46 Eur, matyti, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra apie tris kartus didesnės nei reiškiamo materialinio reikalavimo dydis, o tai akivaizdžiai pažeidžia teisingumo bei sąžiningumo principus (taip pat įvertinant, kad didžioji šių išlaidų dalis susidarė atsakovams ginčijant ieškovo pareikštus reikalavimus po to, kai buvo sumažinta jų apimtis, kurie teismo sprendimu faktiškai buvo visiškai patenkinti).

6.6. Apelianto vertinimu, teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Priešingas teisės normų aiškinimas reikštų, jog sąžiningai pagrįstą reikalavimą pareiškęs asmuo, kurio reikalavimo apimtis sumažinta bylos nagrinėjimo metu sužinojus esminę informaciją, netektų galimybės prisiteisti jo patirtas pagrįstas išlaidas, pagrįstai patirtas vėlesnėje bylos nagrinėjimo eigoje, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, neproporcingai apsunkintų pagrįstą reikalavimą reiškiančio ir jį palaikančio asmens padėtį ir nepagrįstai palengvintų laiku įsipareigojimų nevykdžiusios šalies padėtį.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. V. ir R. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Atsakovai nesutinka su apelianto argumentais, jog ieškovas tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis iki atsakovo R. V. 2022 m. lapkričio 9 d. atsiliepimo į pradinį ieškinį pateikimo.

7.2. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad pradinio ieškinio suma buvo sumažinta po to, kai R. V. atsiliepime nurodė, jog 2020 m. sausio 8 d. V. V. turėjo sutaupęs 1 640,77 Eur piniginių lėšų sumą, kurią sudarė: (i) anksčiau gautos VSDFV išmokos, nuo kurių jau buvo atlikti visi leidžiami atskaitymai; (ii) 2019 m. gruodžio 19 d. iš VSDFV gauta 1 240,83 Eur dydžio išmoka, iš kurios nebuvo atliktos privalomosios išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus; taip pat 2020 m. sausio 19 d. V. V. turėjo sutaupęs 3 037,82 Eur piniginių lėšų sumą, kurią sudarė: (i) anksčiau gautos VSDFV išmokos, nuo kurių jau buvo atlikti visi leidžiami atskaitymai; (ii) 2020 m. sausio 17 d. iš VSDFV gauta 2 068,05 Eur dydžio išmoka, iš kurios nebuvo atlikti privalomieji atskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus. Apeliantas ginasi šių aplinkybių nežinojęs, tačiau atsakovai su tuo kategoriškai nesutinka ir teigia, kad šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos.

7.3. Atsakovai pažymi, kad apeliantas į bylą kartu su pradiniu ieškiniu pateikė atsakovo V. V. banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d., jame jau atsispindėjo du mokėjimo pavedimai, gauti iš VSDFV: 2020 m. sausio mėn. 339 Eur ir 2 068,05 Eur sumų mokėjimo pavedimai, todėl apeliantas negalėjo nežinoti, jog 2020 m. sausio 19 d. V. V. atliktas 3 000 Eur mokėjimo pavedimas R. V. buvo atliktas naudojantis šiomis piniginėmis lėšomis.

7.4. Be to, atsakovų teigimu, aplinkybės tiek apie ginčijamus mokėjimo pavedimus, tiek apie iš VSDFV gautas pinigines lėšas apeliantui tapo žinomos dar 2022 metais, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2FB-19085-1089/2022 buvo nagrinėjamas atsakovo V. V. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atsakovų teigimu, iš advokatų kontoros, kurios advokatai atstovauja apeliantui, teisininkės 2022 m. rugpjūčio 2 d. el. laišku pateiktos užklausos antstoliui D. B. akivaizdu, jog apeliantas dar iki atsiliepimo pateikimo dienos žinojo, jog (i) atsakovas 2019 m. gruodžio 20 d. iš VSDFV gavo 1 240,83 Eur dydžio piniginių lėšų išmoką; (ii) 2020 m. sausio 10 d. iš VSDFV gavo 1 240,83 Eur dydžio piniginių lėšų išmoką; (iii) nuo šių išmokų nebuvo atliktos privalomosios išskaitos; (iv) pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, 737 ir 739 straipsnius maksimali suma, kuri galėtų būti išskaičiuojama iš šių išmokų, yra 30 procentų, ir vis vien pasirinko teikti nepagrįstą ieškinį atsakovams.

7.5. Atsakovų vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog egzistuoja pagrindas kitokiam bylinėjimosi išlaidų, patirtų nuo 2023 m. vasario 14 d. patikslinto ieškinio pateikimo iki sprendimo priėmimo dienos, paskirstymui. Atsakovų vertinimu, sprendžiant klausimą dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo, būtina atsižvelgti į šalių procesinį elgesį civilinės bylos nagrinėjimo metu. Akcentuoja, jog atsakovai buvo pasirengę civilinę bylą išnagrinėti per vieną teismo posėdį, nedidinant nei apelianto, nei atsakovo bylinėjimosi išlaidų kaštų, tačiau to padaryti nebuvo galimybės ne dėl atsakovų, o dėl apelianto veiksmų (neveikimo) civiliniame procese bei netinkamo pasiruošimo civilinei bylai. Nurodo, kad 2023 m. balandžio 3 d. ir vėliau bylos nagrinėjimas atidėtas dėl apeliantui kilusio poreikio į bylą pateikti papildomus dokumentus. Atsakovų vertinimu, apeliantas dar iki pradinio ieškinio pareiškimo dienos turėjo visas teisines priemones reikiamiems dokumentams, duomenims ir informacijai surinkti, tačiau to sąmoningai nedarė, t. y. nesikreipė nei į VSDFV, nei į atsakovus, nei į vykdomąją bylą kuruojantį antstolį, nebuvo iki galo susipažinęs su vykdomąja byla, prašymus dėl informacijos pateikimo teikė ne laiku, jau prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui. Atsakovų vertinimu, bylos nagrinėjimas užsitęsė ir atsakovai patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas išimtinai dėl apelianto netinkamo pasiruošimo teismo procesui – visais be išimties atvejais civilinės bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose buvo atidėtas dėl apelianto kaltės.

7.6. Atsakovų vertinimu, nė vienoje apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių ir neegzistuoja teisinis pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

7.7. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 25 proc. bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė ir į advokato A. B. išrašytą ir kito apelianto atstovo (advokato M. Š.) apmokėtą 2023 m. kovo 1 d. sąskaitą faktūrą išankstiniam apmokėjimui. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog išankstinė sąskaita faktūra (ar sąskaita faktūra išankstiniam apmokėjimui) nėra apskaitos dokumentas, nėra įtraukiama į apskaitą, kadangi po išankstinės vėliau privalanti sekti tikroji sąskaita faktūra įformina šį procesą. Atsakovų vertinimu, 2023 m. kovo 1 d. sąskaitą faktūrą išankstiniam apmokėjimui nėra ir negali būti dokumentas, patvirtinantis paslaugų apeliantui suteikimo faktą, todėl bylinėjimosi išlaidos pagal tokį dokumentą apeliantui negalėjo būti priteistos. Byloje nėra jokių duomenų, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės momento apelianto atstovas būtų išrašęs ir apeliantas į bylą būtų pateikęs sąskaitą faktūrą, kuria būtų įformintos paslaugos, nurodytos 2023 m. kovo 1 d. sąskaitoje faktūroje išankstiniam apmokėjimui. Nesant tokių duomenų, proceso šaliai egzistuoja galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir gautą išankstinį apmokėjimą pagal 2023 m. kovo 1 d. išankstinę sąskaitą faktūrą grąžinti paslaugos gavėjui (ar asmeniui, atlikusiam mokėjimą), o pačią išankstinę sąskaitą anuliuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, o būtent – bylinėjimosi išlaidų, kurios šalių buvo patirtos po ieškinio reikalavimų sumažinimo, paskirstymu. Apeliantas apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei klausimas.

Reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

11. Nustatyta, kad ieškovas V. G. ieškiniu, 2022 m. spalio 28 d. patikslinęs ieškinio 2 ir 3 reikalavimus, teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovo V. V. 2020 m. sausio 8 d. 1 000 Eur mokėjimą negrynaisiais pinigais per banką ir 2020 m. sausio 19 d. 3 000 Eur mokėjimą negrynaisiais pinigais per banką atsakovui R. V. actio Pauliana pagrindu; 2) pripažinus atsakovo V. V. 2020 m. sausio 8 d. 1 000 Eur mokėjimo negrynaisiais pinigais per banką ir 2020 m. sausio 19 d. 3 000 Eur mokėjimo negrynaisiais pinigais per banką atsakovui R. V. sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, proporcingai ieškovo V. G. turimam reikalavimui nukreipti ieškovo V. G. reikalavimą į atsakovo V. V. sūnui atsakovui R. V. perleistą turtą ir priteisti V. G. iš atsakovo R. V. proporcingai V. G. turimos reikalavimo teisės daliai į V. V. kompensacijos dalį nuo atsakovui V. V. grąžintinos 4 000 Eur sumos; 3) priteisti iš atsakovo V. V. sūnaus atsakovo R. V. 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Byloje 2022 m. spalio 24 d. buvo gautas atsakovo V. V. atsiliepimas į ieškovo pradinį ieškinį, juo atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Byloje 2022 m. lapkričio 10 d. gautas atsakovo R. V. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, juo atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti. Minėtame atsakovo R. V. atsiliepime į ieškinį pažymėta, kad nagrinėjamu atveju būtina spręsti, kokio dydžio savo reikalavimo patenkinimą būtų galėjęs gauti ieškovas ir (ar) kiti atsakovo V. V. kreditoriai, jei ginčo sandoriai nebūtų buvę sudaryti; atsakovas V. V. piniginėmis lėšomis, kurios yra gaunamos įvykdžius privalomuosius atskaitymus pagal CPK 735–739 straipsnius, turi teisę disponuoti savo nuožiūra, todėl nustačius, jog nei VSDFV, nei išieškojimus vykdantis antstolis iš atsakovo V. V. 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 19 d. pavedimais iš VSDFV bendrai gautos 3 308,88 Eur sumos piniginių lėšų sumos neatliko išskaitų pagal vykdomuosius dokumentus, ieškovas teoriškai galėtų pretenduoti į tokių atskaitymų dydžio (t. y. 30 proc.) sumą, t. y. 992,66 Eur (3 308,88 x 30 proc.), tai proporcingai ieškovo turimai reikalavimų sumai procentine išraiška visų atsakovo V. V. įsipareigojimų kontekste sudarytų 775,47 Eur (992,66 Eur x 78,12 proc.). Likusia 3 007,34 Eur piniginių lėšų dalimi (4 000 Eur – 992,66 Eur) atsakovas V. V. galėjo disponuoti ir disponavo savo nuožiūra, ieškovas nėra ir negali būti pripažintas turinčiu reikalavimo teisę į lėšas, viršijančias maksimalius galimus atskaitymus pagal CPK 735–739 straipsnius.

14. Ieškovas 2023 m. vasario 14 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo. Jame ieškovas nurodė, kad, paaiškėjus atsakovo R. V. nurodytoms aplinkybėms, ieškovas mažina ieškinio reikalavimo sumą ir pareikštą reikalavimą formuluoja taip: pripažinus atsakovo V. V. 2020 m. sausio 8 d. 1 000 Eur mokėjimo negrynaisiais pinigais per banką ir 2020 m. sausio 19 d. 3 000 Eur mokėjimo negrynaisiais pinigais per banką atsakovui R. V. sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, proporcingai ieškovo V. G. turimam reikalavimui nukreipti ieškovo V. G. reikalavimą į atsakovo V. V. sūnui atsakovui R. V. perleistą turtą ir priteisti V. G. iš atsakovo R. V. proporcingai V. G. turimos reikalavimo teisės daliai į V. V. kompensacijos dalį nuo atsakovui V. V. grąžintinos 992,66 Eur sumos.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nuspręsta ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančiu atsakovo V. V. 2020 m. sausio 8 d. atliktą atsakovui R. V. 1 000 Eur mokėjimą negrynaisiais pinigais per „Revolut Ltd.“ banką dėl 372,25 Eur sumos ir taikyti restituciją – leisti nukreipti išieškojimą pagal 2013 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2‑238‑232/13 į V. V. 2020 m. sausio 8 d. pavedimu atsakovui R. V. pervestą 372,25 Eur sumą, proporcingai ieškovo V. G. turimam reikalavimui likusių pagal vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu vykdomi išieškojimai iš atsakovo V. V., reikalavimų kontekste; taip pat pripažintas negaliojančiu atsakovo V. V. 2020 m. sausio 19 d. atsakovui R. V. atliktas 3 000 Eur mokėjimas negrynaisiais pinigais per „Revolut Ltd.“ banką dėl 620,41 Eur sumos ir taikyta restitucija – leista nukreipti išieškojimą pagal 2013 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2‑238‑232/13 į V. V. 2020 m. sausio 19 d. pavedimu atsakovui R. V. pervestą 620,41 Eur sumą proporcingai ieškovo V. G. turimam reikalavimui likusių pagal vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu vykdomi išieškojimai iš atsakovo V. V., reikalavimų kontekste; likusi ieškinio dalis atmesta ir tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

16. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. G. pirmosios instancijos teisme sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 783,33 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai. Ieškovas nurodytas išlaidas prašė priteisti dviem prašymais: 2022 m. spalio 21 d. (teisme gautas 2022 m. spalio 24 d.) prašymu prašė jam iš atsakovų solidariai priteisti 1 483,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant 2022 m. rugsėjo 28 d. ieškinį, ir pateikė nurodyto dydžio išlaidas patvirtinančius įrodymus; taip pat 2023 m. kovo 7 d. (teisme gautas 2023 m. kovo 8 d.) patikslintu prašymu prašė priteisti papildomai patirtas 300 Eur dydžio išlaidas už patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje ir atstovavimą minėtame teismo posėdyje ir pateikė įrodymus nurodyto dydžio išlaidoms pagrįsti.

18. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, vertino, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 25 proc., o atmesta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 75 proc. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalimi, paskirsčius bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, ieškovui V. G. priteista iš atsakovo V. V. 234,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui R. V. priteista iš ieškovo V. G., atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą (t. y. ieškovui iš atsakovo R. V. priteistiną 234,17 Eur sumą įskaičius į atsakovui R. V. iš ieškovo priteistiną 2 549,63 Eur (3 399,50 Eur x 75 proc.) sumą), priteista 2 315,46 Eur (2 549,63 Eur – 234,17 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

19. Reikšminga pažymėti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų atmesti ieškovo prašymą bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisti solidariai ir padarytos išvados, jog iš bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą pripažintina, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑275/2012).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 99 punktą). Klausimą, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktą).

27. Iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų nustatyta, kad ieškovas sutinka, jog ieškovo 1 573,33 Eur (90 Eur žyminis mokestis + 1 483,33 Eur išlaidos už ieškinio parengimą) bylinėjimosi išlaidų daliai pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 25 proc. patenkintų reikalavimų proporciją ir dėl šios bylinėjimosi išlaidų dalies pagrįstai nustatyta 393,33 Eur ieškovui atlygintina suma. Apeliantas taip pat nurodo ir neginčija, kad už atsiliepimo parengimą atsakovui R. V. galėjo būti priteista 75 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 726 Eur (968 Eur x 75 proc.).

29. Apelianto vertinimu ir apskaičiavimais, pirmosios instancijos teisme atlygintina ieškovui bylinėjimosi išlaidų suma turėtų sudaryti iš viso 693,33 Eur (t. y. 393,33 Eur + 300 Eur). Taigi, apelianto vertinimu ir apskaičiavimais, pirmosios instancijos teisme ieškovui iš atsakovo V. V. vietoje 234,16 Eur turėjo būti priteista 346,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (693,33 Eur / 2), o atsakovui R. V., atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, iš ieškovo V. G. turėjo būti priteista 379,33 Eur (726 Eur – 693,33 Eur / 2 = 379,33 Eur), vietoje priteistos 2 315,46 Eur sumos.

31. Viena vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, kad ieškovo kartu su pradiniu ieškiniu pateiktame atsakovo V. V. „Revolut Ltd.“ banko sąskaitos išraše laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. pateikti duomenys apie 2020 m. sausio 17 d. VSDFV 2 068,05 Eur piniginių lėšų sumos pervedimą. Taip pat kartu su ieškovo pradiniu ieškiniu pateikti duomenys, jog ieškovo atstovams 2022 m. rugpjūčio 8 d. antstoliui D. B. el. laišku pateikus užklausą patikslinti civilinėje byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui V. V. pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ar 2019 m. gruodžio mėnesį ir 2020 m. sausio mėnesį kreditorių naudai iš skolininko išieškotos įprasto dydžio sumos, ar didesnės, nei įprastai, buvo gautas antstolio 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakymas, kad 2019 metų gruodžio mėnesį ir (ar) 2020 metų sausio mėnesį iš skolininko V. V. kreditorių naudai nebuvo išieškotos didesnės sumos nei įprastai.

32. Kita vertus, svarbu įvertinti ir tai, kad apeliantas neginčija aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl dalies šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos iki ieškovo ieškinio reikalavimų sumažinimo 2023 m. vasario 14 d. pareiškimu, paskirstymo, pagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata. Taigi ieškovas neginčija tiek dalies ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (90 Eur žyminis mokestis + 1 483,33 Eur išlaidos už ieškinio parengimą), tiek dalies atsakovo R. V. turėtų bylinėjimosi išlaidų būtent už atsiliepimo į ieškovo pradinį ieškinį parengimą (968 Eur) paskirstymo, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas proporcijas dėl 25 proc. tenkintos ir 75 proc. atmestos reikalavimų dalies.

34. Nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti tai, kad ieškovas po to, kai atsakovas R. V. pateikė atliepimą į ieškinį, atsižvelgdamas į jame atsakovo nurodytus motyvus, 2023 m. vasario 14 d. pareiškimu ieškinio reikalavimų apimtį sumažino. Taigi po minėto ieškovo pareiškimo pateikimo bylos procesas vyko dėl jau mažesne apimtimi išreikštų ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu reikalavimų.

35. Šioje byloje priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendime, kurio dalis apeliacine tvarka neapskųsta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo V. V. ginčijamais sandoriais (iš karto pervedant sūnui R. V. 1 000 Eur, gavus 2019 m. gruodžio 19 d. 1 240,83 Eur pensijos išmoką, ir 3 000 Eur, 2020 m. sausio 16 d. gavus 2 068,05 Eur pensijos išmoką), kuriais taip pat buvo pervestos pagal CPK 736 straipsnio teisinį reglamentavimą turėjusios būti išskaitytos sumos, skirtos kreditorių reikalavimams padengti pagal vykdomuosius dokumentus, ieškovui buvo atimta galimybė nukreipti išieškojimą į 992,66 Eur sumą (3 308,88 Eur x 30 proc. = 992,66 Eur) jo reikalavimams pagal vykdomąjį raštą padengti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo V. V. atliktą 2020 m. sausio 8 d. mokėjimą negrynaisiais pinigais tik dėl sumos, į kurią ieškovas galėjo nukreipti išieškojimą, pagal CPK 736 straipsnio teisinį reglamentavimą atlikus išskaitas nuo 1 240,83 Eur sumos, t. y. 372,25 Eur (30 proc. nuo 1 240,83 Eur sumos) sumos, ir 2020 m. sausio 19 d. pavedimą tik dėl sumos, į kurią ieškovas galėjo nukreipti išieškojimą, pagal CPK 736 straipsnio teisinį reglamentavimą atlikus išskaitas nuo 2 068,05 Eur sumos, t. y. 620,41 Eur (30 proc. nuo 2 068,05 Eur) sumos.

36. Priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendime pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl taikytino restitucijos būdo, nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovas R. V. iš atsakovo V. V. ginčijamų sandorių pagrindu gavo 992,66 Eur, jais atsakovas V. V. negalėjo laisvai disponuoti, būtent šia apimtimi ieškovui buvo atimta teisė nukreipti išieškojimo veiksmus, todėl susiklosčiusioje situacijoje taikytina restitucija – leidžiant nukreipti išieškojimą pagal 2013 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-238-232/13 į V. V. 2020 m. sausio 8 d. mokėjimo pavedimu atsakovui R. V. pervestą 372,25 Eur sumą ir 2020 m. sausio 19 d. mokėjimo pavedimu atsakovui R. V. pervestą 620,41 Eur sumą proporcingai ieškovo V. G. turimam reikalavimui visų atsakovo V. V. turimų įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus kontekste.

37. Taigi, išnagrinėjus civilinę bylą ir pirmosios instancijos teismui pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančias ta apimtimi, kuria turėjo būti atliktos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, leista nukreipti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, pagal kurį išieškojimas vykdomas ieškovui V. G., į ginčytais mokėjimo pavedimais atsakovo V. V. atsakovui R. V. atitinkamai pervestas 372,25 Eur ir 620,41 Eur sumas proporcingai ieškovo V. G. turimam reikalavimui visų atsakovo V. V. turimų įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus kontekste. Nurodytos sumos iš esmės atitinka ieškovo 2023 m. vasario 14 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo nurodyto reikalavimo apimtį (t. y. nuo 992,66 Eur sumos, proporcingai V. G. turimos reikalavimo teisės daliai į V. V.).

38. Atsižvelgiant į ieškovo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo turinį bei po tokio ieškovo pareiškimo pateikimo pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintą ieškinio dalį, nėra pagrindo sutikti su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad ieškovas vis tiek pasirinko teikti visiškai nepagrįstą ieškinį atsakovams. Nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas dėl po ieškinio reikalavimų sumažinimo likusios reikalavimų dalies būtų nesąžiningai pareiškęs nepagrįstą reikalavimą.

39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad po 2023 m. vasario 14 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo pateikimo ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas prašė atlyginti, sudaro 300 Eur. Atsakovų po 2023 m. vasario 14 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo pateikimo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 431,50 Eur, t. y. yra gerokai didesnės už tenkintą ieškinio reikalavimą.

40. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad bylos nagrinėjimas 2023 m. balandžio 3 d. ir vėliau buvo atidėtas dėl ieškovo veiksmų (neveikimo) ir netinkamo pasiruošimo civilinei bylai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio pobūdžio argumentus atsakovų atstovas buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teisme vykusiame 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ir prašė teismo, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgti į ieškovo procesinį elgesį, teigdamas, kad teismo posėdžiai ne kartą atidėti ne dėl atsakovų kaltės, o dėl to, kad ieškovo atstovas atėjo nepasiruošęs. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje teismo sprendimo dalyje pagrįstai įvertino tai, kad ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidų), susijusių su ieškinio reikalavimų tikslinimu. Pirmosios instancijos teismas dėl to nenustatė pagrindo sumažinti ieškovui priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, remiantis atsakovų atstovo baigiamosiose kalbose nurodytais motyvais.

41. Pastebėtina, kad nors atsakovas R. V. atsiliepime į ieškinį dėl ieškovo reikalavimo teisės apimties pažymėjo, kad ieškovas teoriškai galėtų pretenduoti į atskaitymų dydžio (t. y. 30 proc.) sumą, t. y. 992,66 Eur (tai proporcingai ieškovo turimai reikalavimų sumai procentine išraiška visų atsakovo V. V. įsipareigojimų kontekste sudarytų 775,47 Eur (992,66 Eur x 78,12 proc.)), tačiau atsakovas su ieškinio reikalavimais iš esmės nesutiko ir prašė visiškai atmesti ieškovo ieškinį. Atsakovai, ir ieškovui pateikus 2023 m. vasario 14 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, su ieškovo ieškiniu nesutiko. Įvertinus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl šalių procesinio elgesio ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad tolesnių bylinėjimosi išlaidų susidarymą išimtinai lėmė ieškovo procesinis elgesys.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos baigtį, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas tarp šalių nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir bylos proceso eigą, šalių procesinį elgesį, ieškovo pateiktą 2023 m. vasario 14 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ir galutinį bylos procesinį rezultatą, daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, paskirstant dalį šalių pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, yra pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo bendrosios CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

43. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą kelia abejones dėl ieškovo nurodytų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų realumo. Įvertinus bylos duomenų visumą, atsakovų nurodomi argumentai, kad ieškovo pateikta 2023 m. kovo 1 d. sąskaita faktūra išankstiniam apmokėjimui negali būti dokumentas, patvirtinantis paslaugų apeliantui suteikimo faktą, todėl bylinėjimosi išlaidos pagal tokį dokumentą apeliantui negalėjo būti priteistos, atmestini.

45. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017 32 punktą). Visais atvejais priteisiant šių išlaidų atlyginimą yra taikomas realumo kriterijus, kuris reiškia, kad turi būti nustatyta, kad bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑7‑687/2017 10 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Nustatyta, kad ieškovas kartu su 2023 m. kovo 7 d. patikslintu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė 2023 m. kovo 1 d. sąskaitą faktūrą išankstiniam apmokėjimui ir 2023 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymą Nr. 6106. Ieškovo pateikta 2023 m. kovo 1 d. sąskaita faktūra išankstiniam apmokėjimui pasirašyta ieškovui atstovaujančio advokato, joje nurodyta 300 Eur suma ir detalizuotas teisinių paslaugų pobūdis (patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas; pasiruošimas bylos nagrinėjimui 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje; atstovavimas 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje). Iš bylos duomenų matyti, kad nurodytos teisinės paslaugos buvo teiktos, ieškovui atstovavęs advokatas A. B. dalyvavo 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje. Ieškovo pateikto 2023 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymo Nr. 6106 duomenimis, A. B. buvo sumokėta 300 Eur suma pagal 2023 m. kovo 1 d. sąskaitą faktūrą išankstiniam apmokėjimui (už V. G.).

48. Atsakovų pažymima aplinkybė, kad 2023 m. kovo 1 d. sąskaita faktūra išankstiniam apmokėjimui apmokėta M. Š., nelaikytina turinčia esminės teisinės reikšmės. Pirma, bylos duomenimis, atsakovų nurodomas ieškovo atstovas 2022 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, dėl kurios apmokėjimo realumo atsakovai abejonių nekelia. Antra, kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, yra išaiškinta, kad byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti atlyginti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2022, 28 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. Taigi yra pakankamas pagrindas byloje vertinti, kad ieškovo nurodytos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ir atitinka realumo kriterijų. Nors atsakovai reiškia abejonę, kad proceso šaliai egzistuoja galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (išankstinį apmokėjimą grąžinti paslaugos gavėjui), tačiau konkrečių duomenų, kurie patvirtintų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje byloje, nepateikta.

50. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovo patirtų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, prašyta priteisti 2023 m. kovo 7 d. prašymu, atlygintina visiškai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovui atlygintina pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų suma iš viso sudaro 693,33 Eur (393,33 Eur (t. y. ((90 Eur + 1 483,33 Eur) x 25 proc.) + 300 Eur). Nurodyta 693,33 Eur suma ieškovui iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis. Dėl to ieškovui iš atsakovo V. V. priteistina suma sudaro 346,66 Eur (693,33 Eur / 2) vietoje skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 234,16 Eur sumos.

51. Apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nustačius, kad 2 431,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis atsakovui neatlygintina, atsakovui R. V. ieškovo atlygintina pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 726 Eur (968 Eur x 75 proc.). Atlikus priešpriešinių vienarūšių mokėtinų sumų įskaitymą, atsakovui R. V. iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 379,33 Eur (726 Eur – (693,33 Eur / 2)) vietoje skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 2 315,46 Eur sumos.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, dėl to neteisingai paskirstė šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalims keistina anksčiau šioje nutartyje nurodytu būdu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus, atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

54. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovų V. V. ir R. V. lygiomis dalimis apeliantui patirtas 560 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą, taip pat pateikė turėtas nurodyto dydžio išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai yra mažesnės už Rekomendacijų 7 ir 8.10 punktuose numatytu būdu apskaičiuojamą nustatytą maksimalų dydį (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir, ieškovo apeliacinį skundą tenkinus, ieškovui priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 280 Eur (560 Eur / 2) (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Padidinti ieškovui V. G. iš atsakovo V. V. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 234,16 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų ir 16 ct) iki 346,66 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 66 ct).

Sumažinti atsakovui R. V. iš ieškovo V. G. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 2 315,46 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiolikos eurų ir 46 ct) iki 379,33 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 33 ct).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. G. iš atsakovų V. V. ir R. V. po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.