Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-07 · Administracinė byla Nr. eI2-2781-484/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
eI2-2781-484/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08608-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2781-484/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08608-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1.; 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui D. P. (D. P.), jo atstovui advokatui P. R.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. U.,

vertėjai A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 23S154259 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi”; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S157146 „Uždrausti atvykti į LR.“; 3) panaikinti Migracijos departamento sprendimą „Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2026 m. rugsėjo 19 d.“.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvoje gyvena nuo 2021 m. rugsėjo 2 d., turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 2 d. Ketindamas toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir turėdamas profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimais, visų pirma skunde pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos duomenimis, nes galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas. Todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo veiksmus pavojingus viešajai tvarkai.

Pareiškėjas pripažįsta, kad jis kelis kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytus administracinius nusižengimus, tačiau pažymi, kad visas paskirtas administracines baudas yra sumokėjęs. Administracinių nusižengimų bylos yra užbaigtos ir veikos, už kurių padarymą jis buvo nubaustas, prarado pavojingumą viešajai tvarkai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas netinkamai aiškina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymą. Nurodo, kad jam yra draudžiama vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, tačiau jam nėra uždrausta vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini). Todėl transporto priemonės vairavimas iki pasienio ruožo negali būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.

Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo padarytus pažeidimus, todėl priėmė sprendimus, kurie yra neproporcingi jo padarytiems pažeidimams.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovaujasi nustatytų faktų visuma: 1) pareiškėjas 2022 m. gruodžio 15 d. buvo nubaustas už šiurkštų administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje; 2) nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, kurį padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Atsakovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenų bazės (toliau – VSATIS) duomenimis, po to, kai pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis šešis kartus vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodamas (duomenys neskelbtini)registruotą lengvąjį automobilį.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis tuo, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir padaręs administracinius nusižengimus, tarp kurių – ir šiurkštus administracinis nusižengimas, keliantys realų pavojų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam), darymu bei administracinio poveikio priemonės nevykdymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Transporto priemonių vairavimas būnant neblaiviam yra ypač pavojingas ir kelia didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirtis – apriboti asmeniui galimybę naudotis transporto priemonėmis, nes jo veiksmai, dėl kurių minėta teisė buvo atimta, savo pobūdžiu buvo pavojingi visuomenei ar viešajai tvarkai. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat ignoruodamas paskirtą administracinio poveikio priemonę, pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumą. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, todėl jis ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas, leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvykdyti nusižengimai bei nusikaltimas, kuriuo pareiškėjas įtariamas, nebuvo netyčiniai ir neatlikti spontaniškai ar dėl nežinojimo, pareiškėjas galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.

Policijos departamento išvadoje bei Migracijos departamento priimtuose sprendimuose pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, grindžiamas konkrečiais faktais apie pareiškėjo įvykdytus nusižengimus.

Pažymi, kad nors pareiškėjui buvo atimtos teisės vairuoti Lietuvoje, jis vis tiek pats vairuodamas automobilį išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą 3 kartus. O pareiškėjo teiginiai, kad vairavimą po patikrinimo pasienyje perimdavo kitas asmuo, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje, nėra patvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, todėl jie turi būti vertinami kritiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamento sprendimai yra neproporcingi jo padarytoms veikoms ir jos negali būti kvalifikuojamos kaip grėsmė viešajai tvarkai. Pareiškėjas įtariamas įvykdęs apysunkį nusikaltimą, įvykdė administracinius teisės pažeidimus, ne vieną kartą ignoravo teismo skirtą apribojimą vairuoti transporto priemonę, o tai, anot atsakovo, neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir juos gerbti. Pareiškėjo interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis. Teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai ir rizika, jog ir ateityje gali daryti teisės pažeidimus, nesudarytų prielaidų galimam pavojui Lietuvos visuomenės narių sveikatai, turtui bei gyvybei, o įgyvendindami savo teisę gyventi Lietuvoje, kartu paisytų ir pareigos laikytis Lietuvos įstatymų ir viešosios tvarkos normų.

Atsakovo tvirtinimu, būtina apriboti pareiškėjui, kaip grėsmę keliančiam ar galinčiam kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl ir uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą. Grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje. Pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas yra susimokėjęs baudas už administracinis nusižengimus, atsakovo nuomone, niekaip nepaneigia pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas, nustatydamas draudimo laikotarpį, įvertino, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje ir vadovavosi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“, 37 ir 38.1 punktais. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų ir objektyvių duomenų, kodėl jam neturėtų būti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip kad kitiems užsieniečiams, esant analogiškoms ar panašioms aplinkybėms. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau jam nėra taikomas draudimas vykti į kitas Europos Sąjungos ar Šengeno zonos šalis, šiuo atveju nėra įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Policijos departamentas atsiliepime nurodo, kad patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, nustatė, jog 2023 m. birželio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjui pareikštas įtarimas pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį.

Policijos departamentas atsiliepime taip pat nurodo, kad pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis pareiškėjas per metus padarė du administracinius nusižengimus, iš kurių vienas – šiurkštus. Pareiškėjas nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą ir jį apgadino. Taip pat pareiškėjas baustas ir pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, už tai, kad pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje nustatyta vietinė rinkliava, ir šios rinkliavos nesumokėjo. Policijos departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad šį administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės.

Policijos departamentas atsiliepime pažymi, kad pagal VSATIS duomenis po to, kai pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis šešis kartus vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodamas (duomenys neskelbtini) registruotą lengvąjį automobilį.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Policijos departamentas, atlikdamas pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimą, vadovavosi Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo 13.2 ir 13.4 papunkčiuose nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais ir vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes – Lietuvos Respublikos duomenų bazėse ir registruose esančią informaciją apie pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką ir administracinius nusižengimus, bei informaciją, patvirtinančią, kad jis nevykdė paskirtos administracinio poveikio priemonės.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo skundo argumentas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta Lietuvoje, ir, jo manymu, jis (duomenys neskelbtini) gali vairuoti transporto priemones, šiuo atveju neturi reikšmės. Policijos departamentas pažymi, kad pareiškėjas transporto priemonę vairavo vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – atvykdamas ir išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, t. y. vairavo automobilį ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat pareiškėjas yra baustas už automobilio statymo taisyklių pažeidimą, padarytą Lietuvoje.

Atsiliepimas

Policijos departamentas atsiliepime nurodo, kad 2023 m. spalio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, įtariamajam pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiuoju.

Policijos departamento tvirtinimu, pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis priešingais teisei veiksmais, akivaizdžiai rodo jo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių, todėl jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamento nuomone, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

Policijos departamento vertinimu, ginčijami Migracijos departamento sprendimai yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti remiantis atsiliepimo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 23S154259 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ ir Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 23S157146 „Uždrausti atvykti į LR“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina ir toliau dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos – suvirintoju elektra rankiniu būdu (721215). Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą nagrinėti priėmė 2023 m. rugpjūčio 14 d.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą Nr. 23S154259 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė vadovaudamasis Policijos departamento pateikta išvada.

Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 20 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 23S157146 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – Tvarka) 5, 37 ir 38.1 punktais.

Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), Taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija) ir Tvarkos (ginčui aktuali redakcija) nuostatos.

Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas ar pakeistas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

Byloje ginčo, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui pateikė darbo pagrindu, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas pareiškėjo ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasis Policijos departamento išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Policijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 5-S-19701 (toliau – Raštas) Migracijos departamentui pateikė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Kaip matyti iš Policijos departamento Rašto, tokią išvadą Policijos departamentas pateikė remdamasis turima informacija apie pareiškėjo padarytus administracinės teisės pažeidimus bei pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje.

Policijos departamento Rašte nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu pareiškėjas yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 1 200 Eur bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 20 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. Kaip matyti iš Policijos departamento Rašto, pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta ir poveikio priemonė pritaikyta už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 20 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą ir jį apgadino.

Policijos departamento rašte pažymėta, kad pareiškėjui 2023 m. birželio 22 d. nutarimu paskirta 30 Eur bauda pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2023 m. kovo 29 d. pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje nustatyta vietinė rinkliava, ir šios rinkliavos nesumokėjo.

Policijos departamentas Rašte taip pat nurodė, kad 2023 m. birželio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 22 straipsnį, 178 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjui įtarimas pareikštas dėl to, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs du gyvenamojo namo langus, įsibrovė į gyvenamojo namo, priklausančio nukentėjusiajam, vidų ir pasikėsino pavogti name esantį turtą, kurio bendra vertė 700 Eur. Nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Rašte nurodyta, kad pareiškėjui 2023 m. birželio 26 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Policijos departamentas, remdamasis VSATIS duomenimis taip pat nustatė, kad po to, kai pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis šešis kartus vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodamas (duomenys neskelbtini) registruotą lengvąjį automobilį (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2023 m. sausio 29 d. vairuodamas automobilį išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą (toliau – PKP); 2) 2023 m. vasario 1 d. vairuodamas automobilį atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) PKP; 3) 2023 m. vasario 18 d. vairuodamas automobilį išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) PKP; 4) 2023 m. vasario 28 d. vairuodamas automobilį atvyko į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) PKP; 5) 2023 m. balandžio 22 d. vairuodamas automobilį išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) PKP; 6) 2023 m. balandžio 25 d. vairuodamas automobilį atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) PKP.

Policijos departamento vertinimu, pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų, tarp kurių – ir šiurkštus administracinis nusižengimas, padarymu kelia realų pavojų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam). Policijos departamentas atkreipė dėmesį, jog nepaisant to, kad pareiškėjui buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau jis šio draudimo nepaisė ir ne mažiau kaip septynis kartus vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirtis – apriboti asmeniui galimybę naudotis transporto priemonėmis, nes jo veiksmai, dėl kurių minėta teisė buvo atimta, savo pobūdžiu buvo pavojingi visuomenei ar viešajai tvarkai.

Duomenų apie užsienietį tikrinimo, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei parengimo, konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarką bei informacijos vertinimo kriterijus nustato Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio d. įsakymo Nr. 5-V-479 redakcija; toliau – Aprašas).

Pagal Aprašo 13 punktą užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad: jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (13.1. punktas); jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (13.2. punktas); iš užsienio teisėsaugos institucijų gauta informacija apie jo padarytas nusikalstamas veikas (13.3. punktas); jis sistemingai darė ir (ar) daro tos pačios rūšies administracinius nusižengimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius nusižengimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis nusižengimas (13.4. punktas); jis veiksmais, žodžiu ar raštu tyčia demonstruoja nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, žemina Lietuvos Respublikos valstybę ar valstybės tarnautojus dėl jų veiklos (13.5. punktas); jis aktyviai dalyvavo nesankcionuotuose renginiuose ar per masinius renginius (sporto varžybas ar kt.) kurstė nesantaiką ar dalyvavo vykdant smurtinius veiksmus (13.6. punktas); jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas išnykęs ar panaikintas (13.7. punktas).

Pareiškėjas pripažįsta, jog jis per metus padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su transportu. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, pagal savo pobūdį laikytinas šiurkščiu.

Kaip matyti iš Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje proceso dalyviams susitaikius, priimto 2023 m. spalio 25 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas ITM Nr. 01-1-23319-23 pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, o ne pagal LR BK 22 straipsnį ir 178 straipsnio 3 dalį, kaip nurodyta Policijos departamento Rašte. Pareiškėjas įtariamas tuo, kad jis 2023 m. birželio 25 d. laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 08.28 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdaužė J. Š. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambario ir virtuvės lango (dviejų dalių) stiklus bei sulaužė šių langų varčias, taip pat namo virtuvėje tyrimo metu nenustatytu būdu apgadino virtuvinį stalą ir virtuvės sieną bei tokiais savo veiksmais sugadino J. Š. priklausantį 1 644,18 eurų vertės turtą. Minėtame nutarime konstatuota, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Taigi Policijos departamento Rašte nurodytos faktinės aplinkybės atitinka Aprašo 13.2 ir 13.4 punktuose numatytus grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei kriterijus. Ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjui pareikštas įtarimas LR BK 187 straipsnio 1 dalį, nutrauktas proceso dalyviams susitaikius, nepaneigia pareiškėjui pareikšto įtarimo fakto.

Pažymėtina ir tai, pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų, jokių išvadų nedaro, nevykdo jam pritaikytos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas nėra kritiškas savo elgesiui, siekdamas sušvelninti savo padėtį, pateikia nepatvirtintas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, susijusias su administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Pareiškėjo paaiškinimas, jog jis nurodyto pažeidimo nepadarė, tariamai prisiimdamas kito asmens kaltę, patvirtina, kad pareiškėjas nėra linkęs paklusti įstatymų reikalavimams.

Pareiškėjo piktybiškas pritaikytos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nevykdymas, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesilaikyti įstatymų reikalavimų, pažeisti viešąją tvarką, rimtį, ar net nusikalsti.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su Policijos departamento ir Migracijos sprendimuose pateikta išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Dėl draudimo atvykti

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba „<...>“, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (Tvarkos 1 punktas).

Pagal Tvarkos 2 punktą, tvarka taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – sprendimas uždrausti atvykti) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu, taip pat priimant sprendimą sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti, nustatyto pagal vieną iš šių pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti minėto straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu, atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio 3 dalį.

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad priimant Tvarkos 2 punkte nurodytus sprendimus vadovaujamasi Įstatymo 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintomis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), šia Tvarka ir kitais teisės aktais.

Priimant Tvarkos 2 punkte nurodytus sprendimus vertinami duomenys, nurodyti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateiktuose arba Migracijos departamento gautuose dokumentuose atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, taip pat Migracijos departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys (Tvarkos 4 punktas).

Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Tvarkos 37.1 punktas); 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Tvarkos 37.2 punktas).

Pagal Tvarkos 38 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Tvarkos 38.1 punktas); 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Tvarkos 38.2 punktas); 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Tvarkos 38.3 punktas).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesiams priimtas įvertinus Policijos departamento pateiktą informaciją apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir nustatydamas trejų metų draudimo laikotarpį Tvarkos nuostatų nepažeidė.

Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, veikė pagal savo kompetenciją, vadovaudamasis Įstatymo, Taisyklių ir Tvarkos nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis). Kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų taip pat nėra.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taisyklių 1 punktas nustato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės nustato užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – sąrašas) sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir SIS) tvarką. Apribojimus tam tikriems asmenims vykti į Lietuvos Respubliką arba keliauti per ją tranzitu nustatančiuose Europos Sąjungos sprendimuose arba kituose pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus privalomuose tarptautinių organizacijų sprendimuose, kurie nėra įgyvendinami Europos Sąjungos sprendimais, nurodytų asmenų duomenys įrašomi į sąrašą, keičiami ar išbraukiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 639 „Dėl politinių sankcijų, kuriomis draudžiama asmenims atvykti ar keliauti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, įgyvendinimo“.

Nors pareiškėjas ir prašo panaikinti Migracijos departamento sprendimą „Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2026 m. rugsėjo 19 d.“, tačiau toks sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir jį tenkinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi. Todėl teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain; LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė