- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- eII-309-718/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00261-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- I. G.
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. G. (I. G.), jo atstovui advokatui Mindaugui Repšui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. G. (I. G.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-04-18 nutarimo Nr. 30-ANR_N-4421-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2025-04-12 surašė administracinio nusižengimo protokolą I. G. už tai, kad jis, 2025-04-12 02.00 val., Nidos g. 1, Derceklių k., Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Nurodyta, jog pažeistas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktas. Asmuo dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių paaiškino, jog nesuprato sustabdymo ir protokolo surašymo priežasčių.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-04-18 nutarimu Nr. 30-ANR_N-4421-2025 I. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad būdamas Lietuvos Respublikos pilietis, nuolatinis gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje vairavo automobilį su ne Europos Sąjungos šalyje išduotu vairuotojo pažymėjimu (pažymėjimas išduotas Rusijos Federacijoje), nepasikeitęs jo į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, buvo paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025-04-23 gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas I. G. skundas, kuriuo prašo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti iš naujo. Nurodo, kad turi kitos šalies – Rusijos Federacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad kas 6 savaites kerta Europos Sąjungos sienas ir jo vairuotojo pažymėjimas visur galioja.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime su I. G. skundu nesutinka, nurodo, jog I. G. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau — SEAKĮ) 13 straipsnio 9 punktą, kuriame be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimo išdavimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 2.4 punkte įtvirtinta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta — pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, vadinasi, transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti ne tik KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, bet ir SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, pagal kurias nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje, asmeniui tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Minėtos Taisyklės neverčia asmens pasikeisti vairuotojo pažymėjimo pasibaigus jo galiojimui, tačiau pažymėtina, kad asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE (toliau - trečioji šalis) priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepasikeitęs vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, netenka teisės vairuoti transporto priemones (Taisyklių 40 punktas). Pagal susiformavusią teismų praktiką, nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, išskyrus asmenis, turinčius Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus užsienio vairuotojo pažymėjimus, norintis vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, turi užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-26-697/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-185-1020/2017, Nr. AN2-70-655/2018). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. G. nuo 2023-10-17 yra deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu Naikupės 21-2, Klaipėdoje. Pateiktame skunde šiuo adresu taip pat nurodė savo gyvenamąjį vietą, jis nuo 2024-09-23 Lietuvos Respublikoje vykdo individualią veiklą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (toliau VSATIS) užfiksuota, kad I. G. paskutinį kartą iš Lietuvos Respublikos išvyko 2021-05-08, o parvyko 2022-05-06. Esant tokioms aplinkybėms, nekyla abejonių, jog I. G. Lietuvos Respublikoje savo valia jau daugiau negu vieneri metai išlaiko pagrindinę (ar netgi vienintelę) gyvenamąja vietą, t. y. jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Duomenų, kurie paneigtų šią išvadą ir patvirtintų I. G. teiginius, kad jis Lietuvos Respublikoje pastoviai negyvena, važinėja po kitas Europos šalis, bylos medžiagoje nėra. Be to, vien tai, kad asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, dažnai važinėja po kitas valstybes, nepanaikina jo, kaip nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo, statuso. Institucijos manymu, I. G., būdamas nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, gyvenantis Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip šešis mėnesius, pagal teisės aktus turėjo įgyti Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė, nors turėjo tam pakankamai laiko, todėl 2025-04-12 padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir paskirta administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. I. G. pateiktas skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas 2025-04-18 Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriuje priimtas nutarimas Nr. 30-ANR_N-4421-2025 administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25270122119, turi būti paliktas nepakeistas. Skundą nurodė nagrinėti Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. G. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą. Nurodė, kad jis yra gimęs Lietuvoje, šiuo metu čia gyvena, tačiau jo darbas yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl nuolat išvyksta ir parvyksta daugmaž kas 6 savaites. Teisę vairuoti ir vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs Rusijos Federacijoje, kur gyvena jo sūnus. Šiuo metu dėl įvykių Lietuvos Respublikos piliečiams yra nerekomenduojama vykti į Rusijos Federaciją. Jis nuo karo pradžios nevyksta į Rusijos Federaciją aplankyti sūnaus. Dirba ne Lietuvos Respublikoje, visur naudojasi Rusijos Federacijoje jam išduotu vairuotojo pažymėjimu, kuris galioja iki 2027 m., niekada nėra susidūręs su nesklandumais. Be to, būdamas Lietuvoje nuo 2018 m. visada nuomojasi automobilį (CityBee) ir nuomos sutarties sudarymo metu pateikia savo pasą bei vairuotojo pažymėjimą, tačiau niekada nebuvo įspėtas, jog jo vairuotojo pažymėjimas yra netinkamas, nėra gavęs jokių pranešimų, jog Lietuvoje jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Be to, grįžęs gyventi į Lietuvos Respubliką, buvo nuvykęs į akcinę bendrovę „Regitra“ dėl informacijos, ar jo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis, ir jam buvo atsakyta, kad, jeigu jis kerta ES sieną, jo turimas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis. Kadangi jo darbas susijęs su nuolatiniais išvykimais iš Lietuvos Respublikos, manė, kad jam nėra būtina įgyti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis neteisingai įvertino aplinkybes. Prašo teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, sušvelninti baudą ir neskirti jam teisės vairuoti atėmimo. Sutinka laikyti egzaminą tam, kad gautų Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, pripažino, jog nusižengimą padarė nežinodamas, gailisi.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto I. G. atstovas advokatas M. Repšas prašė, skundą tenkinti, atsižvelgti į tai, kad I. G. neturi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus, administracinį nusižengimą padarė neteisingai supratęs tvarką dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo bei jo atžvilgiu taikyti 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį neatvyko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas, Institucijai apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti AVPK atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 424 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Už šio administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 300 iki 450 eurų. Pagal ANK 424 str. 7 d. už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, išklausęs pareiškėją teismo posėdžio metu sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas svarbias faktines aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo naikinti nėra pagrindo.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje nėra ginčo, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavęs I. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo. Pateiktą prašymą motyvuoja tuo, kad I. G. pažeidimą padarė dėl teisės aktų nežinojimo. Jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nes kas šešias savaites išvyksta dirbti ne Lietuvos Respublikoje. Dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės t. y. specialiosios teisės atėmimo 9 mėnesiams, ilgą laiką bus apsunkintas jo darbinių funkcijų atlikimas. Jis anksčiau nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus ir tai patvirtina, kad asmuo nėra linkęs daryti administracinių nusižengimų. Pareiškėjas, suprato, kad nesilaikė teisės aktų reikalavimų, administracinio nusižengimo neginčija ir savo poelgio neteisina.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).
Teismo nuomone, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 375 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams (ANK 424 straipsnio 3, 7 dalis).
Administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, teismas Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad I. G. paskirta piniginė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda, atitinka aptartą administracinio nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę ir nėra per griežta, kartu pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo. Tačiau teismas įvertina tai, kad skundu taip pat prašoma sutrumpinti I. G. skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismas įvertina, kad I. G. už tokio pobūdžio ir (ar) kitus šiurkščius administracinius nusižengimus anksčiau baustas nebuvo, ankščiau paskirtos baudos už greičio viršijimą sumokėtos, teismo posėdžio metu neginčijo faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių. Byloje pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų I. G. nėra, teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga su darbu susijusių funkcijų vykdymui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į esamą teisinį reguliavimą, taip pat įvertinęs aukščiau nurodytas padaryto administracinio pažeidimo faktines aplinkybes bei I. G. asmenybę, jo elgesį po padaryto nusižengimo, sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjui sutrumpinti skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių. Šios priemonės taikymo terminai, teismo vertinimu, leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias administracinių nusižengimų padarymas sukelia pačiam pažeidėjui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, I. G. skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas nutarimas keistinas, sutrumpinant I. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Kita skundžiamo nutarimo dalis paliktina nepakeista (ANK 424 straipsnio 3, 7 dalys, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nusižengimų 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto I. G. (I. G.) skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-04-18 nutarimą Nr. 30-ANR_N-4421-2025, sutrumpinant I. G. (I. G.) pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.