- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1346-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05498-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- N. S.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-389-466/2011 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimo. Ieškovė sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio iš prašė atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra tik 668 Lt per mėnesį, transporto priemonių neturi, turi tik kelis žemės sklypus, piniginių santaupų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti- sumokėti 1300 Lt žyminio mokesčio ir atidėtas likusios 1500 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš karto sumokėjo 2700 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl ji gali sumokėti didesnį nei 200 Lt dydžio žyminį mokestį. Be to, ieškovė teigia, kad ji R. D. sumokėjo 100 000 Lt netesybų, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis nėra itin bloga. Ieškovė turi keletą žemės sklypų. Dėl išvardintų priežasčių teismas įpareigojo sumokėti 1300 Lt žyminio mokesčio, o 1500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad ši teismo nutartis ne tik užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, bet ir neatitinka protingumo kriterijų, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, nes ieškovė neturi galimybės sumokėti tokios pinigų sumos. Be to, ieškovė prašė ją iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir šį prašymą adresavo Vilniaus apygardos teismui, o ne pirmosios instancijos teismui, todėl ši nutartis turėtų būti panaikinta, o klausimą turėtų išspręsti Vilniaus apygardos teismas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, nes ji turi kelis žemės sklypus. Be to, pati ieškovė teigia, kad sumokėjo 100 000 Lt netesybų, todėl atsižvelgus į tokią sumą, 1300 Lt žyminio mokesčio suma nėra didelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų, išskyrus galimybę jas peržengti esant viešajam interesui, ir tikrinant absoliučių sprendimo(nutarties) pagrindų (ne)buvimą.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką taikant CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet nėra duomenų apie tai, kad tokia turtinė padėtis ateityje gali iš esmės pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009 ir kt.). Tuo tarpu CPK 84 straipsnis dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taikomas nustačius, kad minimi sunkumai yra laikini, kad turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011 ir kt.).
Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos turtinę padėtį, be to, ji buvo prašiusi iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, o ne atidėti jo sumokėjimą, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti apeliacinio skundo, juo taip pat prašoma atleisti nuo žyminio mokesčio dalies (ieškovė yra sumokėjusi 200 Lt).
Asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje asmens prašymo išsprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė apie ieškovės prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo išsprendimo rezultatą, tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog šis prašymas iš esmės buvo atmestas, nes pagal skundžiamą nutartį ieškovei tenka pareiga sumokėti visą žyminį mokestį (tik dalies jo sumokėjimą atidedant vėlesniam laikui). Taigi, pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau išspręsdamas klausimą, kurio ieškovė neprašė, t.y. atidėdamas dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 str.) Dėl šios priežasties Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis naikintina kaip priimta pažeidus proceso teisės normas, t.y. išsprendus procesinį klausimą, kuris neturėjo būti sprendžiamas nesant ieškovės prašymo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.) ir ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 d.).
Ieškovė nurodo, kad jos turtinė padėtis yra sunki - gaunamos pajamos yra tik 668 Lt per mėnesį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, yra būtina atsižvelgti ne tik į asmens gaunamas pajamas, bet į visą turtinę padėtį apskritai.
Kaip nurodo pati ieškovė ir kaip matyti iš anksčiau į bylą pateiktų dokumentų, ieškovė turi tris žemės sklypus Kauno rajone. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog ieškovė, nors ir teigdama, jog jos turtinė padėtis yra sunki, nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o atstovavimo sutartį sudarė ir apeliaciniame skunde nurodė, jog bylą ves per advokatą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į ieškovės nurodomą sumokėtą 100‘000 Lt netesybų sumą – paprastai asmenys, gaunantys 668 Lt pajamų per mėnesį tokiomis sumomis nedisponuoja. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis nėra tokia sudėtinga, kad būtų pagrindas ją atleisti nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio - 2 800 Lt, kaip tą prašo padaryti ieškovė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įpareigodamas ieškovę sumokėti 1 300 Lt, faktiškai jau konstatavo, jog šiuo metu ieškovei sumokėti visą žyminį mokestį yra per sunku, tuo tarpu išvadai, kad artimiausiu metu ieškovės turtinė padėtis pagerės, rimtų argumentų nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas ieškovę atleisti nuo pusės žyminio mokesčio – 1 500 Lt, o likusią žyminio mokesčio dalį – 1 300 Lt ieškovė įpareigotina sumokėti iki 2011 m. rugsėjo 30 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atleisti ieškovę R. S. nuo dalies (1500 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.
Nustatyti ieškovei terminą iki 2011 m. rugsėjo 30 d. sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį - 1300 Lt ir pateikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus.