Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., teismo posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., transporto priemonės savininkui A. V., išnagrinėjęs A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1994-01-14, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. 2015-05-01 apie 20.45 val. Pavabalkšnio k., Kazlų Rūdos sav., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,78 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kadangi ji yra atimta ir 2014-09-08 būdamas bausmtas pagal LR ATPK 129 str. Taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir valstybinės techninės apžiūros talono. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė KET 14, 16 punktus ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 130² str., 124 ¹str. 8d.

Apklaustas teisme, A. B. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2015-05-01 su A. V. priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) kartu su draugu pavežė neblaivųs A. V. sūnų pas jo tėvą. Tada automobilis ir rakteliai buvo palikti pas jį namuose Nartelio kaime. Tasda išgėrė, be savininkės žinios paėmė automobilį ir išvažiavo. Sulaikė policija ir paėmė automobilį. Vairuotojo pažymėjimo netekęs už chuliganišką vairavimą. Po to dar yra pkliuvęs vairuodamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, už ką pernai nubaustas. Gailis dėl padaryto pažeidimo.

Transporto priemonės savininkė A. V. paaiškino, kad 2015-05-01, buvo pentadienis, atvyko į sodą Nartelio kaime. Atvažiavo su automobiliu ,,Opel Vectra‘‘. Sode rado savo išgėrusį sūnų. Kartu buvo ir A. B.. Jis buvo blaivus. Su sūnumi apsipyko dėl jo neblaivumo. Sūnus pasakė, kad reikia nuvežti tėvui valgyti. Ji tam neprieštaravo. Leido pasinaudoti savo automobiliu. Sūnus buvo neblaivus, todėl nevairavo. Kad A. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones, ji nežinojo. Taip jie išvažiavo, o automobilis liko pas A. B.. Kodėl jis neatvarė jai atgal automobilio, ji nežino. Automobilio pradėjo ieškoti sekmadienį. Tada ir sužinojo, kad jis policijos paimtas, nes A. B. sulaikytas jį vairavęs neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltę padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 130² str., 124 ¹str. 8d., įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK:07-15-9261001 (b.l.2-3), neblaivumo nustatymo kvitas (b.l.4), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b.l.6-12), M. S. paaiškinimas (b.l.13), A. K. paaiškinimas (b.l.14), A. B. paaiškinimas (b.l.15), tarnybinis pranešimas (b.l.16), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.17), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l.18), kita bylos medžiaga.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimų numatytų LR ATPK 130² str., 124 ¹str. 8d. požymius.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis LR ATPK 30 ²str., teismas sprendžia, jog A. B. skirtinos LR ATPK 130² str., 124 ¹str. 8d. sankcijų vidurkius atitinkančios nuobaudos.

Padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., taikomas pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimas, nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė ši transporto priemonė yra (LR ATPK 26 str. ). Kokių nors išskirtinių ar reikšmingų bylai aplinkybių nenustatyta, sankcijoje nepalikta teismui alternatyvios teisės dėl transporto priemonės konfiskavimo. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnio numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-04 nutartis byloje Nr. N62-3881/2011).

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Aplinkybė, jog pažeidimo padarymo metu vairuotas automobilis priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra pakankamas pagrindas jo nekonfiskuoti. Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra išaiškinta, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, jog kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas panaudojo daiktą (automobilį ir kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-31/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinė byla Nr.N575-3213/2010).

Teismas sprendžia, jog A. V. neužtikrino, kad A. B., kuris jau buvo baustas už tai, kad vairavo chuliganiškai, bei už tai, kad vairavo neblaivus neturėdamas teisės, nepasinaudotų jos automobiliu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilį paėmė savavališkai, t. y. be savininkės žinios, taip pat, kad transporto priemonės savininkė elgėsi rūpestingai ir ėmėsi reikiamų priemonių užkirsti kelią neteisėtam naudojimuisi jos nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

NUTARĖ:

A. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., ir skirti jam 1303 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) su transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio A. V., konfiskavimu.

A. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 8 d., ir paskirti 8 Eur (aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2d., A. B. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 1303 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) su transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio A. V., konfiskavimu.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jei baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, įplaukos kodas – 6030, kvitas pateiktas Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas perduodamas antstoliui vykdymui, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimą pavesti vykdyti Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK, A. B. ir A. V..