Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. ir konfiskuotos transporto priemonės savininkės A. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikdami su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimu, tiek pažeidėjas, tiek konfiskuoto automobilio savininkė Kauno apygardos teismo prašo pakeisti aukščiau minėtą nutarimą, nekonfiskuojant A. V. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniuose skunduose nurodo, kad konfiskuotos transporto priemonės savininkė yra A. V. ir byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių suformuluoti teisinį priekaištą jai, jog ji nesielgė taip rūpestingai, kad galėtų užkirsti kelią neteisėtai panaudoti savo automobilį. Apeliantai kategoriškai teigia, jog A. V. savo automobilio A. B. vairuoti neblaiviam ir važinėti po kaimą nedavė, t. y. jam, dar esant blaiviam, automobilio raktelius davė M. V., kad jį V. U. nuvežtų pas jo tėvą V. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini) k. Marijampolės sav. Pats M. V. vairuoti jau negalėjo, nes buvo neblaivus. A. B. teigia, kad nuvežus M. V. pas tėvą, jis ten pasiliko ir liepė jo motinai priklausantį automobilį nuvaryti jai. Tačiau grįžus į (duomenys neskelbtini) k. Marijampolės sav., V. U. A. V. automobilį paliko pas A. B. namuose, nes šis jam pasakė, jog pats nuvarys automobilį A. V.. Tačiau automobilio jai nepristatė, o jai nesakęs, išvažiavo į kaimą. Nuvažiavęs į parduotuvę nusipirko dvi skardines alaus, kurį bevažiuojant išgėrė. Bevažiuojantį jį sustabdė nepažįstamas vyriškis, kuris, įtarus jį esant neblaiviam, išlaipino iš automobilio ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė A. V. automobilį, o A. B. už vairavimą neblaiviam ir už tai, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, surašė administracinio teisė pažeidimo protokolą. A. B. pripažįsta, kad automobilį, būdamas neblaivus, pasiėmė savavališkai, apie tai neinformuodamas nei M. V., nei A. V.. Juolab, jo teigimu, jis šių asmenų neinformavo apie tai, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir kad ji jam buvo atimta už chuliganišką vairavimą bei kad jis anksčiau buvo sulaikytas vairuojant transporto priemones neblaivus.

A. V. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nagrinėjamojoje byloje A. B. pažeidimui daryti panaudojo ne nuosavą transporto priemonę, todėl jos konfiskavimo proporcingumo klausimas pirmiausia sietinas su automobilio savininkės, t. y. jos, teisėtų interesų apsauga. Nurodo, kad ji pensininkė, turi sveikatos sutrikimų (jai yra nustatyta osteoporozė), dažnai lankosi pas gydytojus, perka vaistus. Teigia, kad transporto priemonę įsigijo iš savo piniginių lėšų, savo poreikiams tenkinti. Pažymi, kad yra išsituokusi, gyvena viena ir viena išlaiko savo dviejų kambarių butą. Jos teigimu, kito automobilio ji negalės įsigyti, nes jos gaunamos pajamos nėra labai didelės, todėl jai šis automobilis yra reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

A. B. ir A. V. apeliaciniai skundai tenkintini.

Ginčo dėl A. B. inkriminuotų pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniuose skunduose keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, kiek tai susiję su turto konfiskavimu, klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu, konfiskuojamas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teisė jis priklauso. ATPK 130² straipsnio sankcija teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims imperatyviai reikalauja skirti transporto priemonės konfiskavimą kartu su bet kuria sankcijoje numatyta nuobaudos rūšimi (bauda arba areštu). Neskirti privalomos sankcijoje numatytos nuobaudos galima tik vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Nr. N575-3213/2010, N261-4264/2011, N261-4604/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir A. B. neskirti papildomos nuobaudos - A. V. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo - galima tik nustačius teisiškai reikšmingą faktą, kad transporto priemonė, kuria A. B. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jo savininkės A. V. valią. Kitaip tariant, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimo padarymo įrankis (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant savininko teisių, t. y. su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino pakankamos savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pripažindamas A. B. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo, taip pat konstatavo, kad A. V. neužtikrino, jog A. B., kuris jau buvo baustas už tai, kad vairavo chuliganiškai, bei už tai, kad vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės, nepasinaudotų jos automobiliu. Apylinkės teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilį paėmė savavališkai, t. y. be savininkės žinios, taip pat, kad transporto priemonės savininkė elgėsi rūpestingai ir ėmėsi reikiamų priemonių užkirsti kelią neteisėtam naudojimuisi jos nuosavybe.

Tačiau aukštesnysis teismas visiškai sutinka su A. V., kad nagrinėjamojoje byloje A. B. pažeidimą padarė vairuodamas ne nuosavą, bet kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, taigi jos konfiskavimo proporcingumo klausimas pirmiausia sietinas su automobilio savininkės A. V. teisėtų interesų apsauga. Šiame kontekste pažymėtina, kad, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas pažeidimo padarymo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014). Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, pritaikydamas trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimą, šiomis nuostatomis nesivadovavo.

Kaip minėta, A. B. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą be baudos paskirta ir papildoma administracinė nuobauda – A. V. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Tiek pažeidėjas A. B., tiek automobilio savininkė A. V. apylinkės teismo posėdžio metu ir apeliaciniuose skunduose aiškino, kad automobilis buvo paimtas A. B. dar esant blaiviam ir A. V. nežinant, jog A. B. yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Byloje absoliučiai nėra jokių įrodymų, paneigiančių šią versiją. Be to, tokia versija yra pakankamai įtikinama, kadangi A. V. iš tiesų galėjo nežinoti, jog jos sūnaus draugas A. B. yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones. O tai, kad A. B. alkoholį vartojo vėliau, t. y., kai automobilio rakteliai jau buvo pas jį, ir nežinant apie tai A. V., taip pat nepaneigta. Todėl šiuo konkrečiu atveju galima pagrįstai teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo transporto priemonę prieš transporto priemonės savininkės valią, jai šių aplinkybių nežinant, todėl A. V. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Ši situacija išsiskiria tuo, jog tikrasis teisės pažeidėjas – A. B., kuris privalo būti teisingai nubaustas ir patirti atitinkamus neigiamus suvaržymus, nėra automobilio „Opel Vectra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Dėl šių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nukenčia teisėtos savininkės, kuri nėra atsakinga už administracinio teisės pažeidimo padarymą, interesai ir tokia situacija aukštesnės instancijos teismo nėra toleruotina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) Taigi skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl kito asmens (ne teisės pažeidėjo) civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nuobaudos – automobilio konfiskavimo – paskyrimas tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininkės teisėms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. V. su jai priklausančia nuosavybe elgėsi pakankamai rūpestingai, o aplinkybės, kad A. B. vairavo jai priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jai nebuvo žinomos. Konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nustatyta griežta valstybės politika nagrinėjamu atveju siekiama mažinti kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Tačiau netiesiogiai baudžiant už teisės pažeidimą neatsakingą trečią asmenį, iškreipiama teisės sistemos paskirtis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad A. V. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu pažeidimą padaręs A. B. pasinaudojo jos neinformavęs apie teisės vairuoti transporto priemones netekimą, bei, jai nežinant apie alkoholio vartojimo faktą, daroma išvada, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkė neteko nepriklausomai nuo jos valios ir jai neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui. Todėl konstatuotina, kad A. V. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti pažeidėjui A. B. nepriklausančio automobilio. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, netaikius ATPK 130² straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, gali būti pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Atsižvelgiant į tai skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą pakeisti: pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei A. V..

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.