Kauno apylinkės teismo sprendimas

Dublike (b.l. 79-80) ieškovas su atsakovo atsiliepimo argumentais nesutiko. Nurodė, kad ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra sandėliavimo. Ieškovas niekada nebuvo leidęs atsakovui ar jo motinai J. B., naudotis ginčo patalpomis, juo labiau, nėra leidęs naudotis šiomis patalpomis kaip gyvenamomis, t.y. nepaisant šių patalpų paskirties. Savo reikalavimą ieškovas grindžia ir tuo, kad atsakovas be teisėto pagrindo gyvena negyvenamosios paskirties pastate (paskirtis - sandėliavimo). STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.9. p. nurodyta, kad šių statinių paskirtis yra ką nors laikyti (sandėliuoti): saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti, t.y. nėra skirti gyventi žmonėms. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Mano, kad atsakovas atsiliepime nenurodė ir nepateikė teismui jokių oficialių rašytinių dokumentų (ar jų kopijų), kurie galėtų patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl neva teisėto gyvenimo ginčo patalpose, t.y. kad jos jam buvo suteiktos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad Kauno aklųjų ir silpnaregių kombinatas leido atsakovui neterminuotai naudotis ginčo patalpomis savo nuožiūra ir jose gyventi ir kad tokia pareiga (leisti) perėjo ir ieškovui. Pastebėjo, kad net ir tokiu atveju, jeigu būtų pateikta įrodymų apie tai, kad ginčo patalpos Kauno aklųjų ir silpnaregių kombinato buvo suteiktos naudotis (vienokiomis ar kitokiomis teisėmis) atsakovo motinai, atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokia jo motinos galimai turėta teisė perėjo ir atsakovui. Pažymėjo, jog aplinkybės, kad atsakovas į ginčo patalpas įsikėlė savavališkai, ieškovas teismui neįrodinėjo ir pareigos įrodyti teismui, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, neturėjo. Tokią pareigą turi atsakovas, tačiau jis nepateikė teismui įrodymų, jog teisėtai yra užėmęs ginčo patalpas ir naudojasi jomis kaip gyvenamomis, kas visiškai neatitinka šių patalpų paskirties. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad yra teisėtas ginčo patalpų valdytojas ir, kad atsakovas pažeidžia ieškovo teises, nes ieškovas negali ginčo patalpomis naudotis ir disponuoti savo nuožiūra, todėl šios ieškovo įrodytos faktinės aplinkybės, kurių atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia, yra pagrindas teismui ieškovės ieškinį patenkinti ir taip apginti pažeistą ieškovės teisę. Prašė ieškinį tenkinti.

Triplike (b.l. 84-88) atsakovas nesutiko su ieškovo dublike išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovo motinai J. B. ir jos sutuoktiniui A. P. dirbusiems Kauno aklųjų ir silpnaregių kombinato 1957-1958 m. administracijos nutarimu buvo suteiktas dviejų kambarių su virtuve 25 kv.m. ploto žinybinis butas ūkinės paskirties statinyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vėliau, gimus vaikams, be anksčiau suteiktų patalpų atsakovo motinos šeimai buvo leista naudotis ir patalpa G-4 14,49 kv.m. Iš viso šeimos užimamas plotas buvo 40,23 kv.m. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai mokėjimo kvitai (Lietuvos aklųjų draugijos Kauno GM kombinatui) už suteiktų patalpų B. nuomą. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kauno įmonės raštai, adresuoti atsakovui R. P., Kauno m. LDT Vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyriaus raštai patvirtina, kad atsakovas teisėtai gyveno Aklųjų ir silpnaregių kombinato suteiktame tarnybiniame bute, ir buvo priskiriami prie piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas. Mano, kad, jei atsakovas būtų gyvenęs patalpose be teisinio pagrindo, nebūtų svarstyti jo ir jo šeimos narių prašymai gerinti gyvenimo sąlygas, suteikiant kitą gyvenamąjį plotą ar įrašyti į eilę gyvenamajam plotui gauti, ir nebūtų buvęs sprendžiamas klausimas dėl piliečių iškeldinimo iš patalpų užimtų be teisinio pagrindo. Be to, pažymėjo, kad atsakovo motina J. B. buvo sudariusi atsikaitymo už butui pateiktą ir nukanalizuotą vandenį sutartį su UAB „Kauno vandenys“, apskaitos už šaltą ir karštą vandenį pagal bute (patalpoje) įrengtus prietaisus sutartį su Kauno savivaldybės įmone „Santakos butų ūkis“, B. skirtos tarnybinės patalpos buvo pritaikytos gyventi - įvesta elektra, vanduo, veikė kanalizacija. Remiasi LAT 2002-01-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2002, 2002-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-782/2002, 2000-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1025/2000, nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-782/2002 ir teigia, kad atsakovo teisių į ginčo patalpas ir teisinių garantijų apimtis turi būti nustatoma vadovaujantis teisės aktais, kurie galiojo teisinių santykių atsiradimo metu. Atsakovas gimė 1966 m. Jis yra J. B. sūnus. Tuo metu galiojęs 1964 m. CK 329 str. numatė, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantis sutuoktinis, jų vaikai. Nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, lygiai naudojasi su nuomininku visomis teisėmis ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties (330 str.). Atsakovas nuo pat gimimo iki šiol gyvena ginčo patalpose. Nuo 1984 m. iki 1997 m. ginčo patalpose buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Atsakovo motina J. B. 1994 m. tapo senatvės pensininke. 1964 m. CK 363 str. 3 p., LR Butų kodekso, galiojusio nuo 1983-03-01 iki 1998-07-01 105 str. 9 p. numatė, jog iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų senatvės pensininkai gali būti iškeldinti tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Kitą gyvenamąją patalpą reikėjo suteikti toje pat gyvenamojoje vietovėje ir ji turėjo atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus (CK 364 str.). Todėl atsakovas, pagal 1964 m. CK 363 str. kaip darbuotojo, kuriam buvo suteikta tarnybinė patalpa, šeimos narys yra įgijęs teisę būti iškeldintas tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Pagal tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo nuostatas (1964 m. CK, LR Butų kodekso) atsakovas ir jo motina įgijo teisę naudotis gyvenamąja patalpa šios teisės nebesiejant su darbo ar tarnybos santykiais, jie turėjo pagrindą tikėtis, kad tokia teisė naudojantis patalpomis nepažeidžiant įstatymų reikalavimų nebus panaikinta ir jie nebus iškeldinti iš patalpų, nesuteikiant kitų. Darant prielaidą, kad tokia teisė pasibaigus įstatymų galiojimui buvo panaikinta, tektų konstatuoti, kad valstybė pažeidė teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principus. Pažymėjo, kad ieškovui apie tai, kad atsakovas ir jo motina gyveno ir gyvena ginčo patalpose yra žinoma seniai, tai patvirtina į bylą pateikti susirašinėjimo dokumentai.

Ieškovas savo reikalavimą iškeldinti atsakovą su visai jam priklausančiais daiktais iš ieškovo patikėjimo teise valdomu ginčo patalpų grindžia tuo, kad atsakovas be teisinio pagrindo ir ieškovo (teisėto ginčo patalpų valdytojo) sutikimo naudojasi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis, taip pažeisdamas ieškovo teises valdyti, naudoti ginčo patalpas ir jomis disponuoti, todėl atsakovas turi būti iškeldintas iš ieškovui priklausančių ginčo patalpų CK 4.37 str. 1 d., 4.95 str., 4.98 str. pagrindu. Atsakovas su ieškiniu nesutinka teigdamas, kad ginčo patalpų savavališkai neužėmė, jose gyvena nuo pat gimimo, t.y. nuo 1966 metų, todėl ieškovo teiginys, kad ginčo patalpas užimtos savavališkai yra aiškiai nepagrįstas, o reikalavimas iškeldinti iš šių patalpų nesuteikiant kitos lygiareikšmės gyvenamosios patalpos - yra neteisėtas ir netenkintinas, remiasi LAT suformuota praktika (2002-01-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2002, 2002-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-782/2002, 2000-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1025/2000, nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-782/2002, 2014-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014)

Atsakovas 2014-01-24 kreipėsi Kauno miesto savivaldybės tarybos Teismų sprendimų ir kontrolės komisiją (toliau tekste – Komisija) su prašymu sudaryti taikos sutartį (b.l. 134-135). Atsakovas Komisijai nurodė kelias alternatyvias siūlomos sudaryti taikos sutarties sąlygas: 1) iškeldinti R. P. iš ieškovui Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise priklausančio pastato - sandėlio-garažo, žymėjimas plane 3F1p, 135,43 kv. m bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų, plane pažymėtų 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, G-4 ir G-2, suteikiant kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas arba 2) esant galimybei pakeisti pastato 3F1p, 135,43 kv. m bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį iš sandėliavimo į gyvenamąją ir sudaryti su R. P. šio pastato patalpų 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, G-4 ir G-2 nuomos sutartį. R. P. prašymas buvo svarstytas Komisijos 2014-02-12 posėdyje, kuriame nutarta siūlyti Kauno miesto savivaldybės merui spręsti klausimą tada, kai bus pateikti priešpriešiniai reikalavimai (b.l. 133). Kauno miesto savivaldybės meras 2014-02-26 raštu Nr. (33.205)R-1350 informavo atsakovą, kad jo 2014-01-23 prašymas galės būti pakartotinai svarstomas tuomet, kai Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-84-475/2014 atsakovas pareikš priešpriešinius reikalavimus, atitinkančius jo siūlomas taikos sutarties sąlygas (b.l. 131-132). Atsakovas priešieškinio byloje nepareiškė. Šalims teismo posėdžių metu buvo siūlyta susitarti taikiai, tačiau ginčo išspręsti suderinus šalių valią nepavyko.

Sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d.. Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 str. prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstiniu ryšių su konkrečia vieta buvimą (Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996-IV, §§ 52-54, and Commission's report of 11 January 1995, § 63; Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; JViggins v. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., LAT 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014; 2010-02 09 nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-51/2010; 2008 04 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2008).

Pagal Teismo jurisprudenciją „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Taigi, patalpų atitiktį ,,būsto“ sąvokai lemia EŽTT praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija (LAT 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl patalpų, kuriose gyvena atsakovai ir dėl kurių kilęs ginčas, atitikties ,,būsto“ sąvokai, neturi reikšmės nacionalinėje teisėje pateikiamas patalpų klasifikavimas į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpas – patalpos pripažinimą būstu lemia nustatytas asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nacionalinėje teisėje pateikiamas pastatų klasifikavimas pagal paskirtį taip pat negalėtų būti pripažįstamas varžančiu asmens teisę į būstą, nes pastatų paskirties keitimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta supaprastinta tvarka pastato paskirčiai užbaigtuose statyti statiniuose, kuriuose neatliekami statybos darbai, pakeisti, t.y. paskirčiai iš negyvenamosios į gyvenamąją pakeisti rengiamas pastato paskirties keitimo projektas ir, gavus įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą raštu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama deklaracija, kuri yra įregistruojama ir jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojami duomenys apie paskirties pakeitimą (aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto STR 1.12.08:2010 ,,Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ (2012 m. lapkričio 28 d. red.) 16–19 punktai). (LAT 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014)

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ginčo patalpose gyvena nuo gimimo, į, tai, kad ginčo patalpos naudojamos kaip gyvenamosios daugiau kaip 50 metų, jose įrengtas elektros srovės tiekimas, buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklai, ieškovo argumentai, kad ginčo patalpos nėra skirtos gyventi žmonėms, atmestini kaip nepagrįsti, pripažintina, kad ginčo patalpos yra „būstas“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme.