Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo kopijos matyti, kad D. P. pirmu tikrinimu 15:26 val. nustatytas 3,03 prom. neblaivumas, antru pūtimu 15:43 val. – 3,06 prom. neblaivumas (b. l. 67);

iš vairuotojo pažymėjimo matyti, kad D. P. B kategorijos transporto priemones vairuoti turi teisę nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 3 prie asmens duomenų);

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis D. P. neteistas (b. l. 96), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka baustas (b. l. 105–109), nedirbantis (b. l. 110), Užimtumo tarnyboje registruotas .

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šios normos nuostatų taikymo svarstymas. Tuo pačiu pabrėžtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse nurodytas sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, tai yra, ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis D. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pripažino, kad padarė inkriminuotą nesunkų nusikaltimą ir gailisi, žala nusikaltimu nepadaryta, jis pažadėjo ateityje nusikaltimų nedaryti. Yra D. P. prašymas perduoti jį R. P. atsakomybei pagal laidavimą ir R. P. prašymas perduoti kaltinamąjį D. P. jai pagal laidavimą be užstato. Taigi yra visos formalios kaltinamojo D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis D. P. nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo, nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad dar galima pasitikėti kaltinamuoju D. P. , atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ,ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Būsima laiduotoja R. P. dirba, jos atlyginimas ( pagal pateiktus dokumentus) yra apie 1800 eurų, savo nekilnojamojo turto neturi, išlaiko dukterį. Atsižvelgiant ir į laiduotojos asmenybę bei jos turtinę padėtį, nustatomas 1000 eurų užstatas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė, šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme ar atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 67 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę. V. B. nusikalstamą veiką padarė ,turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ,todėl teismas sprendžia klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei užtikrinti visuomenės saugumą, o baudžiamojo poveikio priemonės terminas parinktas, įvertinus alkoholio koncentraciją D. P. kraujyje-3,03 promilių neblaivumas , nusikalstamos veikos padarymo būdą ir galėjusias kilti pasekmes. Šiuo atveju D. P. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ir, kaip pats pripažino ir patvirtina bylos duomenys, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti kaltininką, nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Todėl D. P. skirtina prokurorės prašomos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju D. P. vairuotas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. jam priklausančios ir Šiaulių aps. VPK aptarnavimo skyriui perduotos saugoti (b. l. 38), transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis) su automobilio priklausiniais: jo rakteliu ir dokumentais.

Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93–94) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

CD diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos ir CD diskas su apklausų garso įrašais paliktini saugoti prie bylos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, D. P. grąžintini jo asmeniniai daiktai (saugomi automobilyje): stiklų valiklis, audeklas, tuščia plastikinė tara, tempimo virvė, raktas ratams atsukti, 2 rašikliai, 2 automobilio kvepalų indai.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam D. P. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 13 d. 15.26 val. (b. l. 71) iki 2020 m. balandžio 14 d. 12.40 val. (b. l. 73), tai yra viena para.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299,301-302,304-305,307 straipsniais ,303 straipsnio 4 dalimi, 312-313 straipsniais , teismas

nusprendžia:

D. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ( Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis).

D. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) , perduoti R. P. ,asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 1000 ( vieno tūkstančio) eurų užstatu. Įpareigoti laiduotoją R. P. per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) sumokėti 1000( vieno tūkstančio) eurų užstatą.

Išaiškinti laiduotoja R. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas,pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo,už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Į bausmės laiką D. P. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą.

Išaiškinti D. P. ,kad jam per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. P. ir perduotą saugojimui Šiaulių aps. VPK aptarnavimo skyriui, su automobilio priklausiniais: jo rakteliu ir dokumentais, bei, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, D. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

CD diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos ir CD diską su apklausų garso įrašais, palikti saugoti prie bylos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, D. P. grąžinti jo asmeninius daiktus (saugomus automobilyje): stiklų valiklį, audeklą, tuščią plastikinę tarą, tempimo virvę, raktą ratams atsukti, 2 rašiklius, 2 automobilio kvepalų indus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.