Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjui P.M., atsakovo VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Matavimų sprendimai“ atstovui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. patikslintą skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Matavimų sprendimai“ dėl 2014-03-17 sprendimo Nr. (4.77.19.)PG-323 ir 2014-03-18 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-297 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – priimti sprendimą įregistruoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovo pozicija yra pagrįsta.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Matavimų sprendimai“ atstovas pripažino, jog nėra galimybės įregistruoti sklypo kadastrinius duomenis pagal esamą faktinę situaciją, nes dalis sklypo patenka į Gargždų miesto teritoriją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendimo Nr. (4.7.19.)PG-323 ir 2014-03-18 sprendimo Nr. (4.6.10)RS-297, kuriais atsisakyta Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš faktinių bylos aplinkybių ir pareiškėjo patikslinto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas siekia įregistruoti jam nuosavybės teise priklausančio 0,71 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Klaipėdos r. sav., Dauparų-Kvietinių sen. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal UAB „Matavimų sprendimai“ matininko 2013-07-26 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (t. 1, b.l. 20-32). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-07-08 išrašo duomenų matyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 1999-04-28 (t. 1, b.l. 27-28).

Pareiškėjas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui 2014-03-10 padavė prašymą Nr. 6361957 įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau ginčijamu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendimu Nr. (4.7.19.)PG-323 nustatyta, jog žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje nėra galimybės, nes jos nesutampa su geodeziškai patvirtinta gyvenamosios vietovės riba (t. 1, b.l. 10), o ginčijamu 2014-03-18 sprendimu Nr. (4.6.10)RS-297 (data iš 2014-04-18 ištaisyta į 2014-03-18 VĮ Registro centro Klaipėdos filialo 2014-05-07 sprendimu Nr. (4.6.11.)RA-2598) nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastro duomenis (t. 1, b.l. 11). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014-05-05 sprendimu Nr. cspr1-102 teritorinio registratoriaus sprendimai palikti galioti (t. 1, b.l. 17-18).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-09-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1134-386/2014 pareiškėjo skundas atmestas (t. 1, b.l. 140-147). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-03-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir bylą teismui perdavė nagrinėti iš naujo (t. 1, b.l. 203-211). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netyrė aplinkybės, ar ginčo sklypas tikrai kerta Gargždų miesto ribas, netyrė priežasčių, dėl kurių sklypas kerta Gargždų miesto ribas, neaišku, ar pasikeitė Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo, suformuoto atlikus preliminarius matavimus, ribos lyginant su UAB „Matavimų sprendimai“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtu sklypo planu, ar ginčo sklypo ribos atitinka žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Pagrindiniai ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (redakcija, galiojusi 2014-01-01 iki 2015-01-01) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2011-10-19 iki 2014-04-08).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 3 dalį vienas iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre teisinių pagrindų yra skirtingo tikslumo kadastriniai matavimai, t. y. kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų. Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punktą įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu. Šioje teisės normoje nurodytas patikrinimas turi būti atliktas pagal esamus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis. Ginčijamame VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendime (išvadoje) Nr. (4.7.19.)PG-323 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ nurodyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje nėra galimybės, nes sklypo ribos nesutampa su geodeziškai patvirtinta gyvenamosios vietovės (Gargždų miesto) riba (t. 1, b.l. 10). Pareiškėjui argumentuojant, jog ginčijama išvada nepagrįsta įrodymais, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina atsakovo nustatytą faktinę aplinkybę, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kerta Gargždų miesto teritoriją. Gargždų miesto teritorijos ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-10-20 nutarimu Nr. 1255 t. 1, b.l. 179), Klaipėdos apskrities viršininko 2000-04-14 įsakymu Nr. 860 „Dėl Gargždų miesto teritorijos ribų ir ploto patvirtinimo“ patvirtintos Vyriausybės nutarimu nustatytos ir paženklintos vietoje naujos Gargždų miesto teritorijos ribos ir po geodezinių matavimų nustatytas Gargždų miesto teritorijos plotas (t. 1, b.l. 180-183). Iš bylos duomenų matyti, jog P. K. Klaipėdos apskrities viršininko 1998-12-09 sprendimu Nr. 55/4317 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. nuosavybės teise valdytą žemę (t. 2, b.l. 19-20). Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo 1998-04-28 Klaipėdos rajono Dauparų – Kvietinių seniūnijoje Kvietinių žemės kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas P. K. ir kitiem asmenims grąžinamas 5,07 ha ploto žemės sklypas ir nubraižytas žemės sklypo abrisas, pagal kurį sudarytas grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 11-1, 11-2 planas (t. 2, b.l. 16-18, 21). Žemės sklypai, pažymėti Nr. 11-1, 11-2, padalinti į šešis sklypus asmenims, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, P. K. paskirtas žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 11-6, 0,71 ha ploto, kurį 1999-04-08 įsigijo pareiškėjas. Parengtas padalijamo žemės sklypo abrisas (t. 2, b.l. 22) ir 1999-03-15 parengtas padalijamo žemės sklypo planas (t. 2, b.l. 23). Nustatyta, kad šiame plane gretimybe 3-4 yra pažymėta žemė, priskirta Gargždų miestui. Iš 1999 m. Klaipėdos apskrityje Klaipėdos rajone Saulažolių kaime Kvietinių 5538 kadastro vietovėje P. M. žemės sklypo Nr. 11-2, 11-6 plano taip pat matyti, jog gretimybe 3-4 prie ginčo sklypo Nr. 11-6 pažymėta Gargždų miestui priskirta žemė (t. 2, b.l. 24). Naujai sodybai (pastatams) statyti vietos parinkimo 1999-04-22 akte taip pat nurodyta, jog P. M. (sklypo Nr. 11-6) parinktas sodybai sklypas yra prie Gargždų miesto ribos (t. 2, b.l. 46), tai pažymėta ir Naujos sodybos (pastatų) statybos vietos plane (t. 2, b.l. 47). Nėra galimybės nustatyti, ar nuosavybės atkūrimui suformuotas sklypas atitiko geodeziškai patvirtintas Gargždų miesto ribas, ar jas kirto po ribų pakeitimo Vyriausybės 1998-10-20 nutarimu ir buvo suformuotas netinkamai. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateikto kadastro žemėlapio ištraukos ir rašytinių paaiškinimų matyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai šiuo metu kerta Gargždų miesto ribas, kurios nustatytos geodeziniais matavimais ir patvirtintos Vyriausybės 1998-10-20 nutarimu Nr. 1255 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000-04-14 įsakymu Nr. 860, taškuose 4 (koordinatė: 6180381,71/335979/18) ir 7 (koordinatė: 6180377,24/336035,62), sklypo dalis, pažymėta taškais 1-2-3-4-7-1 patenka į Gargždų miesto teritoriją, o sklypo dalis, pažymėta taškais 4-5-6-7-4 patenka į Saulažolių kaimo gyvenamąją teritoriją (t. 2, b.l. 38-39, 40). Pareiškėjas nepagrįstai argumentuoja, jog žemės sklypo ir Gargždų miesto ribų klausimas yra išspręstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001-05-21 raštu Nr. 09-01-02-17-632. Nurodytu raštu Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-04/2001 Klaipėdos apskrities viršininko administracija pareiškė prašymą nutraukti civilinę bylą, nes buvo patikslintos N. B. žemės sklypo ribos, esančio gretimybėje su P. M. priklausančiu žemės sklypu. Civilinėje byloje tarp P. M. ir N. B. buvo kilęs ginčas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų ribų, o ne tarp pareiškėjo sklypo ir Gargždų miesto ribos. Pažymėtina, jog iš minėtoje civilinėje byloje esančio žemės sklypo Nr. 11-6 plano taip pat matyti, kad pareiškėjo sklypas Nr. 11-6 persidengia su Gargždų miesto teritorija 1772 kv.m. (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b.l. 17). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai įrodo, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis patenka į Gargždų miesto teritoriją. Priežastys, dėl kurių susiklostė tokia situacija, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes ginčas kilęs ne dėl sklypo ribų nustatymo.

Pareiškėjas argumentuoja, jog žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Matavimų sprendimai“ 2013-07-26 parengtą kadastro duomenų bylą 2014-03-06 sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-359 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų, pakeitimo“ patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas (t. 1, b.l. 74), todėl kadastro duomenys turi būti įregistruoti kadastre. Pareiškėjo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritorinio padalinio 2013-03-26 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 12KAM-26730 konstatuota, jog žemės sklypo ribos kerta Gargždų miesto ribą ir Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2013-05-17 sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 netvirtinti pareiškėjo atlikti kadastriniai matavimai (žr. administracinė byla Nr. I-960-583/2013, b.l. 10-12). Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-07-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-960-583/2013 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2013-05-17 sprendimas Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 panaikintas konstatavus, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kadastro tvarkytojo, o ne Nacionalinės žemės tarnybos, funkcija (pareiga) prieš įrašant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą atlikti tam tikrus veiksmus (patikrą, ar nėra aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima pažymėti nekilnojamojo daikto duomenų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje). Teismo sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota iš naujo patikrinti UAB „Matavimų sprendimai“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Vykdama teismo sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2014-03-06 sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-359 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5538/0016:257), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų, pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Matavimų sprendimai“ 2013-07-26 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Iš susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2013 metais nustatė, kad žemės sklypo ribos nesutampa su Gargždų miesto ribomis ir jas kerta, tačiau teismui konstatavus, jog šios aplinkybės nustatymas yra Kadastro tvarkytojo prerogatyva, kadastro duomenis patvirtino. Tačiau toks patvirtinimas savaime nereiškia, jog Kadastro tvarkytojas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, neturi vadovautis Kadastro įstatymo reikalavimais ir, gavęs prašymą įregistruoti kadastro duomenis, netikrinti, ar nėra Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių ir 14 straipsnyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti įrašyti kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.

Kadastro įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti. Iš ginčijamo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-18 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-297 „Dėl kadastro duomenų įrašymo Nekilnojamojo turto registre“ matyti, jog pareiškėjo prašymas įrašyti kadastro duomenis netenkintas, vadovaujantis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktu, kuriame įtvirtinta, jog Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Minėta, jog sklypo ribų nesutapimas su administracinio vieneto ribomis yra aplinkybė, įtvirtinta Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte, draudžianti pažymėti žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Būtent ši aplinkybė ir yra konstatuota ginčijamame VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendime (išvadoje) Nr. (4.7.19.)PG-323 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ (t. 1, b.l. 10-11). Registratoriaus išvada grindžiama Kadastro nuostatų 125 ir 127 punktais, pagal kuriuos, jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių Nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis (administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių, blokų, gretimų žemės sklypų ribomis), yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo (licencijos turėtojas) (125 punktas). Tuo atveju, kai žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos nesutampa su gretimų žemės sklypų ribomis, pažymėtomis kadastro žemėlapyje, ir pagal ortofotografinio žemėlapio situaciją aiškiai matomas ribų persislinkimas stabilių kontūrų atžvilgiu (kelių, vandens telkinių ir panašiai), tikslinama mažesnio tikslumo riba, o kai patikslinus ribas ploto paklaida sumažėja iki leistinos ir žemės sklypo konfigūracija nepasikeičia, žemės sklypo ribos pažymimos kadastro žemėlapyje. Kai ploto paklaida neleistina ar pasikeičia žemės sklypo konfigūracija, kadastro tvarkytojas apie netikslumus per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo jam dienos raštu informuoja žemėtvarkos skyrių, kuris priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymimos šių Nuostatų nustatyta tvarka (127 punktas). Nustatęs, jog egzistuoja Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė, atsakovas, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktu pagrįstai ginčijamu 2014-03-18 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-297 atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, o 2014-03-14 sprendimu Nr. (4.7.19.)PG-323 informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

Pripažintini nepagrįstais pareiškėjo argumentai, jog atsakovas, atsisakydamas registruoti kadastro duomenis, neatsižvelgė į aplinkybes, jog sklypo ribos nusistovėjusios, jis faktiškai naudoja būtent tokio ploto sklypą, koks yra pagal UAB „Matavimų sprendimai“ atliktus kadastrinius atavimus, išlikę riboženkliai, sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus ir abrisus ir pan. Abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Abrisas yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti, o faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą. Pagal bylos duomenis Gargždų miesto ribos yra geodeziškai pamatuotos. Pareiškėjui argumentuojant, jog atsakovas neginčija jo sklypo ribų, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų aiškumo ar atliktų kadastrinių matavimų teisingumo. Pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės nėra aktualios nagrinėjamoje byloje, nes jos reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, o ne kadastro duomenų registravimo tvarką. Reikalavimas, jog žemės sklypo ribos negali kirsti administracinių vienetų ribų, yra nepasikeitęs ir šiuo metu galiojančioje Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punkto redakcijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2014-03-17 sprendimu Nr. (4.7.19.)PG-323 ir 2014-03-18 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-297 tinkamai vertino faktines aplinkybes ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendimuose nurodė teisinį ir faktinį jų pagrindą; ginčijami sprendimai yra suprantami ir aiškūs, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Sprendimai priimti viešojo administravimo subjekto apibrėžtos kompetencijos ribose.

Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios civilinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamo turto kadastro duomenų įrašymo tikslas yra nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų kaupimas, oficialios informacijos apie sukauptus duomenis teikimas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo priėmė įvertinęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymais. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįsti. Pareiškėjo žemės sklypo ribos nesutampa su geodeziškai patvirtinta gyvenamosios vietovės riba – kerta Gargždų miesto ribas. Atsakovas, neturėdamas duomenų apie tai, kad Gargždų miesto ribos yra pakeistos ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nekerta nustatyta tvarka patvirtintų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų Gargždų miesto ribų, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nes šio žemės sklypo ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje dėl to, kad jos kerta gyvenamosios vietovės – Gargždų miesto ribas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendimas Nr. (4.7.19.)PG-323 ir 2014-03-18 sprendimas Nr. (4.6.10)RS-297, kuriais atsisakyta Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Klaipėdos raj., kadastro duomenis, yra teisėti ir pagrįsti ir nėra teisinio pagrindo juos panaikinti pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytų argumentų pagrindu bei įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjui prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-10-20 nutarimas Nr. 1255 „Dėl Gargždų miesto teritorijos ribų pakeitimo“ ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000-04-14 įsakymas Nr. 860 „Dėl Gargždų miesto teritorijos ribų ir ploto patvirtinimo“ dalyje, kuria jam priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Klaipėdos r. sav., Dauparų-Kvietinių sen. (duomenys neskelbtini), dalis Gargždų miesto administracinės ribos taškų koordinačių kataloge paženklinta 41 riboženkliu, kurio koordinatės x/y yra 6180370.64/336119.04 ir 42 riboženkliu, kurio koordinatės x/y yra 6180405.50/335678.77, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 12 ir 13 straipsniams, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniui ir Civilinio kodekso 4.262 straipsniui, 4.37 straipsnio 1 daliai, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalims, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktui, pažymėtina, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (2013-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525‑529/2013). Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonės dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-10-20 nutarimo Nr. 1255 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000-04-14 įsakymo Nr. 860 teisėtumo, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šią bylą (Nr. A-2459-822/2015) apeliacine tvarka 2016-03-29 nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo tirti šių norminių aktų teisėtumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-03-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016 taip pat išaiškino, jog suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išanalizavo klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybę ir tvarką. Iš minėtos nutarties matyti, jog pareiškėjas, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, o ne ginčyti Kadastro tvarkytojo veiksmus, kurio funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto kadastrą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo P. M. patikslintą skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendimo Nr. (4.7.19.)PG-323 ir 2014-03-18 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-297 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.