- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-215-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15673-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- T. V.
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Vidmantas Ravinis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Monikai Mockevičiūtei, dalyvaujant apeliantei T. V., atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, ieškovei A. B., atstovei advokatei Valdai Grigonytei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1396-752/2014 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei T. V. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę parengti projektą ir gauti statybą leidžiančius dokumentus savavalinei statybai – tvorai ant atraminės sienutės, pastatytos ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, įteisinti, be atsakovių T. V. ir atsakovės J. T. sutikimo (1 t., b. l. 3–6).
2014 m. kovo 25 d. pareiškimu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo J. T. atžvilgiu. Protokoline nutartimi teismas atsisakymą priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė (1 t., b. l. 70-71).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su atsakovei T. V. ir J. T. nuosavybės teise priklausančiu žemė sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šeimai perėmus žemės sklypą, jis buvo apleistas, nesutvarkytas, per jį vaikščiodavo pašaliniai asmenys, todėl norėdami privatumo ir tvarkos, ieškovė su sūnumi sklypą apie 2010 metus aptvėrė tvora. Tvoros statybos metu nežinojo, kad tokio paprasto statinio statybai yra reikalingas projektas ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, tai paaiškėjo tik po konsultacijų su statybos inspekcijos specialistais. Kadangi tvoros statybos metu dokumentacija nebuvo parengta, ieškovė pateikė prašymą dėl savavalinės statybos įteisinimo. Išnagrinėjęs prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius rašte Nr. 8SD-(14.S.94)-5358 nurodė neprieštaraujantis, kad gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos ir su statiniais besiribojančiose valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų/naudotojų raštiškus sutikimus, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka parengusi dokumentaciją, atliktų statybos užbaigimo procedūras, jei tokia statyba galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinių projekto sprendiniams, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Iš šio rašto ji sužinojo, kad savavalinei statybai įteisinti ji turi gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus. Su visais kaimynais pavyko susitarti gražiuoju ir jie pretenzijų neturi, sutikimus davė, tačiau T. V. be aiškios motyvacijos atsisakė duoti sutikimą.
Atsiliepimas
Atsakovė T. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 34–36).
Nurodė, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovė pateikė teismui neteisingus duomenis ir klaidina teismą. Ieškovė niekada nei žodžiu nei raštu neprašė atsakovės pateikti sutikimo tvorai įteisinti, ji niekada nėra gavusi jokio ieškovės projekto. Ieškovė pažeidė ikiteisminio ginčo išsprendimo procedūrą, iki kreipimosi į teismą atsakovė negavo jokio reikalavimo dėl taikaus ginčo išsprendimo. Nors ieškovė ir nurodo, kad jos pastatyta tvora niekaip nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų, tačiau pati nurodo, kad iš gauto rašto sužinojo, kad savavalinės statybos įteisinimui ji turi gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, kad nebūtų pažeisti jų interesai neišlaikius teisės aktuose nustatytų atstumų. Kadangi statyba su ja nebuvo derinta, jai nėra žinomos ir tokios aplinkybės, ar nebuvo peržengtos sklypo ribos, ar nebuvo pažeistas atstumas iki jai priklausančio statinio, ar pastatyta tvora nekliudo paviršinio vandens nuo sklypo nutekėjimui. Tik jeigu nebuvo pažeisti išvardinti reikalavimai, atsakovė duotų sutikimą dėl savavališkų statybų įteisinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (1 t., b. l. 128–133) ieškinį tenkino; pripažino ieškovei A. B. teisę parengti projektą bei gauti statybą leidžiančius dokumentus savavalinės statybos – tvoros ant atraminės sienutės, pastatytos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant sklypo ribos, įteisinimui be atsakovės T. V. sutikimo; priteisė iš atsakovės T. V. ieškovei A. B. 2 593 Lt bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 15,35 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovė atsisakė duoti sutikimą ieškovės pastatytai tvorai įteisinti, motyvuodama tuo, kad skardinė tvora pažeidžia norminių teisės aktų reikalavimus ir jos teises, nes į žemės ruožą, esantį tarp ūkinio pastato ir tvoros nepatenka saulė, tvora meta šešėlį, ji negali ten tvarkytis savo nuožiūra, auginti augalų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra gavusi visų besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus, taip pat yra parengusi nesudėtingo statinio – tvoros ant atraminės sienutės, statybos projektą. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad ieškovė privalėjo gauti rašytinį gretimo sklypo savininko (savininkų) sutikimą aklinos tvoros statybai. Nustatė, kad 2010 metais tvora buvo pastatyta nesant statybą leidžiančio dokumento (rašytinio gretimo sklypo savininko (savininkų) sutikimo), t. y. savavališkai. Teismo vertinimu, atsakovės teisių pažeidimas negali būti grindžiamas vien Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Iki nagrinėjamos bylos iškėlimo atsakovė įstatymo jai suteikiamomis teisėmis nepasinaudojo, negatorinio ieškinio dėl savo teisių pažeidimo nepareiškė. Pažymėjo, kad konkrečius atsisakymo duoti sutikimą argumentus atsakovė išdėstė tik teismo posėdžio metu. Atsiliepime į ieškinį ji nurodė ir akcentavo visai kitas priežastis. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ieškovei priklausančios tvoros negalėtų ūkiniu pastatu, šalia kurio pastatyta tvora, naudotis pagal paskirtį ar jo rekonstruoti, įsidėti langą. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir pateiktų fotonuotraukų teismas sprendė, kad saulė patenka į atsakovei priklausančią prie tvoros esančią žemės sklypo dalį ir joje auga augalai, t. y. atsakovei tvora netrukdo. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo, kaip žemės sklypo ir ūkinio pastato dalies savininkės teisių pažeidimo. Teismo vertinimu, prie sklypo ribos ieškovės pastatyta tvora netrukdo atsakovei naudotis žeme ir ūkiniu pastatu, todėl pripažino, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 139–145) atsakovė T. V. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas sprendime taip pat pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas tik prielaidomis ir iš esmės nenustačius bei neištyrus visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių. Teismas pažeidė CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 3 dalyje bei 185 straipsnyje įtvirtintus įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimus.
2. Ieškovė, turėdama pareigą gauti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimus, turi gauti ne tik atsakovės T. V., tačiau ir jos sutuoktinio R. V. sutikimą, kadangi žemės sklypo dalis jam kartu su T. V. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovės manymu, jos sutuoktinis, šioje byloje turėjo būti įtrauktas atsakovu arba trečiuoju asmeniu, kadangi ieškinio reikalavimas tiesiogiai yra susijęs su jo teisėmis ir pareigomis. Atsakovės duomenimis, žemės sklypo dalis, priklausanti J. T. taip pat yra įgyta santuokoje su E. T., dėl ko žemės sklypas jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nors sutuoktinis taip pat nebuvo įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą.
3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimus, neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su neteisėta (savavališka statyba), t. y. į bylą nebuvo pateiktas savavališkos statybos padarinių šalinimo aktas, kuriame būtų fiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kaip atsakinga institucija už neteisėtų statinių padarinių likvidavimą, kaip institucija išvadai byloje pateikti taip pat nebuvo įtraukta, dėl ko iš esmės neteisėtos statybos aplinkybės pilnai nebuvo ištirtos ir išsiaiškintos. Teismas privalėjo vertinti patį pažeidimo pobūdį bei jo sąlygas. Byloje nebuvo pateiktas sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas, taip pat nebuvo pateikta ir įrodymų dėl to, kad tvora yra pastatyta nepažeidžiant sklypo ribų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kalba eina ne apie tvorą, kuri yra skardinė, o kalba eina apie nesudėtingą statinį atraminę betoninę sienutę, kuri yra kur kas platesnė nei pati skardinė tvora.
4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas dėl nustatyto minimalaus atstumo atraminei sienutei iki gretimo sklypo ribos, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, ar nėra pažeistas atstumas tarp atraminės sienutės, kaip nesudėtingo statinio, ir atsakovės sklype esančio ūkinio pastato. Apeliantės nuomone, ieškovės techniniuose reikalavimuose nurodyto atstumo nesilaikymas pripažintinas esminiu, nes atlikdama inžinerinio statinio – atraminės sienutės, savavališką statybą, ieškovė ne tik nesilaikė nustatytų atstumų nuo nesudėtingo inžinerinio statinio iki kaimyninio žemės sklypo, tačiau ir neatsižvelgė į jau esantį atsakovės sklype statinį, kurį atsakovė turi teisę rekonstruoti ir tai gali būti vėliau atsakovei kliūtis. Apeliantės nuomone, atraminė sienutė gali trukdyti paviršiniam vandeniui nutekėti nuo atsakovės sklypo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 5–16) ieškovė A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius įstatymo normas. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais. Apeliantė nurodė, kad ieškovė, turėdama pareigą gauti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimus, turi gauti ne tik atsakovės, tačiau ir jos sutuoktinio R. V. sutikimą, kadangi žemės sklypo dalis jam kartu su atsakove priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Su tokia apeliantės pozicija ieškovė nesutinka. Nagrinėjamu atveju analizuojant bylos duomenis, susijusius su neįtrauktu į bylą asmeniu, ir darant byloje išvadas, teismas nesprendė dėl R. V. teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai. Dėl nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nedalyvavusio byloje asmens, t. y. R. V., kadangi minėtas asmuo bylos nagrinėjime faktiškai dalyvavo liudytojo teisėmis, todėl nėra galimybės konstatuoti CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatas turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise pagal 2008 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 404 priklauso tik T. V., todėl sklypas laikytinas asmenine jos nuosavybe. Pirmųjų posėdžių metu atsakovė teigė, kad ginčo dėl tvoros nėra, o ginčas yra tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Vėliau apeliantės pozicija pasikeitė. Be to, apeliantės vyras dalyvavo bylos nagrinėjimo metu, buvo apklaustas kaip liudytojas. Apeliantė manydama, kad jos vyras turėjo būti įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu, turėjo savo procesinėmis teisėmis naudotis aktyviai ir sąžiningai, tačiau viso teisminio bylos nagrinėjimo metu prašymo dėl sutuoktinio įtraukimo į procesą dalyvaujančiu byloje asmeniu nereiškė. Atsakovė J. T. bylos nagrinėjimo metu pateikė sutikimą, kurio pagrindu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo J. T. atžvilgiu, teismas protokoline nutartimi ieškinio dalies atsisakymą priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė. Nesant ginčo tarp ieškovės ir J. T., nėra pagrindo teigti apie galimas šio asmens ir jos sutuoktinio teisių pažeidimus. Apeliantė nurodė, kad jai kyla abejonių dėl atstumų iki jos žemės sklype esančio pastato. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal pačios apeliantės pateiktus 2014 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir inžineriniai tinklai-buities nuotekų tinklai, tačiau jokie pastatai, nei ūkinės paskirties, nei gyvenamieji nėra nurodyti. Todėl vertinant faktinius bylos duomenis, darytina išvada apie pačios apeliantės nekilnojamajame turte esančią nelegalią statybą, kuriai taip pat būtina gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai. Be to, apeliantės nuosavybė nėra atidalinta nuo kitų turto bendrasavininkų. Esant pateiktoms faktinėms aplinkybės, bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškinio ribų, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad atraminė sienute neva gali trukdyti paviršinio vandens nutekėjimui nuo atsakovės sklypo. Iš byloje pateiktų antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra su nuolydžiu į apeliantei priklausantį žemės sklypą, todėl lietaus vanduo nuteka ir iki jos žemės. Klausimas, ar nuo apeliantei priklausančio žemės sklypo nuteka vanduo yra vienareikšmiškai nesusijęs su ieškovės pareikštu ieškiniu bei peržengiantis ieškinio ginčo ribas, todėl nesant pareiktam negatoriniam ieškiniui, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu turėjo įrodinėti pati apeliantė. Apeliantės motyvas apie teismo galimybę siūlyti pateikti papildomus įrodymus yra vertintinas kritiškai, kadangi teismas tokios pareigos neturi, o tik gali pasiūlyti ir tik tuo atveju, kai pateiktų įrodymų neužtenka. Apeliantė nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kaip atsakinga institucija už neteisėtų statinių padarinių likvidavimą, taip pat nebuvo įtraukta, dėl ko iš esmės neteisėtos statybos aplinkybės pilnai nebuvo ištirtos ir išsiaiškintos. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl įstatymo numatyto reikalavimo, gretimo sklypo savininko sutikimo gavimo, o ne dėl neteisėtų statinių padarinių pašalinimo. Apeliantė dėl šių duomenų pretenzijų pirmosios instancijos teisme nereiškė, taip pat nereiškė priešieškinio. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikia naujus argumentus, susijusius su jos teisių pažeidimu, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliantė skunde nurodo visiškai kitas nesutikimo aplinkybes bei galimus jos nuosavybės teisių pažeidimus, kurie lemia ne tik skirtingą teisinį kvalifikavimą, tačiau yra skirtingai įrodinėtini. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui teikia naujus rašytinius įrodymus, prašydamas juos prijungti, nors naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Kadangi atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių minėti duomenys nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl darytina išvada, jog apeliantė piktnaudžiauja jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, dėl ko papildomi įrodymai yra vertintini kritiškai ir kaip neturintys esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl neprijungtini ir nevertintini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su apeliantei T. V. ir J. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Apie 2010 metus ieškovė sklypą aptvėrė tvora. Paaiškėjus, jog tvorai įteisinti reikalingas kaimynų sutikimas, kreipėsi į kaimynus. Negavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutikimo, todėl kreipėsi į teismą. Bylos nagrinėjimo metu J. T. sutikimą davė. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovei teisę parengti projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą be kitos ginčo sklypo bendraturtės atsakovės T. V. sutikimo. Apeliantė T. V. su sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia visa eile argumentų: t. y. kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė byloje faktines aplinkybes, netinkami vertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų.
Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo
Apeliantės teigimu, į bylą turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu jos sutuoktinis R. V. bei J. T. sutuoktinis E. T., o jų neįtraukimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčui kilus iš materialinio teisinio santykio, kai turtas priklauso sutuoktiniams, nagrinėjant bylą turėtų būti taikomos privalomąjį procesinį bendrininkavimą reglamentuojančios proceso normos, tačiau tai nereiškia, kad teismui atsiranda pareiga ex officio įtraukti į bylą sutuoktinį. Neįtrauktą į bylą asmenį informavus apie prasidėjusį procesą, įstoti į jį ar ne, sprendžia pats asmuo. Tačiau procesiniai veiksmai teismo gali būti atliekami tik su sąlyga, kad teismui žinoma apie vienos iš šalių daugetą ir tuo pagrindu turėjusį atsirasti privalomąjį procesinį bendrininkavimą. Jeigu dalyvaujanti byloje šalis nepraneša teismui apie šios daugetą, dėl tokio šalies neveikimo teismas objektyviai neturi galimybės įvykdyti įstatyme nustatytos pareigos informuoti apie prasidėjusį procesą neįtrauktą į bylos nagrinėjimą asmenį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl jos sutuoktinio bei J. T. sutuoktinio dalyvavimo byloje. VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso apeliantei ir J. T. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati apeliantės bendraturtė davusi sutikimą dėl tvoros įteisinimo, o apeliantės sutuoktinis R. V. dalyvavo bylos nagrinėjime, buvo apklaustas kaip liudytojas, jis pats nepareiškė noro dalyvauti procese. Todėl apeliantės teiginiai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo laikytini nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2005; 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005; kt.).
Dėl kaimyninių sklypų savininkų sutikimų
CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.).
Vienas iš savavališkos statybos atvejų yra, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Neteisėta statyba yra jos atlikimas turint statybą leidžiantį dokumentą arba kai statybos leidimo teisės aktai nereikalauja, bet nesilaikant tam tikrų statybos procedūrą ar statinio techninių parametrų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013).
Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, turi būti gauti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Taigi pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimą gauti. Jeigu pastatytas statinys be leidimo ir reiškiamos pretenzijos dėl savavališkos statybos, tai taikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, kurios galiojo statybos metu, o ne pretenzijos pareiškimo metu. Pagal statybos metu galiojusį STR ir kitus teisės aktus sprendžiama, ar buvo reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas statiniui statyti, ir kokie buvo nustatyti techniniai parametrai statiniui.
Byloje ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina gauti rašytinius kaimyninių sklypų savininkų sutikimus, nėra (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“; STR 1.07.01.10 „Statybą leidžiantys dokumentai“), tai patvirtina ir pats ieškinio reikalavimas. Kaip minėta, nagrinėjau atveju nustatyta, kad tvora su atramine sienute (dėl sienutės pirmosios instancijos teisme nebuvo keliama pretenzijų) pastatyta 2010 metais. Tai pripažino atsakovė bei liudytoju apklaustas jos sutuoktinis R. V. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu dėl galimo sklypo ribų pažeidimo, kadangi sklypas suformuotas ir įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus jau po tvoros ant atraminės sienutės pastatymo (1 t., b. l. 6–9, 10). Byloje nustatyta, kad atsakovė, jos sutuoktinis matė, jog statoma tvora su atramine sienute bei kelerius metus jau pastatytą tvorą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovei būtų pareiškę kokias tai pretenzijas dėl pastatytos tvoros su atramine sienute. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, pripažino, jog pastatyta tvora nebus pažeidžiamos atsakovės teisės, t. y. tvora netrukdo naudotis nei ūkiniu pastatu, nei žeme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kita bendraturtė yra davusi sutikimą tvoros įteisinimui, o naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio. Taigi iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatos, t. y. atsakovei nereiškus jokių pretenzijų nei ieškovei, nei viešojo administravimo subjektams, daugiau nei vienerius metus nuo tvoros pastatymo, atsakovės sutikimas tapo nebereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329–330 straipsniai).
Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos ieškovei sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir atstovavimas teisme), 381,70 Eur (2 t., b. l. 17–18, 76–77), kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 381,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš apeliantės T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 5,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.