Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. 2020 m. rugsėjo 2 d. apie 13.25 val. (duomenys neskelbtini) vidiniame kiemelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą įspyrė R. V. į kairės kojos šlaunį bei kumščiu tris kartus sudavė jam į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam R. V. apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas R. V. padarytas suduodant smūgius į veido sritį – suduodamas nukentėjusiajam į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbų organą, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti (kaltinamasis taip elgėsi sąmoningai, tokiu būdu išreikšdamas savo nepasitenkinimą nukentėjusiojo elgesiu, tariamomis apkalbomis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajam suduota buvo staiga, jam to nesitikint. Be to, kaltinamasis pripažino, jog yra lankęs kovos menų sporto treniruotes. Visos šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Kaltinamajam veikiant tokiomis aplinkybėmis, pasekmių kilimas buvo labai tikėtinas. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri sudaro pagrindą pripažinti, jog byloje įrodyta, kad E. P. 2020 m. rugsėjo 2 d. apie 13.25 val. (duomenys neskelbtini) vidiniame kiemelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą įspyrė R. V. į kairės kojos šlaunį bei kumščiu tris kartus sudavė jam į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo E. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

E. P. padarė vieną baigtą nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia. Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant E. P. asmenybę pažymėtina, jog kaltinamasis yra nedirbantis, nesimokantis, nurodo, kad gyvena pas seserį. Kaltinamasis neteistas (b. l. 86–88), baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkius administracinius nusižengimus (b. l. 89–91). Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ir Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, nesilankė (b. l. 83, 85). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno ir Vilniaus filialuose neužregistruotas (b. l. 79, 81).

Vertindamas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors E. P. pripažino savo kaltę, pripažino, kad neteisėtais veiksmais padarė žalos, tačiau net ir turėdamas galimybę (nukentėjusiojo mamai nurodė, kad galėtų pervesti 1000 Eur, b. l. 165) nei nukentėjusiajam, nei Kauno teritorinei ligonių kasai savanoriškai neatlygino jokios dalies padarytos žalos. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai sudavė nukentėjusiajam, tą patvirtina ir byloje esantis jo ir nukentėjusiojo mamos susirašinėjimas (b. l. 160).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas artimas minimaliam. Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį – teismas kaltinamojo padarytą nusikaltimą vertina kaip atsitiktinę, padarytą spontaniškai, be to, kaltinamasis viso proceso metu buvo pasiekiamas savo gyvenamojoje vietoje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai, t. y. įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Be to, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis R. V. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 149–153), kuriuo teismo prašo priteisti jam iš kaltinamojo E. P. 95 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusysis R. V. civiliniame ieškinyje nurodo, kad gydant sulaužytą žandikaulį jam ant dantų buvo uždėtos vielos, už kurių nuėmimą ir po nuėmimo atliktą burnos higieną jis turėjo sumokėti 95 Eur, kurie ir sudaro patirtą turtinę žalą. Prie civilinio ieškinio pridėtos turėtas išlaidas patvirtinančių kvitų kopijos (b. l. 156). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino reikalavimą priteisti 95 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.

Dėl patirtos neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis ne tik patyrė didelį šoką, bet ir didelį fizinį skausmą, o taip pat jam buvo ilgam laikui sutrikdyta sveikata, teko gydytis net ir stacionariai Kauno klinikose. Vėliau ilgai gydėsi ambulatoriniu būdu. Iki šiol jaučia neigiamus padarinius sveikatai (kaip fiziškai, taip ir emociškai). Fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas visuomet sukelia neigiamas emocijas, itin didelius nepatogumus, o įvertinant jam padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdį, tie neigiami pojūčiai, nepatogumai buvo ypatingai dideli ir truko gana ilgai. Medikai ant dantų uždėjo vielas, kad negalėtų judinti dantų ir žandikaulio. Tos vielos buvo nuimtos tik po trijų savaičių nuo jų uždėjimo. Tokiu būdu jam ilgą laiką teko apsunkintai maitintis, galėjo gerti tik per šiaudelį. Ilgą laiką negalėjo mokytis, buvo labai ženkliai apribotos galimybės bendrauti su aplinkiniais, bendraamžiais ir visais kitais žmonėmis. Iki šiol jaučiasi nesaugiai, iki įvykio niekada nebuvo taip pažemintas ir neturėjo tokių sveikatos sutrikdymų. Iki šiol patiria miego sutrikimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiojo R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Spręsdamas civiliniam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl žandikaulio lūžio nukentėjusysis neabejotinai patyrė didelių nepatogumų savo kasdieniame gyvenime – turėjo valgyti per šiaudelį, buvo apribotos jo bendravimo galimybės, nes negalėjo kalbėti, tris savaites negalėjo eiti į mokyklą (tuo metu pamokos mokykloje vyko nenuotoliniu būdu), o grįžus į mokslus buvo sunku susikaupti, jautėsi nepatogiai žinodamas, kad buvo sumuštas bendramokslių akivaizdoje. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam merginų akivaizdoje nukentėjusįjį pažemino ne tik kai bendramokslį, bet ir kaip vyrą.

Tačiau spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pasisakydamas dėl reikalaujamos priteisti neturtinės žalos, civilinis ieškovas pripažino, jog fizinį skausmą dėl patirto sužalojimo juto tik kelias valandas, ligoninėje turėjo praleisti tik 2-3 paras (iš Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje pateikiamų duomenų matyti, kad R. V. Kauno klinikose gydėsi dvi dienas). Be to, civilinis ieškovas patvirtino ir tai, kad patirtą traumą yra visiškai išsigydęs, gydymas truko tris savaites. Sprendžiant dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio svarbia laikytina aplinkybė, kad dėl savo nusikalstamų veiksmų, dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto, kaltinamasis buvo pašalintas iš Kauno taikomosios dailės mokyklos. Nukentėjusiojo patirta dvasinė skriauda, ypatingai kiek tai susiję su patirtais nepatogumais ir sunkumais, susijusiais su mokymusi, grįžimu į mokslus po gydymo, iš dalies buvo kompensuota pašalinant kaltinamąjį iš mokyklos. Be to, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis yra tik neseniai sulaukęs pilnametystės, našlaitis (b. l. 159), nurodo, kad šiuo metu yra visiškai išlaikomas savo sesers – akivaizdu, kad dėl tokių gyvenimiškų aplinkybių kaltinamajam kyla sunkumų planuojant ateitį, sprendžiant klausimus, susijusius su savarankiškų pajamų gavimu, finansiniu nepriklausomumu. Kita vertus, byloje esantis SODROS duomenų bazės išrašas (b. l. 92) patvirtina, kad kaltinamasis turi galimybių dirbti ir užsidirbti.

Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, civiliniam ieškovui R. V. priteistina iš kaltinamojo E. P. 1300 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl nusikaltimo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, užtikrina pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų. Dėl civiliniame ieškinyje nurodomos Kauno apygardos teismo praktikos (2020 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-290/2020, 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-493/2020) pasakytina, kad nagrinėjamos bylos ir civilinio ieškovo nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi – skiriasi ne tik nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų pobūdis, bet ir kaltinamųjų asmenybės, juos charakterizuojantys duomenys, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis nurodytomis nutartimis.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinio ieškinio padavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo. Sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą, aktualia laikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatanti, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019)

Remiantis aukščiau pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, civiliniam ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 247,76 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (b. l. 64–65). Nurodytos išlaidos patirtos apmokant už nukentėjusiojo gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog R. V. buvo sužalotas neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais E. P. veiksmais, todėl už žalą, padarytą mokant už jo gydymą, atsakingas kaltas asmuo, t. y. E. P.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis (b. l. 66), kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo E. P. Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 247,76 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusysis R. V. prašė pripažinti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo E. P.. Šis prašymas yra išdėstytas civilinio ieškovo į bylą pateiktame civiliniame ieškinyje.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Į bylą pateiktas 2020 m. gruodžio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1049651 (b. l. 155) patvirtina, kad už teisines paslaugas nukentėjusysis advokatui sumokėjo 605 Eur. Advokatas nukentėjusįjį atstovavo teisiamajame posėdyje, rengė civilinį ieškinį byloje, sakė baigiamąją kalbą. Vadovaujantis aukščiau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamojo E. P..

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti E. P. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant šiuos įpareigojimus:

- įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

- įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo R. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. V. iš kaltinamojo E. P. 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 1300 Eur (tūkstantį tris šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. P. Kauno teritorinei ligonių kasai 247,76 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 76 ct) kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiojo R. V. naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) turėtoms advokato teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.