Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo procesiniai dokumentai jai įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad sūnus L. K. nuo 2015 m. kartu su motina gyveno (duomenys neskelbtini). Su sūnumi visada bendravo žinutėmis. Kurį laiką motina trukdė sūnui bendrauti su tėvu. Nežino apie konkrečias jų gyvenimo sąlygas, sūnus daug nepasakojo tik visada sakė, kad nori grįžti į Lietuvą. Kiek supranta, jie gyveno nuomojamame būste. Sūnus mokėsi nuotoliniu būdu Lietuvoje, draugų ten neturėjo, bijojo kur išeiti, tad iš esmės buvo užsidaręs namuose. Šiais metais birželio 24 d. grįžo vienas lėktuvu iš (duomenys neskelbtini). Buvo apsirengęs nudėvėtais rūbais, turėjo tik 4 Eur. Bilietą į vieną pusę nupirko motina. Prieš tai sūnus pasakė jam, kad nori grįžti gyventi į Lietuvą pas jį. Grįžus, pagerėjo sūnaus mokymosi rezultatai. Sūnus su motina bendrauja minimaliai. Iš pradžių ji net buvo jį užblokavusi socialiniame tinkle. Išlaikymo sūnui atsakovė visiškai neteikia. Jis prašo priteisti iš atsakovės tokią sumą, kurią mokėjo pats. Vaiko poreikiams reikia kur kas daugiau, tačiau jis prisiima didesnę išlaikymo dalį.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Teismo šaukimas jai įteiktas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino duotą išvadą, kad sutinka su ieškinio reikalavimais. L. K. gyvenimo sąlygos tėvo namuose yra geros. Bendraujant su vaiku, buvo jaučiama, kad jam skaudu kalbėti apie jo gyvenimą (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė L. K.. Jo tėvai – A. K. ir I. K.. L. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje.

(Duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sūnaus L. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas materialinis išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį.

(Duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria padidintas tėvo teikiamo išlaikymo dydis sūnui iki 150 Eur kas mėnesį.

(Duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria padidintas tėvo teikiamo išlaikymo dydis sūnui iki 180 Eur kas mėnesį.

L. K. (duomenys neskelbtini) grįžo lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

A. K. nuosavybės teise priklauso butas, automobilis.

Institucija pateikė išvadą, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio L. K. interesams. Skyrius neturi duomenų, kad tėvas įgyvendintų vaiko teises priešingai jo interesams, tenkina kasdienius vaiko poreikius, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. L. K. sutinka ir nori gyventi su tėčiu, su kuriuo sutaria labai gerai. Su mama nori palaikyti ryšius, bendraus pagal galimybes. Pati mama nupirko jam bilietą į Lietuvą ir palydėjo į oro uostą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalis). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014).

(Duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką, jų nepilnamečio sūnaus L. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ir yra pagrindas pakeisti L. K. gyvenamąją vietą. Vaikas yra septyniolikos metų amžiaus ir pats savo valia nusprendė gyventi su tėvu. Iš ieškovo paaiškinimų ir netiesioginių L. K. teiginių, galima manyti, kad L. K. gyvenimo sąlygos su motina nevisiškai atitiko nepilnamečio interesus. Kaip nurodė ieškovas, šiuo metu atsakovė yra nusišalinusi nuo pareigos teikti išlaikymą sūnui ir dalyvauti jo auklėjime. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, keistina L. K. gyvenamoji vieta, ją nustatant su tėvu.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

L. K. poreikiai (maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės) yra būtini ir minimalūs, todėl nereikalingi papildomo įrodinėjimo. Specialiųjų poreikių nėra.

Pagal L. K. amžių ir natūraliai esamus tokio amžiaus žmogaus poreikius, prašoma priteisti suma – 180 Eur gali patenkinti tik pačius minimaliausius poreikius. Ieškovas nurodė prisiimantis didesnę išlaikymo pareigos naštą.

Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir jos pragyvenimo šaltinį (duomenys neskelbtini) nėra. Kadangi atsakovė (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2015 m., yra pagrindas manyti, kad turi ten pragyvenimo šaltinį. Atsakovė yra darbingo amžiaus moteris, todėl gali ir turi imtis priemonių užtikrinti jos finansinius įsipareigojimus atitinkančią turtinę padėtį.

Tad, vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais, CK 3.192 straipsniu, iš atsakovės priteisiamas išlaikymas sūnui L. K., mokamas periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovas (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Ieškovui išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos priteisimo sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 100 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tad iš atsakovės valstybei priteisiamas 49 Eur žyminis mokestis.

Byloje susidarė 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės.

(Duomenys neskelbtini) nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį - nustatyti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 2 punktą – priteisti iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieno šimto eurų) Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 49 (keturiasdešimt devynių eurų) Eur žyminį mokestį, 8,96 (aštuonių eurų 96 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660, įmokos kodas procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms - 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.