- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- A2-1524-230/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- Rimanto A
- Ieškovas
- OMV REFINING
- Atsakovas
- Rimantui A
Procesinio dokumento kategorija: 124.2.2; 124.3; 117.1, 117.2
2014 m. kovo 24 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Rimanto A. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-86-153/2010 pagal ieškovės OMV REFINING & MARKETING GMBH ieškinį atsakovui Rimantui A. P., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Multiimpex“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (atsakovas) R. A. P. paduotu pareiškimu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-86-153/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių. Atnaujinus byloje procesą bei išnagrinėjus bylą iš esmės prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad prašomoje atnaujinti byloje ieškovė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu prašė priteisti iš atsakovo R. A. P. 363 855,92 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą pakeitė (panaikino sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 4 d. pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas. Ieškovė reikalavimą grindė Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi nustatytais prejudiciniais faktais, kad būtent dėl tyčinių, nesąžiningų atsakovo, kaip UAB ,,Multiimpex“ direktoriaus, veiksmų „Multiimpex“ bankrutavo ir dėl to negalėjo įvykdyti prievolių. Kauno apygardos teismas sandorių atitikimo tyčinio bankroto požymiams įvertinimą atliko, remdamasis tik preliminaria bankroto administratoriaus pateikta ataskaita, ir 4 iš 9 sandorių pripažinęs turinčiais tyčinio bankroto požymių (galimai turėjusių įtakos tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais), UAB „Multiimpex“ bankrotą pripažino tyčiniu. Būtent šių sandorių pagrindu ieškovė, remdamasi CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, prisiteisė iš atsakovo nurodytą skolos sumą. Teismas atsakovo subsidiarią atsakomybę taip pat kildino iš neva ekonomiškai nepagrįstų ir įmonei žalingų sandorių. Pareiškėjas naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, kuria grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, nurodo 2013-11-22 ekspertizės akte konstatuotas aplinkybes, kurios patvirtina, kad sandoriai įmonei buvo ekonomiškai naudingi ir nesudarė pagrindo konstatuoti, kad dėl jų UAB „Multiimpex“ bankrotas laikytinas tyčiniu, t. y. dėl šių aplinkybių nelieka teisinio pagrindo taikyti atsakovo subsidiarią atsakomybę, nes nėra atsakovo nesąžiningų veiksmų. Pažymi, kad sandoriai, kurie buvo vertinami ekspertizės metu, egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui sandorių ekonominio naudingumo vertinimo išvados tapo žinomos tik 2013-11-22, t. y. jau įsiteisėjus teismo sprendimui dėl skolos iš pareiškėjo priteisimo. Jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos dar iki Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimo priėmimo, būtų priimtas visiškai kitas teismo sprendimas. Pareiškėjas nurodo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčo esme ir yra visiškai priešingos toms aplinkybėms, kurių pagrindu buvo priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-86-153/2010, yra būtina tarp šalių kilusį ginčą spręsti iš esmės – iš naujo įvertinant naujai paaiškėjusias aplinkybės ir tai, ar šių naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste vis dar yra teisėtas pagrindas atsakovui taikyti subsidiarią atsakomybę.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į prašymą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nėra pagrindo byloje atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytu pagrindu, kadangi ekspertizės aktu nenustatomos naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nes ekspertizės aktas nėra nauja aplinkybė ar naujas įrodymas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjas turėjo galimybę teikti visus CPK nustatyta tvarka leistinus įrodymus, tarp jų ir ekspertizės aktą, taip pat galėjo prašyti skirti ekspertizę tiek nagrinėjant UAB „Multiimpex“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, tiek nagrinėjant šią bylą, kuri, pažymėtina, buvo nagrinėjama net 7 metus. Ekspertizės aktas nėra grindžiamas jokiomis naujomis aplinkybėmis, paaiškėjusiomis po sprendimo priėmimo, todėl galėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, ekspertizės aktas nenulemtų kitokio sprendimo, nei buvo priimtas prašomoje atnaujinti byloje, priėmimo ir jis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje ištirti visi įrodymai ir nustatytos visos reikšmingos bylos aplinkybės. Byla buvo užbaigta 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012, kurioje teismas taip pat nesuabejojo byloje surinktų įrodymų visuma, ir patvirtino, kad pareiškėjo veiksmai buvo nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. Be to, pirmos instancijos teismas, priimdamas 2010 m. liepos 26 d. sprendimą, vadovavosi prejudicinę galią turinčiais faktais, kurie buvo konstatuoti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto. Šioje nutartyje konstatuota, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis dėl eilės normalia verslo rizika nepateisinamų sandorių, kuriuos pareiškėjas sudarė, būdamas UAB ,,Multiimpex“ vadovu ir dalyviu. Pareiškėjo pateiktas ekspertizės aktas nepaneigia byloje surinktos įrodymų visumos ir nustatytų aplinkybių, jis turi būti vertinamas su kitais byloje pateiktais įrodymais ir neturi aukštesnės galios, nes laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu, o ne ekspertizės aktu, kyla abejonių ir dėl šio įrodymo patikimumo.
Atsisakytina atnaujinti procesą. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-86-153/2010 (nurodytos bylos t. 4, b. l. 21–25) buvo patenkintas ieškovės OMV REFINING & MARKETING GMBH ieškinys atsakovui R. A. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB ,,Multiimpex“ (iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2011-11-28) dėl skolos priteisimo. Šiuo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 363 855,92 Lt, 5 % proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2005-10-29 bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidos. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo pakeistas – panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (civ. bylos Nr. 2-86-153/2010, t. 4, b. l. 98–107). Išnagrinėjus šią bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 4 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį dėl procesinių palūkanų, ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą (civ. bylos Nr. 2-86-153/2010 t. 4, b. l. 180–193).
Dėl prašymo padavimo termino
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pateikė 2014-01-28, nurodydamas, kad naujos esminės bylos aplinkybės jam paaiškėjo, gavus 2013-11-22 ekspertizės aktą.
CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Tai reiškia, kad įstatymas prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino eigos pradžią sieja su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. prašymo atnaujinti procesą eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nurodo, kad naujos esminės bylos aplinkybės paaiškėjo, kai jis 2013-11-22 gavo Lietuvos Respublikos teismo prekinių ekspertizių eksperto išvadą, todėl teigia, kad terminas prašymui paduoti skaičiuotinas nuo 2013-11-22 ir baigėsi 2014-02-22, t. y. terminas skaičiuotinas ne nuo aplinkybių, kurias pareiškėjas siekia paneigti ekspertizės aktu, sužinojimo momento, bet nuo momento, kai pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie šį aktą, kuriuo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą. Tokią poziciją pareiškėjas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–250/2010. Tačiau kasacinio teismo nagrinėtos ir šios bylos specifika skiriasi, kadangi nurodytoje nutartyje kasacinis teismas aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo aspektus byloje, kuri buvo išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka, t. y. joje įvertinus tik ieškovo pateiktus įrodymus. Pareiškėjo aplinkybė, nurodyta kaip proceso atnaujinimo pagrindas, kurią jis grindžia teikiamu ekspertizės aktu, t. y. sandorių ekonominis naudingumas turėjo būti įrodinėjama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kadangi tai ir buvo bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad pareiškėjas tik šiuo metu gavo jo poziciją pagrindžiančius įrodymus, rodo, kad jis bylos nagrinėjimo metu netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, įskaitant pareigą teikti įrodymus atsikirtimams pagrįsti (CPK 178 str.). Todėl spręstina, kad pareiškėjas naują įrodymą gavo pavėluotai akivaizdžiai dėl jo paties kaltės, jam nesiėmus priemonių šiam įrodymui savalaikiai gauti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertizė ir buvo atlikta būtent pagal pareiškėjo prašymą. Dėl nurodytų priežasčių, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir į tai, kada asmuo, būdamas apdairus ir rūpestingas, objektyviai turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą bylos nagrinėjimo metu. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas iš tikrųjų apie bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų egzistavimą sužinojo jo nurodytu momentu (ekspertizės akto gavimo metu), toks ilgas delsimas gauti tam tikrus įrodymus yra nulemtas išimtinai paties atsakovo neveikimo, tinkamo jam įstatyme nustatytų procesinių ir materialinių teisinių pareigų nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjas, protingai ir sąžiningai naudodamasis savo teisėmis ir vykdydamas pareigas, apie įrodymą (ekspertizės aktą), kuriuo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, egzistavimą galėjo ir turėjo sužinoti ne vėliau kaip bylos nagrinėjimo metu, t. y. faktiškai iki buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2010-07-26 sprendimas. Tačiau, kadangi CPK 314 straipsnis numato tam tikras galimybes pateikti naujus įrodymus ir apeliacinės instancijos teismui, darytina išvada, kad pareiškėjas tokią galimybę galėjo ir turėjo realizuoti ne vėliau kaip iki Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-07 nutarties priėmimo. Todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu vertintinas, kaip paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl atmestinas (CPK 370 str. 3 d.). Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 4 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, o ekspertizė pareiškėjo prašymu buvo pradėta tik 2013-10-30 ir baigta 2013-11-21 (b. l. 36).
Dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Proceso atnaujinimu būtent ir siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. J. ir J. R. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3–198/2007).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7–57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–598/2009 ir kt.). Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų – ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3250/2010). Pareiškėjas nurodo, kad tokia aplinkybė jam paaiškėjo 2013-11-22 gavus Lietuvos Respublikos teismo prekinių ekspertizių eksperto ekspertizės aktą, t. y. paaiškėjo, kad: 1) bendrovės ilgalaikio turto 2004-09-07 pardavimo sandoris UAB „Multiimpex“ buvo naudingas, kadangi juo buvo išvengta mažiausiai 1 790 192,30 Lt (pastatų nugriovimo ir statybinio laužo išvežimo kaštų) arba 4 995 888,00 Lt (pastatų renovacijos kaštų) bei gauta papildomai pajamų (21 727,55 Lt); 2) 2004-07-26 UAB „Multiimpex“ sutartis su J. J. įmone „Atlantas“ dėl informacijos paslaugų teikimo negali būti traktuojama kaip žalinga; 3) 2004-10-04 įrenginio nuomos sutartis buvo ekonomiškai naudinga; 4) 2004-07-16 tikslinė paskola buvo suteikta siekiant kaip įmanoma ekonomiškai naudingiau įvykdyti 2004-05-27 sutartį Nr. 6808, todėl 2004-07-16 tikslinės paskolos sutartis įmonei UAB „Multiimpex“ buvo naudinga. Pareiškėjo nuomone, po teismo sprendimo priėmimo šios nustatytos aplinkybės turi esminės reikšmės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi pripažinti UAB ,,Multiimpex“ bankrotą tyčiniu nustatytiems faktams, kuriais remiantis ir buvo prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje priimant 2010 m. liepos 26 d. sprendimą pareiškėjui buvo taikyta subsidiarioji atsakomybė. Pareiškėjas pateiktu ekspertizės aktu bei jo išvadomis iš esmės ir bando pagrįsti aplinkybę, kad UAB „Multiimex“ sudaryti keturi sandoriai, kurie buvo sudaryti pareiškėjo, kaip įmonės vadovo ir dalyvio, sprendimų pagrindais, nebuvo žalingi įmonei ir nesukėlė tyčinio bankroto, t. y. šiuo aktu siekia nuginčyti savo veiksmų nesąžiningumą, kas yra subsidiarios jo atsakomybės pagrindas. Šie argumentai neteikia pagrindo pareiškėjo pateiktos ekspertizės išvadas laikyti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Esminis naujos esminės bylos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis ginčijamojo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada bei ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Prašoma atnaujinti byla buvo nagrinėjama 7 metus nuo 2005 m., todėl akivaizdu, kad pareiškėjo tik dabar teikiamas ekspertizės aktas galėjo būti surašytas ir pateiktas teismui daug anksčiau ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjui tai padaryti. Kaip jau nurodyta, pareiškėjo prašyme nurodytos ir byloje nagrinėtos aplinkybės bei dėl jų nustatymo vykęs įrodinėjimo procesas buvo (arba turėjo būti) bylos nagrinėjimo dalykas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl akivaizdu, kad jos negali būti pripažintos naujomis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės siekia išnagrinėtos bylos pernagrinėjimo, t. y. siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės iš naujo ir visa apimtimi, nors yra pasinaudojęs teise į apeliaciją ir kasaciją. Tai reiškia, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, jokių dokumentų, įrodymų, faktinių duomenų, aplinkybių, kurie nebūtų žinomi ar negalėjo būti žinomi byloje dalyvavusiems asmenims ir teismui bylos nagrinėjimo metu, nepateikė. Be to, vertinant, ar pareiškėjo akte nustatytos aplinkybės yra naujos ir esminės bylos aplinkybės, turinčios lemiamos reikšmės bylos išsprendimui, atsižvelgiama į civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, jau esamus įrodymus. Civilinėje byloje Nr. 2-86-153/2010 Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Multiimpex“ vadovu ir dalyviu per 2003–2004 metus, veikdamas nesąžiningai, beveik dešimt kartų sumažino UAB „Multiimpex“ turtą. Pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jis veikė priešingai UAB „Multiimpex“ ir jos kreditorių interesams – būdamas bendrovės akcininku naudojo bendrovės lėšas savo ir kitų su juo giminystės ryšiais susijusių asmenų reikalavimams tenkinti, nors galėjo panaudoti lėšas tiek ieškovo skolai padengti, tiek kitų prievolių įvykdymui. Teismas darydamas tokią išvadą rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma. Prašoma atnaujinti civilinė byla buvo išnagrinėta ir kasacine tvarka, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimdamas nutartį taip pat nesuabejojo byloje surinktų įrodymų visuma, ir patvirtino, kad pareiškėjo veiksmai buvo nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad tam, kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Teismo vertinimu, pareiškėjo iniciatyva gauta eksperto išvada nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Dėl nurodytų argumentų darytina išvada, kad neegzistuoja pagrindas procesui atnaujinti, todėl atsisakytina atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai, tačiau teismui šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Atsisakius atnaujinti procesą, nutarčiai įsiteisėjus naikintinos ir byloje Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi (t. 2, b. l. 6) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-86-153/2010, vykdymo sustabdymas iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-86-153/2010.
Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-86-153/2010, vykdymo sustabdymą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti apskųsta atskiru skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šią nutartį priėmusį teismą.