Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1285-1092/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
2S-1285-1092/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16779-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Astoga“
Atsakovas
R. P., A. J., V. M., K. S.
Kategorijos
  • 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1285-1092/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16779-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Astoga“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Astoga“ ieškinį atsakovams R. P., A. J., V. M., K. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Marių namai“, S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. gegužės 14 d. teisme gautas UAB „Astoga“ prašymas dėl šalies pakeitimo, kuriame ji nurodė, kad pradinė ieškovė UAB „Inkomlita“ 2019 m. gegužės 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujajai ieškovei UAB „Astoga“ visas materialines ir procesines teises civilinėje byloje, kurioje yra nagrinėjamas pradinio kreditoriaus UAB „Inkomlita“ ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovams K. S., A. J., R. P. ir V. M.. 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Inkomlita“ pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja UAB „Astoga“.

Šalies argumentai

2. UAB „Astoga“ taip pat pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako pareikšto ieškinio visų atsakovų atžvilgiu bei prašo civilinę bylą nutraukti. Trečiojo asmens UAB „Marių namai“ atstovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, panaikino laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla nutrauktina (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalims išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

5. Teismas nutarė, kad ieškinio atsisakymas ir bylos nutraukimas šiuo konkrečiu atveju iš esmės laikytinas ginčo išsprendimu atsakovų, taip pat ir trečiojo asmens naudai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei remdamasis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, teismas tenkino trečiojo asmens UAB ,,Marių namai” prašymą ir priteisė iš ieškovės 544,50 Eur trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Astoga“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria UAB „Marių namai“ naudai priteista 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Taikė CPK 98 straipsnį, nors turėjo būti taikomas CPK 94 straipsnis. Teismas nevertino šalių procesinio elgesio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Byla buvo nutraukta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo iš esmės.

6.2. UAB „Marių namai“ procesinis elgesys buvo nepateisinamai aplaidus ir nerūpestingas viso proceso metu. Tik teismui paskyrus maksimalią baudą trečiojo asmens vadovui, jis ėmė dalyvauti procese.

6.3. Susipažinus su UAB „Marių namai“ pateikta bylinėjimosi išlaidų detalizacija matyti, kad ieškovė dėl susidariusių išlaidų nėra atsakinga.

6.4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškinio atsisakymas ir bylos nutraukimas, iš esmės laikytinas ginčo išsprendimu atsakovų, taip pat ir trečiojo asmens naudai. Teismas neteisingai sprendė, kad trečiasis asmuo UAB „Marių namai“ yra atsakovo pusėje. Ieškovė mano, kad atsižvelgiant į bylos medžiagą, trečiasis asmuo yra ieškovo pusėje.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Marių namai“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Kaltinimai netinkamu elgesiu proceso metu yra nepagrįsti, nes trečiojo asmens dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu ir jo neatvykimas į teismo posėdį nebuvo kliūtis nagrinėti bylą, taip pat trečiasis asmuo vengdamas papildomų išlaidų turėjo teisę nedalyvauti procese.

7.2. Jeigu UAB „Marių namai“ atstovaujantis advokatas būtų rengęs visus procesinius dokumentus ir dalyvavęs teismo posėdžiuose, būtų patirtos dar didesnės bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

7.3. Ieškovas UAB „Astoga“ nepagrįstai teigia nesantis atsakingas už trečiojo asmens UAB „Marių namai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens UAB „Marių namai“ procesiniai dokumentai ir trečiojo asmens UAB „Marių namai“ atstovo veiksmai, lėmę bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, yra ieškinio pateikimo ir civilinio proceso pradėjimo pasekmė.

7.4. Ieškovas UAB „Astoga“, atsisakydamas ieškinio, nenurodė jokių atsisakymo priežasčių. Tokios civilinės bylos pabaigos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog pats ieškinys buvo nepagrįstas, o viso civilinio proceso, pradėto ieškinio pagrindu, apskritai neturėjo būti.

7.5. UAB „Marių namai“ į bylą nebuvo įtrauktas tam, kad palaikytų ieškinio reikalavimus. Pradinis ieškovas BUAB „Rigena“ į bylą UAB „Marių namai“ kaip trečiąjį asmenį įtraukė tam, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms UAB „Marių namai“ atžvilgiu galėtų pareikšti ieškinį dėl turto išreikalavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens UAB „Marių namai“ bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo UAB „Astoga“.

7.6. Ieškinio, kurio vėliau buvo atsisakyta, pateikimas, civilinės bylos pradėjimas ir asmenų įtraukimas į šią bylą lėmė bylos dalyvių išlaidas. Tokių išlaidų nebūtų buvę, jeigu pradinis ieškovas nebūtų inicijavęs civilinės bylos. Šiuo atveju ieškovas UAB „Astoga“ kaip pradinio ieškovo teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakingas už trečiojo asmens UAB „Marių namai“ kaip bylos dalyvio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės jai atsisakius nuo ieškinio. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio patenkino trečiojo asmens UAB „Marių namai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato paslaugas. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, be kita ko, nurodydama, kad byla buvo nutraukta nepriimant teismo sprendimo, kad trečiojo asmens išlaidas lėmė jo netinkamas procesinis elgesys ir kad ieškovė nėra atsakinga už susidariusias išlaidas.

10. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

11. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pateikė prašymą, kuriuo atsisakė nuo ieškinio, nenurodydama jokių šio veiksmo priežasčių. Atsisakymo priežasčių nenurodymas leidžia manyti, kad ieškinys buvo pareikštas nesant tam pakankamo pagrindo. Ši aplinkybė lemia, kad pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš principo turėtų tekti ieškovei, nes būtent dėl jos veiksmų šios išlaidos pirmiausiai ir susidarė.

13. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamas ir kito byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys. Tam tikras išlaidas gali lemti ne tai, kad ieškovas procesą pradėjo nesant tam pakankamo pagrindo, bet kitos šalies netinkamas procesinis elgesys. Savo ruožtu dėl asmens netinkamo procesinio elgesio susidariusios bylinėjimosi išlaidos paprastai turi būti priskiriamos netinkamus procesinius veiksmus atlikusiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

14. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad bauda trečiajam asmeniui buvo skirta už netinkamą procesinį elgesį ir ji už su prašymu dėl baudos panaikinimo susijusias išlaidas nėra atsakinga. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad trečiojo asmens vadovui paskirta bauda pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo panaikinta. Ši aplinkybė parodo, kad prašymas panaikinti baudą buvo pagrįstas ir teisėtas. Vadinasi, išlaidas, susijusias su prašymu dėl baudos panaikinimo, nulėmė ne trečiojo asmens netinkamas procesinis elgesys, o susiklosčiusi procesinė situacija byloje pagal ieškovės ieškinį, kurio ji vėliau atsisakė nenurodydama priežasčių.

15. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad trečiojo asmens prašymas dėl parengiamojo teismo posėdžio perkėlimo taip pat buvo pagrįstas ir teisėtas, nes pirmosios instancijos teismas jį tenkino. Vadinasi, remiantis anksčiau paminėtais argumentais, nėra pagrindo su minėtu prašymu susijusias išlaidas vertinti kaip trečiojo asmens netinkamo procesinio elgesio padarinius. Ši išvada lemia, kad trečiasis asmuo turi teisę prašyti išlaidų atlyginimo ir už šį procesinį prašymą.

16. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, pirmos instancijos teismo priteista 255,60 Eur (146,70 + 108,90) suma už prašymą dėl baudos panaikinimo ir prašymą dėl parengiamojo posėdžio perkėlimo paliekama nepakeista. Trečiasis asmuo už minėtas išlaidas nėra atsakingas, nes nenustatytas jo netinkamas procesinis elgesys, galėjęs jas lemti. Aptariamos išlaidos iš esmės atsirado dėl ieškinio, kurio ieškovė vėliau atsisakė. Vadinasi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, už šias išlaidas atsakinga ir turi būti būtent ieškovė.

17. Ieškovė atskirajame skunde ginčija advokato išlaidų, susijusių su pasirengimu ir atstovavimu teismo posėdyje, pirmine bylos analize, konsultacijomis, dydį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiasis asmuo nepateikė teismui nė vieno procesinio dokumento dėl bylos esmės. Taip pat nei prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei atsiliepime į atskirąjį skundą trečiojo asmens atstovas nedetalizavo, kokie veiksmai buvo atlikti analizuojant bylą, konsultuojant, kiek laiko tam buvo sugaišta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad posėdis, kuriame dalyvavo trečiojo asmens atstovas vyko tik 10 minučių, o dieną prieš posėdį į bylą buvo įkelta prašymo dėl ieškinio atsisakymo elektroninė kopija. Pastaroji aplinkybė leidžia manyti, kad trečiojo asmens atstovui pasirengti bylos nagrinėjimui nereikėjo daug laiko.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrįstomis ir protingomis išlaidomis už šios nutarties 17 punkte paminėtas paslaugas galima pripažinti išlaidas už dvi trečiojo asmens atstovo darbo valandas. Dėl to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, pirminę bylos analizę ir konsultacijas priteista 288,90 Eur (108,90 Eur+180 Eur) suma mažinama iki 194 Eur (97 Eur X 2 val.). Iš ieškovo priteista bendra 544,5 Eur bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama iki 449,6 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Trečiojo asmens UAB „Marių namai“ atstovas pateikė prašymą dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo. Prašoma priteisti 326,70 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui, pridėta sąskaita-faktūra ir sąskaitos išrašas apie sumokėtą sumą. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju buvo atmesti 82,57 procentai ieškovo atskirojo skundo reikalavimų (449,60 x 100 / 544,50). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo UAB „Astoga“ trečiojo asmens naudai priteisiama 269,76 Eur (326,70 x 82,57 proc.) už patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Astoga“, juridinio asmens kodas 141799893, 449,6 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą trečiajam asmeniui UAB ,,Marių namai”, juridinio asmens kodas 300133313“.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Marių namai“ iš ieškovės UAB „Astoga“ 269,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis