- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e2-10307-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01066-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- J. G., Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Advokatai
- Greta Aniulienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Alina Saročkaitė, D. T., R. T., J. G., R. S., V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po brolio V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą palikimą faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti; panaikinti 2022 m. sausio 7 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Raseinių rajono 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo palikėjo V. T. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), o taip pat į transporto priemonę „Ford Escort“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigines lėšas banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo Lietuvos Respublikai; priteisti iš VĮ „Turto banko“ visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės brolis V. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Iki pat brolio V. T. mirties jie kartu gyveno broliui priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Nors šeimoje yra gyvi likę 2 broliai ir 4 seserys, tačiau ieškovę su broliu V. T. siejo itin glaudūs tarpusavio ryšiai, būtent ji broliui nuolatos padėdavo buityje ir kasdieniuose darbuose, jie gyveno kartu, ji prisidėdavo prie gyvenamojo namo, kuriame iki brolio V. T. mirties kartu gyveno, išlaikymo. (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės broliui V. T., ji labai dėl to pergyveno, prisidėjo prie jo laidotuvių organizavimo. Brolis mirė būdamas nevedęs, vaikų neturėjo. Po brolio mirties liko kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Mirus broliui ir toliau liko gyventi jam priklausiusiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi visais name likusiais brolio asmeniniais ir buities daiktais. V. T. testamento sudaręs nebuvo. Nei ieškovė, nei kiti jos broliai ir seserys, po brolio V. T. mirties į notarą nesikreipė, tačiau ji po brolio V. T. mirties priėmė visą jo likusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Neturėdama pakankamai teisinių žinių, manydama, kad po brolio mirties likusį nekilnojamąjį turtą pakanka prižiūrėti, rūpintis ir mokėti mokesčius, nesiimant jokių papildomų veiksmų, per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė. 2022 m. kovo mėn. pradžioje iš VĮ „Turto bankas“ ieškovei tapo žinoma, kad po jos brolio V. T. mirties likęs nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), o taip pat transporto priemonė „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei piniginės lėšos banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. Sužinojusi šią aplinkybę, ieškovė nedelsdama kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tik po teisinės konsultacijos suteikimo jai tapo žinoma, kad po brolio V. T. mirties per tris mėnesius turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Po brolio V. T. mirties ji palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti visus brolio turėtus nuosavybės dokumentus, asmeninius daiktus ir buities daiktus, kuriais toliau naudojasi iki šiol. Kadangi po brolio mirties ieškovei nebuvo žinoma, jog norėdama priimti likusį palikimą, turinti pareigą kreiptis į notarą per įstatymo nustatytą terminą, ir sąžiningai klydo, manydama, jog pakanka tik likusį turtą prižiūrėti ir juo rūpintis, todėl dėl palikimo priėmimo fakto įforminimo niekur nesikreipė. 2022 m. sausio 7 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Alina Saročkaitė išdavė Palikimo parėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį mirusiajam V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini) priklausęs nekilnojamasis turtas, transporto priemonė „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei piniginės lėšos banko sąskaitose, perėjo valstybei. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, turtas valstybei testamentu paliktas nebuvo; palikėjas mirusysis V. T. turi įpėdinių pagal įstatymą – brolius ir seseris (ketvirtos eilės įpėdinius), nei vienam iš įpėdinių nebuvo atimta paveldėjimo teisė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas nesuderinant teisės normų su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi. Nors notarė Alina Saročkaitė turėdama teisę gauti informaciją iš VĮ „Gyventojų registro“ ir prieš išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą informuoti likusius artimuosius giminaičius, tačiau jokios informacijos apie užvestą paveldėjimo bylą nei ieškovei, nei jos broliams D. T. ir R. T., nei seserims J. G., R. S. ir V. R., pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo aktyviais ir viešais veiksmais mirusiojo brolio V. T. turtą valdė, prižiūrėjo ir rūpinosi juo kaip savo bei laikė save turto savininke, tokiu būdu priimdama faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, neliko CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei, dėl ko 2022 m. sausio 7 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Alinos Saročkaitės išduotas Palikimo parėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas.
Atsiliepimas
2. Atsakovės atstovė VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja bei pažymėjo, kad tam tikrais atvejais įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė – turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, tenkinus ieškinį, ieškovė turės atlyginti VĮ „Turto bankui“ patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto banko“, nes turtą paveldi Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto banko“. Ieškovė prašo priteisti iš VĮ „Turto bankas“ bylinėjimosi išlaidas. Susidariusioje situacijoje, „Turto bankas“, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 nurodė, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei. Tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas. VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
3. Tretieji asmenys V. R., R. S., J. G., D. T., R. T. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka ir neprieštarauja. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mirus jų broliui V. T., nei vienas iš brolių ir seserų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad seseriai R. P. pakanka rūpintis ir prižiūrėti po brolio V. T. mirties likusį turtą ir palikimas bus laikomas priimtu tinkamai.
4. Trečiasis asmuo Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Alina Saročkaitė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė R. P. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atvykus VĮ „Turto bankas“ atstovui suprato, kad reikia tvarkyti dokumentus. Nežinojo, kad reikia palikimą priimti per tris mėnesius. Brolis V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ji rūpinosi V. T., priėmė jo palikimą. Tarp brolių ir seserų ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.
6. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Greta Aniulienė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl, ieškovei prašant, byla nagrinėjama ieškovės atstovei nedalyvaujant.
Atsiliepimas
7. VĮ „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, į teismo posėdį neatvyko, byloje pateikė atsiliepimą bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
8. Trečiasis asmuo J. G. teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), po mamos mirties gyveno D. T., R. P., V. T.. Sesuo po brolio mirties nesusitvarkė dokumentų, atvažiavus VĮ „Turto bankas“ atstovui pradėjo tvarkytis dokumentus. Ginčo dėl palikimo tarp brolių ir seserų nėra.
8.1. Kiti tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką bylos duomenimis jiems yra žinoma (trečiasis asmuo J. G. patvirtino, kad D. T., R. T., R. S., V. R. apie teismo posėdį žino), pateikė atsiliepimus, todėl byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
9. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
11. Nagrinėjamu atveju, ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jos paaiškinimai, J. G. aplinkybės patvirtina, kad palikėjas V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė, gimusi (duomenys neskelbtini), yra palikėjo sesuo. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, V. T. mirė nevedęs, duomenų apie vaikus nėra, palikėjo tėvai yra mirę. Palikėjas V. T. turi brolius ir seseris – A. T. (mirė (duomenys neskelbtini)), ieškovę R. P., D. T., R. T., J. G., R. S., V. R.. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2022 m. birželio 14 d. duomenimis, V. T. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. 2022 m. gegužės 16 d. testamentų registro išraše nurodyta, kad V. T. palikimą 2022 m. sausio 5 d. priėmė Lietuvos Respublika, pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas notarei Alinai Saročkaitei. Iš 2022 m. sausio 7 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad V. T. priklausęs nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei piniginės lėšos AB „S.“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo Lietuvos Respublikai.
12. Ieškovė nurodo, kad po palikėjo mirties perėmė ir prižiūri likusius V. T. priklausiusius daiktus bei nekilnojamąjį turtą, liko gyventi broliui priklausiusiame name, naudojasi visais name likusiais brolio asmeniniais ir buitiniais daiktais, moka mokesčius, tai yra palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad V. T. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
13. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, atsakovės atstovė VĮ „Turto bankas“ bei tretieji asmenys ieškinio tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
14. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog R. P., mirusio V. T. sesuo, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas ieškovės prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti, nes ieškovė R. P. yra mirusio V. T. sesuo.
15. Ieškovė taip pat prašo panaikinti 2022 m. sausio 7 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Raseinių rajono 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo palikėjo V. T. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), o taip pat į transporto priemonę „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigines lėšas banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo Lietuvos Respublikai.
16. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog ieškovė įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo V. T. palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas patvirtina jo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduoto liudijimo notaras panaikinti negali, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, naikintinas Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Alinos Saročkaitės 2022 m. sausio 7 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Ieškovei 2022 m. balandžio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu 100 proc. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Be to, teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl VĮ „Turto bankas“ kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovės atstovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. Apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu atsakovei nebuvo žinoma, tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Vadovaujantis tuo, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovės atstovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ir padengiamos iš valstybės lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Pripažinti negaliojančiu Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Alinos Saročkaitės 2022 m. sausio 7 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus valstybės įmonę „Registrų centras“ ir valstybės įmonę „Regitra“ informuoti apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo pabaigą.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.