- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-210-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00680-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Dalia Pranckienė, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- N. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6337-1004/2023 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti šalių sudarytą ir 2016 m. lapkričio 15 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1413-1001/2016 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir iš atsakovo D. B. priteisti nepilnamečių vaikų G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 330,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad buvusi patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatė skirti kiekvieno vaiko išlaikymui po 60,00 Eur mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Pasak ieškovės, vaikų poreikiai pasikeitė – padidėjo, todėl šiuo metu ji daugiau išleidžia pinigų maistui, drabužiams, vaistams ir nori, kad atsakovas skirtų vaikų išlaikymui didesnę sumą, o kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė skiria apie 660,00 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu ieškovės ieškinį prašė atmesti. Atsakovas manė, kad sprendžiant jau priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo klausimą turi būti nustatyti teisiškai reikšmingi faktai – vaiko poreikiai, abiejų tėvų turtinė padėtis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos gaunamas pajamas, nes pateikta pažyma apie valstybinė socialinį draudimą yra neobjektyvi ir neinformatyvi. Nurodė, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina jos geresnę turtinę padėtį. Paaiškino, kad nepilnamečiai vaikai yra mokyklinio amžiaus, neturi jokio nuolatinio pobūdžio sveikatos sutrikimų, specialiųjų poreikių. Teigė, jog gera valia ir pagal galimybes moka didesnes sumas vaikų išlaikymui prieš mokslo metų pradžią, metines ar asmenines šventes. Manė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos.
4. Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. B. ir G. B. turėtų būti padidintas proporcingai jų tėvo turtinei padėčiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –pakeitė šalių sudarytą ir 2016 m. lapkričio 15 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1413-1001/2016 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir iš atsakovo D. B. nuo 2023 m. birželio 1 d. priteisė nepilnamečių vaikų G. B. ir R. B. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavedė įstatyminei nepilnamečių vaikų atstovei motinai N. B., kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės (vaikų motinos) ir atsakovo turtinė padėtis nėra ženkliai pasikeitusi. Teismo vertinimu, ginčo šalių turtinė padėtis yra vienoda, jie dirba ir gauna pastovias pajamas.
7. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių nepilnamečiams vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, rūbai ir avalynė, priemonės mokymosi reikmėms, pramogoms, laisvalaikiui, būreliams, vaistams, vitaminams ir pan., tačiau aplinkybę, kad šiuo metu vienuolikos ir keturiolikos metų vaikų poreikiai nereikalauja 660,00 Eur mėnesio išlaidų kiekvienam vaikui, įrodo ieškovės nurodyti vaikų poreikiai šildymui, dujoms, elektrai, internetui, vaikų telefono išlaikymui, kitoms nenumatytoms išlaidoms. Sprendė, kad iš šių ieškovės nurodytų išlaidų akivaizdžiai matyti, kad jos viršija būtinus vaikų poreikius. Kaip užaukštintas teismas vertintino ir kitas, nenumatytas išlaidas, nes ieškovė jų negalėjo tinkamai pagrįsti ne tik teismo posėdžio metu, bet ir tam nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šios išlaidos patiriamos.
8. Sprendė, kad ginčo šalių vaikų poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 400,00 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui. Be to, teismas nurodė, kad byloje yra duomenys, jog ieškovė gauna po 85,75 Eur paskirtą išmoką mėnesiui už kiekvieną vaiką, kurie nuo 2024 m. sausio 1 d. padidės iki 96,25 Eur vaikui, o ši valstybės suteikiama finansinė parama šeimai taip pat panaudotina vaikų poreikiams.
9. Nors teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentu, kuriuo jam pagrįstų abejonių kelia ieškovės ieškinyje nurodyti ir pateikiami paskaičiavimai dėl kas mėnesį patiriamų išlaidų, tačiau tai, kad ne visos būtinosios išlaidos buvo pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai, sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas iš dalies, jį padidinant iki 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo D. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomos po 157 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, priteisti patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
10.1. Apeliantas teigia, kad apeliaciniu skundu jis nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų vaikų poreikių tenkinimo išlaidų dydžio po 400 Eur kiekvienam vaikui, tačiau laiko, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš šios sumos neišskaičiavo išmokos už kiekvieną vaiką, kurią ieškovė N. B. gauna iš valstybės. Pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo metu (2023 metais) kas mėnesį mokama išmoka vaikui buvo 85,75 Eur. Šios išmokos tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Taigi, ieškovė 2023 metais už kiekvieną vaiką gavo kas mėnesį po 85,75 Eur iš valstybės, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, t. y. finansinė pagalba vaikus auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.
10.2. Remiantis išdėstytais argumentais, apelianto manymu, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis, o tokią poziciją suformulavo ir kasacinis teismas savo praktikoje. Teigia, kad 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3k-3-164-687/2020, kurioje sistemiškai įvertino Išmokų vaikams įstatymo nuostatas bei remdamasis byloje išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vaikams reikalingą išlaikymo dydį, tačiau nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iš esmės analogiškoje civilinėje byloje suformuota teismų praktika (nutartis civilinėje byloje Nr.e3k-3-164-687/2020) ir nepagrįstai jo nesumažino pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir neteisingai nustatė apelianto teiktino išlaikymo dalį vaikams. Įvertinus ieškovės gaunamą išmoką vaikui – 85,75 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką, 400 Eur abiejų tėvų teiktina išlaikymo suma reikalinga šalių vieno vaiko išlaikymui per mėnesį suapvalinus turi būti nustatyta – 157 Eur ((400 Eur – 85,75 Eur) : 2 = 157,12 Eur) per mėnesį.
11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacijos dalyką, nagrinėjamu atveju, sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo jį padidinant, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti 2016 m. lapkričio 15 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto nepilnamečiams šalių vaikams 60 Eur išlaikymo sumą iki 330,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, argumentuodama padidėjusiais vaikų poreikiais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, nurodo, kad jis nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų vaikų poreikių tenkinimo išlaidų dydžio po 400 Eur kiekvienam vaikui, tačiau, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš šios sumos neišskaičiavo išmokos už kiekvieną vaiką, kurią ieškovė gauna iš valstybės.
15. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme nagrinėtinas tik klausimas dėl valstybės mokamos išmokos vaikams paskirties nustatymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti.
16. Nors atsakovas apeliacinį skundą grindžia kasacinio teismo praktika, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia kasacinio teismo praktika yra nevienareikšmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Taigi, teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti, išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams, todėl valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo visais atvejais mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nuspręsdamas, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti užtenka 400 Eur sumos, atsižvelgė į tą aplinkybę, kad šalių nepilnamečiams vaikams valstybė moka išmokas, nurodė, kad ši valstybės suteikiama finansinė parama šeimai taip pat panaudotina vaikų poreikiams. Iš šių teismo argumentų matyti, kad teismas valstybės mokamas išmokas vaikams priskyrė ne prie išlaikymo paramos tėvams, bet kaip finansinę paramą vaikų poreikiams tenkinti, kas, šios konkrečios bylos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina visiškai teisėta ir pagrįsta išvada.
18. Šuo konkrečiu atveju, nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl ginčo šalių turtinės padėties, t. y., kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės darbo užmokestis 2023 m. rugsėjo mėn. sudarė apie 670,00 Eur („į rankas“), ji vykdo individualią veiklą (draudžiamosios pajamos sudaro iki 300,00 Eur), o atsakovo draudžiamosios pajamos 2023 m. rugsėjo mėn. sudarė 1706,48 Eur, t. y. 1084,64 Eur („į rankas“), kad nėra duomenų apie ginčo šalių kreditorinius įsiskolinimus.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys yra darbingo amžiaus, gaunančios pastovias pajamas, atsakovas neturi daugiau išlaikytinių ir kreditorių, kas nesudaro pagrindo lengvinti atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra paaugliai, jų poreikiai tik didėja, todėl valstybės parama vaikams turi užtikrinti jų papildomų, ne būtinųjų, poreikių patenkinimą.
20. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad kiekvienos iš ginčo šalių vaikams teiktinas 200 Eur išlaikymas gali patenkinti būtinuosius vaikų poreikius, o valstybės mokama išmoka vaikams suteikia galimybę patenkinti papildomus vaikų poreikius, tokius kaip galimybę lankyti papildomus būrelius, atostogauti, įsigyti papildomų daiktų ir pan. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, tėvų teiktina 400 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui ir valstybės teikiama parama vaikams užtikrins ne tik šalių vaikų būtiniausius poreikius, bet patenkins juos optimaliai, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai neišskaičiavo iš vaikams teiktino išlaikymo valstybės mokamos paramos, laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo ir nemažindamas vaikams reikalingo išlaikymo dydžio valstybės teikiamos finansinės paramos suma, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą, įstatymu ir teismų praktika pagrįstą teismo sprendimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.