- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- e2-1250-1098/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24357-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- K. Ž.
- Atsakovas
- E. K., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė, Jolita Vilutytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams E. K. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl kompensacijos už paveldėtą turtą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovė K. Ž. (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuris buvo tikslinamas šalinant teismo nustatytus trūkumus, atsakovams E. K. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – atsakovai), prašydama (e. b. t. 1, l. 32-34, 105-108):
1.1. pripažinti jai, K. Ž., pirkėjo teises pagal 1989 m. vasario 13 d. sudarytą sutartį, kuria pardavėjas – Vilniaus rajono darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) Vykdomasis komitetas – pardavė, o pirkėjas I. Ž. (I. Ž.) pirko gyvenamąjį namą, kurio naudingas plotas yra 72,5 kv. m. (60,8 kv. m. gyvenamojo ploto), esantį Vilniaus rajono Avižienių A-T Bendorių kaime, Vilniaus valstybinio žirgyno teritorijoje.
1.2. pripažinti negaliojančiu ir panaikinti dalį E. K. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo ( po I. Ž. mirties) Nr. 17242 dėl paveldėjimo teisės į namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Bendoriuose, Vilniaus rajone.
1.3. priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. mirė jos brolis I. Ž., gyvenęs Bendorių km. Avižienių sen. Vilniaus rajone. Po brolio mirties paaiškėjo, kad testamentu jis gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Bendoriuose, Vilniaus rajone, paliko savo sugyventinės dukrai, atsakovei E. K.. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo buvo tikra, kad mirusysis to negalėjo teisiškai padaryti, kadangi visą tėvo turtą po jo mirties paveldėjo ji, K. Ž.. Tik po brolio laidotuvių sužinojo, kad tėvo namas registruotas brolio I. Ž. vardu. Paaiškino, kad nuo 2018 metų pradžios I. Ž. sunkiai sirgo, buvo menkos orientacijos, nerišliai atsakydavo į klausimus, nesugebėjo aiškiai bendrauti, todėl buvo inicijuotas teisminis procesas dėl brolio sudaryto testamento nuginčijimo. Ieškovės teigimu, teisminio proceso metu byloje nepakako medicininių duomenų apie brolio psichinę būseną, todėl procesas buvo nutrauktas. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos tėvas A. J. Žardeckas mirė 1988 m. kovo 2 d. Bendorių kaime Vilniaus rajone. Po tėvo mirties ji, kaip pirmos eilės įpėdinė, tuo metu galiojusia tvarka ir terminais priėmė palikimą (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – LTRS) civilinio kodekso 567 straipsnis, 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Brolis I. Ž. jos naudai atsisakė savo dalies palikimo, atsiradusio po tėvo mirties. Sesuo J. B. tuo metu jau buvo mirusi (1974 m.). Sesuo J. Š., mirusi 1996 m., brolis S. Ž., miręs 2013 m., ir brolis G. Ž. palikimo nepriėmė ir į notarų kontorą nesikreipė. 1988 m. rugsėjo 8 d. ieškovei buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, remiantis kuriuo paveldimą turtą sudarė piniginis indėlis su palūkanomis, laikomas TSRS Taupomajame banke. Ieškovės teigimu, po tėvo mirties paveldimą turtą taip pat sudarė ir piniginės lėšos, t. y. įmoka už gyvenamąjį namą, esantį Avižienių apylinkės Bendorių kaime, tačiau apie šią įmoką ji neinformavo notarės dėl teisinio nepatyrimo. Daugybę metų minėtas gyvenamasis namas buvo ieškovės šeimos būstu, kurį Vilniaus rajono DŽDT Vykdomasis komitetas buvo leidęs nusipirkti jos tėvui. Tik po brolio I. Ž. laidotuvių (2018 m.), pasitelkus teisininkus, ieškovei tapo prieinama informacija, jog I. Ž. be jos žinios kreipėsi į Vykdomąjį komitetą ir vietoje tėvo sudarė namo pirkimo-pardavimo sutartį, nesąžiningai pasinaudojęs tėvo padarytu mokėjimu. Ieškovės vertinimu, brolis I. Ž. faktiškai pasisavino 1985 m. tėvo padarytą įmoką, kuri sudarė paveldimą turtą, t. y. po tėvo mirties priklausė jai, K. Ž.. 1989 m. vasario 13 d. buvo sudaryta sutartis, kuria pardavėjas, Vilniaus rajono DŽDT Vykdomasis komitetas pardavė, o pirkėjas I. Ž. nupirko gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus rajono Avižienių A-T Bendorių kaime Vilniaus valstybinio žirgyno teritorijoje. Sutartyje nurodyta, kad gyvenamasis namas parduotas už 1 095 rublių sumą, kuri buvo sumokėta pirkėjo į Vilniaus rajono Finansų skyriaus sąskaitą. Tai neatitiko faktinių aplinkybių, kadangi minėta įmoka buvo padaryta ieškovės tėvo lėšomis, pavedimą banke tėvo prašymu atliko pati ieškovė.
3. Ieškovė ieškinyje kaip teisinį pagrindą nurodė LTRS CK 512 straipsnį, kuris numatė pareigą grąžinti be pagrindo įgytą ar sutaupytą turtą, taip pat CK 253 straipsnį, kuriame numatyta pirkėjo pareiga pagal pirkimo-pardavimo sutartį apmokėti už prekę nustatytą pinigų sumą, taip pat CK 142 straipsnį, kuriame buvo numatyta savininko teisė išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovės teigimu, jos brolis I. Ž. nemokėjo, o apgaulės būdu pasinaudojo mirusiojo tėvo lėšomis, kurių paveldėtoja buvo ji, K. Ž.. Be to, I. Ž. testamentu negalėjo gyvenamojo namo, kuris buvo užgyventas bei įgytas tėvo lėšomis, palikti kitam žmogui, kadangi visą tėvo turtą paveldėjo ji, o name jos broliui Ivanui tiesiog buvo leista gyventi ir jį tvarkyti, bet ne juo disponuoti. Kadangi atsakovei E. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kurio pagrindu ji tapo gyvenamojo namo savininke, minėtas paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Bendoriuose, Vilniaus rajone, pripažintinas negaliojančiu.
4. Ieškovė, pasisakydama dėl senaties termino, pažymėjo, kad ginčijama sutartis sudaryta 1989 metais, tačiau apie ją nebuvo žinoma nei vienam šeimos nariui. Namu bei žemės sklypu, esančiu greta, naudojosi ne tik ji, kaip paveldėtoja, bet ir sesuo, jos dukra. Nuolat prižiūrėjo namą, augino daržoves. Po kažkiek laiko name apsigyveno brolio I. Ž. sugyventinė su dukrele, dėl to neprieštaravo, leido jiems patogiai įsikurti, sutarė. Apie galimai pažeistas teises sužinojo tik po 2018 m. rugpjūčio mėnesio, kai mirė brolis. Sprendžiant senaties atnaujinimo klausimą prašo atsižvelgti į tai, kad įrašas apie gyvenamąjį namą bei I. Ž. turtines teises į jį viešajame registre buvo padarytas tik 2004 m. spalio 13 d.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi (e. b. t. 1, l. 149-150).
6. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė iš esmės skundžia 1989 m. vasario 13 d. pardavėjo Vilniaus rajono DŽDT Vykdomojo komiteto ir pirkėjo I. Ž. sudarytą sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajono Avižienių sen., Bendorių k., pardavimo. Atsakovės vertinimu, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė dar 1985 m. spalio 17 d. jos tėvo vardu ir jo lėšomis pati atliko apmokėjimą banke į pardavėjo Finansų skyriaus sąskaitą už namo pirkimą, patvirtina, jog jau 1985 m. ieškovei buvo žinoma, kad jos tėvui buvo leista išpirkti namą ir jis pradėjo pirkimo procedūrą, tačiau iki mirties (1988 m. kovo 2 d.) nespėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Mano, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti siejama ne su brolio I. Ž. mirties momentu, bet su ieškovės sužinojimu apie tėvo A. Ž. mirtį ir paveldėjimo įforminimu 1988 metais. Kadangi ieškovė nuo 1985 m. iki 2019 m. nesidomėjo, kieno vardu namas buvo nupirktas, kas turėjo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti juo, kas namą prižiūrėjo, nesiėmė jokių kitų aktyvių veiksmų, todėl prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir bylą nutraukti. Atsakovė taip pat patikslino tam tikras ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, nurodydama, kad 1985 m. balandžio 26 d. Vilniaus rajono Liaudės deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 158 ieškovės tėvui A. Ž. buvo leista pirkti namą, kuriame jis gyveno. 1985 m. spalio 17 d. buvo atliktas apmokėjimas už namo pirkimą. A. Ž. mirė 1988 m. kovo 2 d., 1988 m. rugsėjo 8 d. ieškovei buvo išduotas teisės į palikimą pagal įstatymą liudijimas. Paveldimą turtą, kuriam išduotas minėtas liudijimas, sudaro piniginis indėlis su palūkanomis, laikomas TSRS Taupomojo banko Vilniaus rajono Vilniaus m. skyriaus NR. 7801 sąskaitoje Nr. 34745. Tėvo mirties metu ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovės brolis I. Ž. kartu su tėvu A. Ž. gyveno Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r. (1985 m. kovo 14 d. Avižienių apylinkės LDT Vykdomojo komiteto pažyma Nr. 241). Po tėvo mirties I. Ž. tapo pagrindiniu namo nuomininku. Namas, kuriame gyveno A. Ž. su sūnumi I. Ž., jo mirties dieną priklausė Vilniaus rajono Liaudės deputatų tarybos Vykdomajam komitetui. Vykdomojo komiteto 1988 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 227 buvo pakeistas rajono Vykdomojo komiteto 1985 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 158 2 punktas, t. y. leista pirkti minėtą namą, esantį Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., A. Ž. sūnui I. Ž., 1989 m. vasario 13 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuri užregistruota Vilniaus rajono Avižienių apylinkės taryboje, taip pat Nekilnojamojo turto registre. Šios sutarties sudarymo išlaidas apmokėjo pirkėjas I. Ž.. Mano, kad apmokėjimas už namo pirkimą negalėjo būti paveldimu turtu, priklausančiu palikėjui nuosavybės teisė jo mirties momentu, nes buvo atliktas dar 1985 m. spalio 17 d., kai tėvas ir sūnus gyveno kartu.
7. Atsakovė E. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi.
8. Atsakovė E. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja teise. Ieškovės iniciatyva jau buvo pradėta civilinė byla, kurioje buvo siekiama nuginčyti ieškovės brolio I. Ž. testamentą. Minėtos bylos nagrinėjimo metu, 2019 m. kovo 7 d. posėdžio metu ieškovė, apklausiama kaip liudytoja, paaiškino, kad iki tėvo mirties gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo tarpu tėvas kartu su broliu I. Ž. gyveno ginčo gyvenamajame name. Atsakovės teigimu, ieškovė daugiau kaip 30 metų nesirūpino gyvenamuoju namu, mokesčių mokėjimu, jo būklės pagerinimu. Ieškovės brolis I. Ž. su atsakovės mama Ž. P. pradėjo kartu gyventi dar 1996 metų vasarą. Iš pradžių gyveno atsakovės motinai Ž. P. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2010 m. kovo 19 d. atsakovės motina minėtą butą pardavė, gautas pinigines lėšas investavo į sugyventiniui I. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą. Gyvenamajame name buvo pakeisti aštuoni langai, vienos įėjimo duris, atlikti kiti apdailos darbai. 2018 m. vasario 6 d. I. Ž. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nusipirko 0,5000 ha žemės sklypą, esantį po ginčo gyvenamuoju namu ir kitais jam priklausančiais pastatais. Ieškovė, būnant broliui I. Ž. gyvam, nei karto nebuvo pareiškusi jam jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo pagerinimo ir remonto. Atsakovės santykiai su I. Ž. nuo pat vaikystės buvo labai geri. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad ieškovė iš esmės skundžia 1989 m. vasario 13 d. pardavėjo Vilniaus rajono DŽDT Vykdomojo komiteto ir pirkėjo I. Ž. sudarytą sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajono Avižienių sen., Bendorių k., pardavimo. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne su ieškovės brolio I. Ž. mirties momentu, bet su ieškovės sužinojimu apie tėvo A. Ž. mirtį bei paveldėjimo įforminimu. Kadangi ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jai turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas, akivaizdu, kad ieškinio senatis yra praleista, byla turi būti nutraukta. Atsakovės teigimu, atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą, turėtų būti atmestas ir antrasis ieškinio reikalavimas, nes ieškovės brolis I. Ž. 29 metus buvo teisėtu ginčo gyvenamojo namo savininku ir turėjo teisę testamentu šį savo turtą palikti savo nuožiūra, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovei išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo.
Šalies argumentai
9. Ieškovė 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams E. K. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, prašydama priteisti jai iš atsakovės E. K. 15 300,00 Eur piniginę kompensaciją už A. Ž. 1985 m. spalio 17 d. padarytą 1 095 rublių įmoką į Vilniaus rajono finansų skyriaus sąskaitą Nr. 10130803 už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Bendoriuose, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone (e. b. t. 1, l. 189-191).
10. Ieškovė 2019 m. gruodžio 16 d. patikslintame ieškinyje papildomai nurodė, kad jos brolis I. Ž. faktiškai pasisavino 1985 m. padarytą įmoką, kuri sudarė paveldimą turtą, t. y. po tėvo mirties priklausė jai, K. Ž.. Pažymėjo, kad LTRS CK 142 straipsnyje buvo numatyta savininko teisė išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau dėl daugelio juridinių faktų (1989 m. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas, valstybinio žemės sklypo po statiniais įsigijimas ir kt.) nėra galimybės natūra atgauti tėvo gyvenamojo namo, todėl, ieškovės vertinimu, už neteisėtai pasisavintas tėvo A. Ž. pinigines lėšas (1 095 rublių) jai turi būti kompensuojama. Ieškovės teigimu, nuo 1985 metų tuometinė valiuta (rublis), jos perkamoji galia pakito dėl infliacijos, dėl santvarkų bei ekonominės sistemos pasikeitimo konvertuoti rublius į eurus nėra galimybės. Išperkamo namo vertė, kurią apmokėjo A. Ž. (1 095 rublių), gali būti nustatyta atsižvelgiant į įgyto turto vertę , t.y. palyginamuoju turto vertės metodu. 2019 m. rugpjūčio 13 d. vieno namo butas su krosniniu šildymu, statytas dar 1940 m., buvo vertas 15 300 Eur (VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė, neatsižvelgus į namo pagerinimus). Ieškovės manymu, jai turi būti kompensuota įgyto turto vertė, t. y. 15 300 Eur.
Atsiliepimas
11. Atsakovė E. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės 2019 m. gruodžio 16 d. patikslintą ieškinį, kuriame prašo patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą, padarius priešingą išvadą – patikslintą ieškinį atmesti pilna apimtimi.
12. Atsakovė E. K. pateiktame atsiliepime į ieškovės 2019 m. gruodžio 16 d. patikslintą ieškinį papildomai nurodė, kad patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas, nes juo pakeistas tiek ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas – keliamas klausimas dėl atsakovės E. K. atsakomybės už palikėjo skolas bei turtines prievoles. Pažymėjo, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šitų veiksmų ieškovė neatliko, todėl praleido ieškinio padavimo terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti patikslintą ieškinį.
13. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 23 d. pateiktame pranešime nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pirminį ieškinį.
Šalies argumentai
14. Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovė palaikė paskutiniame patikslintame ieškinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Ieškovė papildomai paaiškino, kad visą laiką iki tėvo mirties gyveno su tėvu, rūpinosi juo ir ūkiu. Tėvas savo pinigais sumokėjo įmoką už namą, galvojo, kad sumokėjus įmoką jam perėjo nuosavybės teisės, nežinojo, kad būtina sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Brolis Ivanas iš pirmos santuokos turi du vaikus, kuriems po skyrybų mokėjo išlaikymą. Mirus tėvui visi turėjo šeimas, todėl atsisakė palikimo jos naudai. Iš paveldėtų pinigų suremontavo namą, pastatė tėvui paminklą. Iki 1991 m. gyveno name. Brolis Ivanas žadėjo namą palikti savo vaikams iš pirmos santuokos, bet to nepadarė.
Atsiliepimas
15. Teismo posėdžiuose atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime į patiklsintą ieškinį nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė E. K. papildomai paaiškino, kad I. Ž. buvo informavęs telefonu ieškovę apie sudarytą testamentą. Taip pat ieškovei buvo žinoma, kad I. Ž. sutvarkė žemės privatizavimo klausimą. Šiuo metu paveldėtas gyvenamasis namas nėra parduodamas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo 2020 m. liepos 1 d. posėdžio metu liudytoja D. V. parodė, kad pažįsta ieškovę, nes augo kaimynystėje, jų tėvai bendravo. Bendriuose gyveno iki 1989 metų. Kristina gyveno tuose namuose, juos tvarkė, rūpinosi tėvais. Nieko negali pasakyti apie laikotarpį nuo 1994 m. iki 1999 m., nes tuo metu dirbo Lenkijoje. Po minėto laikotarpio matydavo tai Kristiną, tai jos brolį Henriką. Kristina nustojo lankytis pas brolį atsiradus brolio I. Ž. sugyventinei, atsakovės motinai Ž. P.. Apie tai, kad ieškovė turi butą sužinojo apie 2000 metais. Paaiškino, kad Kristina praktiškai gyveno su tėvais, atvažiuodavo ryte, išvažiuodavo vakare.
17. Teismo 2020 m. liepos 1 d. posėdžio metu liudytoja V. P. parodė, kad yra Kristinos dukterėčia. Gyvenamasis namas buvo gautas, kaip butas, nes K. Ž. su tėvu A. Ž. dirbo ūkyje. 1985 metais ieškovės tėvas išpirko namą, sumokėjo įmoką rubliais, jai pasakojo mama (ieškovės sesuo). Po ieškovės tėvo mirties visą palikimą priėmė ieškovė, kiti įpėdiniai palikimo atsisakė. Iki 1991 metų Kristina gyveno su tėvais, nes turėjo ūkį, kuriuo reikėjo rūpintis. Nuo 1992 metų Kristina gyveno savo bute, esančiame Vilniuje. Jai nebuvo žinoma, kad gyvenamasis namas priklausė Ivanui. Jos teigimu, visi giminėje žinojo, kad namas priklauso ieškovės tėvui A. Ž., o po jo mirties namas atiteks ieškovei Kristinai. Nuo 1988 m. iki 2010 m. važiavo Kristinai padėti ūkyje. Negalėjo pasakyti, nuo kada Ivanas pradėjo gyventi su atsakovės motina Ž. P.. Taip pat negalėjo pasakyti, ar buvo pykčiai tarp Kristinos ir Jano, ką Kristina paveldėjo po tėvo mirties, kur Kristina buvo registruota. Pažymėjo, kad už elektrą mokėjo tas, kas gyveno gyvenamajame name, t. y. Janas.
18. Teismo 2020 m. liepos 1 d. posėdžio metu liudytoja K. G. parodė, kad kartu su ieškovės tėvu Aleksandru dirbo ūkyje Žirgyno teritorijoje. Jos vertinimu, ginčo gyvenamasis namas buvo privatizuotas neteisėtai. Apie tai jai 1987 metais pasakojo Aleksandras. Aleksandras jai pasakojo, kad Kristina užbaigs gyvenamojo namo privatizavimo procedūrą. Dalyvavo Aleksandro laidotuvėse, palaikė artimus santykius su jų šeima. Paaiškino, kad Kristina tuo metu jau turėjo savo butą Vilniuje, tačiau kiekvieną dieną atvažiuodavo pas tėvą, rūpinosi ūkiu. Tik 1991 metais, kai uždarė pieninę, Kristina nustojo važinėti. Nuo 2005 metų dirbo Avižienių žemėtvarkos skyriuje. Tuo metu ir sužinojo, kad ginčo gyvenamasis namas privatizuotas ieškovės brolio Ivano vardu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
19. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad:
19.1. Ieškovės K. Ž. tėvas A. Ž. mirė 1988 m. kovo 2 d. (e. b. t. 1, l. 47, 48, 67, 68, 75). A. Ž. 1985 m. balandžio 8 d. buvo pateikęs Vykdomajam komitetui prašymą leisti jam pirkti gyvenamąjį namą Bendorių k., Avižienių apylinkės taryboje, Vilniaus rajone, kuriame jis gyveno nuo 1966 m. (e. b. t. 1, l. 112). Vykdomasis komitetas 1985 m. kovo 14 d. sprendimu leido A. Ž. pirkti gyvenamąjį namą, esantį Bendorių k., Avižienių apylinkės taryboje, Vilniaus rajone, kuriame jis gyvena su šeima (e. b. t. 1, l. 113, 120).
19.2. Remiantis Lietuvos TSR Vilniaus rajono Avižienių apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985 m. vasario 18 d. pažyma ir 1988 m. liepos 18 d. pažyma, iki mirties A. Ž. gyveno Bendorių k., Avižienių apylinkės taryboje, Vilniaus rajone, Lietuvos SSR, kartu su sūnumi I. Ž. (e. b. t. 1, l. 70, 71, 114, 121).
19.3. Remiantis Vilniaus regioninio valstybės archyvo duomenimis, ieškovė K. Ž. 1988 m. rugpjūčio 9 d. pateikė pareiškimą Vilniaus valstybiniam notarų biurui dėl palikimo, atsiradusio po tėvo A. Ž. mirties (1988 m. kovo 2 d.), priėmimo. Pareiškime ieškovė patvirtino, kad mirus tėvui liko turtas – piniginis indėlis su palūkanomis, laikomas Vilniaus rajono Taupomosios kasos Nr. 7801 sąskaitoje Nr. 34745 (e. b. t. 1, l. 40, 41). Ieškovės brolis I. Ž. 1988 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimu, pateiktu Vilniaus valstybiniam notarų biurui, atsisakė jam priklausančios paveldimo turto, likusio mirus tėvui A. Ž., dalies jo dukters (sesės) K. Ž. naudai (e. b. t. 1, l. 42, 43). 1988 m. rugsėjo 8 d. buvo išduotas teisės į palikimą pagal įstatymą liudijimas, remiantis kuriuo, turto paveldėtoja K. Ž. priėmė palikimą, kurį sudaro piniginis indėlis su palūkanomis, laikomas TSRS Taupomojo banko Vilniaus rajono Vilniaus miesto skyriaus Nr. 7801 sąskaitoje Nr. 34745 (e. b. t. 1, l. 72, 73).
19.4. Po tėvo A. Ž. mirties, jo sūnus I. Ž. (atsakovės, testamentinės įpėdinės patėvis) pateikė VĮ „Registrų centras“ rašytinius paaiškinimus su prašymu pakeisti Vykdomojo komiteto 1985 m. balandžio 26 d. sutarties Nr. 158 antrąjį punktą, leidžiant jam pirkti gyvenamąjį namą, esantį Bendorių k., Avižienių sen. (e. b. t. 1, l. 50). Vilniaus rajono Liaudies deputatų taryba 1988 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 227 nusprendė tenkinti I. Ž. prašymą, pakeisti Vykdomojo komiteto 1985 m. balandžio 26 d. sutarties Nr. 158 antrąjį punktą, leisti Aleksandro sūnui I. Ž. pirkti gyvenamąjį namą, esantį Bendorių k., Avižienių sen. (e. b. t. 1, l. 51, 52). Vilniaus rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas (pardavėjas) ir ieškovės brolis I. Ž. (pirkėjas) 1989 m. vasario 13 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis kuria I. Ž. buvo parduotas už 1 095 rublių kainą 60,8 kv. m. gyvenamojo ploto namas, esantis Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus valstybinio žirgyno teritorijoje (e. b. t. 1, l. 55-56, 57).
19.5. I. Ž. sugyventinė Ž. P. (atsakovės motina) nuo 2010 m. liepos 9 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav. (e. b. t. 1, l. 6). I. Ž. sugyventinė Ž. P. 2010 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo kainą – 97 000 Lt (e. b. t. 1, l. 9-12). I. Ž. 2016 m. gruodžio 28 d. sudarė paskolos sutartį su Credit24 dėl 2 000,00 Eur, mokėjimo termino pabaiga – 2020 m. vasario 11 d. (e. b. t. 1, l. 21-26).
19.6. Ieškovės brolis I. Ž. mirė 2018 m. rugpjūčio 13 d. Po I. Ž. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo testamentinė įpėdinė E. K., kuriai 2019 m. birželio 18 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (e. b. t. 1, l. 193-197).
19.7. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei E. K., įregistravimo pagrindas – 2019 m. birželio 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (e. b. t. 1, l. 36-38).
19.8. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovei K. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimo pagrindas – 1992 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr.I-1374 Nr. 23-2851 (e. b. t. 1, l. 76, t. 2, l. 25-38).
19.9. Remiantis civilinės bylos Nr. e2-2597-936/2019 duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 14 d. ieškovė L. J. (I. Ž. dukra iš pirmos santuokos) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. K., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti I. Ž., mirusio 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. vasario 23 d. sudarytą oficialųjį testamentą, pagrindas – CK 1.89 straipsnio 2 dalis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2019 m. gegužės 15 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuris teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo priimtas, civilinė byla nutraukta. Bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta K. Ž. 2019 m. kovo 7 d. posėdžio metu parodė, kad Erika su mama Ž. P. atėjo gyventi nuo 1996 m. rugpjūčio mėnesio, po brolio mirties nuėjo pas notarą, sužinojo apie brolio sudarytą testamentą; sužinojusi apie sudarytą testamentą surado brolio vaikus iš pirmos santuokos, kuriuos įkalbėjo kreiptis į teismą ginčijant sudarytą testamentą (garso įrašo 01.18.14 – 02.0309).
20. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė nenagrinėti patikslinto 2019 m. gruodžio 16 d. ieškinio, kadangi patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą. Teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju patikslinto ieškinio priėmimas buvo galimas ir jo išnagrinėjimas atitiko byloje dalyvaujančių asmenų interesus.
21. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškinio faktinis pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, o dalykas – ieškinio reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
22. Vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovės 2019 m. gruodžio 16 d. patikslintas ieškinys teisme gautas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos (2020 m. vasario 17 d.). Teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad patikslinto ieškinio pateikimas pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje užvilkins bylos nagrinėjimą. Neginčijama, kad patikslintame 2019 m. gruodžio 16 d. ieškinyje buvo pakeistas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas), atsisakius pirminiame ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl pirkėjo teisės pripažinimo ir dalies paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo panaikinimo bei pareiškiant reikalavimą dėl kompensacijos už paveldėtą turtą priteisimo. Patikslintame 2019 m. gruodžio 16 d. ieškinyje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės analogiškos 2019 m. rugsėjo 18 d. ieškinyje nurodytoms, tik papildomai šalia 2019 m. rugsėjo 18 d. ieškinyje nurodytų teisinių pagrindų bendrai pažymėta, jog atsakovė atsakinga už palikėjo skolas ir turtines prievoles (CK 5.52 straipsnis). Teismo vertinimu, tai, kad 2019 m. gruodžio 16 d. patikslintame ieškinyje pakeistas ieškinio faktinis pagrindas jį papildant, neprieštarauja CPK 141 straipsnio nuostatoms, nes jos nedraudžia keisti vieną iš ieškinio elementų –ieškinio pagrindą arba dalyką. Be to, priešingai vertinant susidariusią situaciją nebūtų pasiektas pagrindinis bylinėjimosi proceso tikslas – iš esmės išnagrinėti tarp šalių užsitęsusį teisminį ginčą bei užkirsti kelią tolimesniam bylinėjimuisi.
24. Patikslintame ieškinyje ieškovė remiasi 1964 m. CK 512 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovės teigimu, jos brolis I. Ž. negalėjo sudaryti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties bei atsiskaityti už namą tėvo A. Ž. sumokėtomis įmokomis, kadangi visą tėvo turtą, likusį po jo mirties, paveldėjo ji, ieškovė K. Ž..
25. Pažymėtina, kad teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, taikomos tais atvejais, kai asmuo be pakankamo teisinio pagrindo įgyja turtą (ar teises), į kurį tam tikrų teisių turi ir kiti asmenys. Šios normos taip pat taikomos ir tais atvejais, kai teisės į turtą be pakankamo teisinio pagrindo įgyjamos viešosios teisės reglamentuojamų santykių srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo mėn. 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-777/2003, 2002 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1464/02). Santykius, susijusius su nepagrįstu turto įgijimu, reglamentuoja CK 6.237-6.242 straipsniai (1964 m. CK 512 straipsnis). Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti tai asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.
26. Kaip jau buvo minėta nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju mirus ieškovės tėvui A. Ž., jos brolis I. Ž. kreipėsi į Vykdomąjį komitetą dėl leidimo jam užbaigti gyvenamojo namo, esančio Bendorių k., Avižienių sen., pirkimo-pardavimo procedūrą (e. b. t. 1, l. 50). Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos 1988 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 227 ieškovės brolio I. Ž. prašymas buvo patenkintas, pakeistas Vykdomojo komiteto 1985 m. balandžio 26 d. sutarties Nr. 158 antrasis punktas, leisdžiant Aleksandro sūnui I. Ž. pirkti gyvenamąjį namą, esantį Bendorių k., Avižienių sen. (e. b. t. 1, l. 51, 52). Vilniaus rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas (pardavėjas) ir ieškovės brolis I. Ž. (pirkėjas) 1989 m. vasario 13 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis kuria I. Ž. buvo parduotas už 1 095 rublių kainą 60,8 kv. m. gyvenamojo ploto namas, esantis Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus valstybinio žirgyno teritorijoje (e. b. t. 1, l. 55-56, 57). Tiek Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos 1988 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 227, tiek jo pagrindu sudaryta gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyti, todėl laikomi teisėtais ir galiojančiais. Mirus ieškovės broliui I. Ž. jo palikimą priėmė testamentinė įpėdinė – atsakovė E. K.. Kaip minėta, civilinėje byloje Nr. e2-2597-936/2019 buvo pareikštas reikalavimas dėl palikėjo I. Ž. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau bylos nagrinėjimo metu šio reikalavimo buvo atsisakyta. Taigi, faktiškai yra susidariusi situacija, kad tiek palikėjo I. Ž. sudarytas testamentas, tiek jo pagrindu atsakovei E. K. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas taip pat įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl laikytini teisėtais ir galiojančiais.
27. Pažymėtina, kad 1964 m. CK 83 straipsnyje buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas. Šio kodekso 86 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškiniams dėl susitarimo pirkti butą bei pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais taikomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas, kuris prasideda nuo susitarimo pasirašymo bei buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškininės senaties termino eigos pradžios momentas yra gyvenamojo namo nuosavybės teisės įregistravimo viešajame registre diena (2004 m. spalio 13 d.). Teisės taikymo požiūriu šis momentas nustatytas pagal praktikoje suformuluotas taisykles. Objektyvių duomenų, remiantis kuriais galima būtų spręsti klausimą dėl minėto termino atnaujinimo nėra. Be to, nagrinėjamoje byloje patikslintame ieškinyje nėra pareikštas reikalavimas dėl administracinio pobūdžio sprendimo ir/ar pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei panaikinimo.
28. Vertinant ginčo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, pažymėtina, jog palikėjas I. Ž., kaip asmuo tuo metu kartu su tėvu nuolatos ir nepertraukiamai gyvenęs ginčo gyvenamajame name, turėjo teisinį pagrindą tapti gyvenamojo namo, privatizuojamo pagal Butų privatizavimo įstatymą (1991 m. gegužės 28 d. įstatymas Nr. I-1374), savininku. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta objektyvių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad I. Ž. neturėjo teisės privatizuoti gyvenamojo namo (CPK 178 straipsnis). Priešingai, remiantis oficialiais dokumentais, Lietuvos TSR Vilniaus rajono Avižienių apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985 m. vasario 18 d. pažyma ir 1988 m. liepos 18 d. pažyma, iki tėvo mirties ieškovės brolis I. Ž. kartu su tėvu A. Ž. gyveno Bendorių k., Avižienių apylinkės taryboje, Vilniaus rajone, Lietuvos SSR (e. b. t. 1, l. 70, 71, 114, 121). Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai įrodyta, kad ieškovė nepertraukiamai ir nuolatos gyveno kartu su tėvu iki jo mirties ginčo gyvenamajame name, todėl šiuo pagrindu ji turėjo teisę privatizuoti ginčo gyvenamąjį namą.
29. Teismas kritiškai vertina liudytojų D. V., V. P. ir K. G. parodymus, kadangi minėtos liudytojos iš esmės nepaaiškino jokių svarbių aplinkybių, susijusių su ieškovės ir brolio I. Ž. bei tėvo A. Ž. tarpusavio santykiais, jų tarpusavio susitarimais dėl ginčo gyvenamojo namo, jo privatizavimo, paveldėjimo, dėl piniginių klausimų ir pan. Tiek liudytoja K. G., tiek liudytoja V. P. iš esmės patvirtino, kad ieškovei įsigijus savo butą Vilniuje, jį atvažiuodavo pas tėvą beveik kasdien, rūpinosi ūkiu, tačiau nuolatos ir faktiškai su tėvu negyveno. Liudytoja V. P. parodė, kad minėtu laikotarpiu už namui teikiamą elektrą mokėjo tas, kas name gyveno, t. y. ieškovės brolis I. Ž.. Vertinant visų liudytojų parodymus, akivaizdu, kad tiek ieškovei, tiek kitiems jos giminaičiams buvo žinoma, jog iki ieškovės tėvo mirties gyvenamojo namo privatizavimo procedūra nebuvo baigta, ką patvirtino liudytoja K. G., kuri, anot jos, bendravo šiuo klausimu su ieškovės tėvu prieš mirtį.
30. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė K. Ž. asmeninės nuosavybės teise 1992 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr.I-1374 Nr. 23-2851 pagrindu yra įsigijusi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e. b. t. 1, l. 76, t. 2, l. 25-38). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pasinaudojo tuo metu Butų privatizavimo įstatyme jai numatyta teise tapti buto, o ne ginčo gyvenamojo namo, privatizuojamo pagal Butų privatizavimo įstatymą (1991 m. gegužės 28 d. įstatymas Nr. I-1374), savininke.
31. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti administraciniai sprendimai, kurių pagrindu buvo sudaryta ginčo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, kuri šiai dienai taip pat yra galiojanti, į tai, kad ieškovė faktiškai nerealizavo ir teisiškai negalėjo realizuoti teisės į ginčo gyvenamojo namo privatizavimą, o jos brolis I. Ž. šia subjektyviąją teisę tinkamai realizavo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog I. Ž. be teisėto pagrindo įgijo gyvenamąjį namą bei taikyti 1964 m. CK 512 straipsnio nepagrįsto praturtėjimo nuostatas.
32. Teismas, pasisakydamas dėl patikslinto ieškinio argumentų, kad I. Ž. apgaulės būdu užvaldė tėvo A. Ž. lėšas (įmokas), panaudodamas jas atsiskaitymui už privatizuojamą gyvenamąjį namą, pažymi, jog mokėjimas buvo atliktas 1985 m. spalio 17 d., t. y. tuo metu, kai A. Ž. buvo gyvas bei gyveno ginčo gyvenamajame name kartu su sūnumi I. Ž.. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė K. Ž. 1988 m. rugpjūčio 9 d. pateikė pareiškimą Vilniaus valstybiniam notarų biurui dėl palikimo, atsiradusio po tėvo A. Ž. mirties (1988 m. kovo 2 d.), priėmimo. Pareiškime ieškovė patvirtino, kad mirus tėvui liko turtas – piniginis indėlis su palūkanomis, laikomas Vilniaus rajono Taupomosios kasos Nr. 7801 sąskaitoje Nr. 34745 (e. b. t. 1, l. 40, 41). 1988 m. rugsėjo 8 d. ieškovei buvo išduotas teisės į palikimą pagal įstatymą liudijimas, remiantis kuriuo, turto paveldėtoja K. Ž. priėmė palikimą, kurį sudaro piniginis indėlis su palūkanomis, laikomas TSRS Taupomojo banko Vilniaus rajono Vilniaus miesto skyriaus Nr. 7801 sąskaitoje Nr. 34745 (e. b. t. 1, l. 72, 73). Minėti duomenys patvirtina, kad A. Ž. atlikti mokėjimai už gyvenamąjį namą nebuvo įtraukti į paveldimo turto balansą. Be to, tokie mokėjimai ir negalėjo būti įtraukti į paveldimą turtą, nes, kaip minėta, buvo atlikti palikėjui gyvenant kartu su sūnumi, buvo tikslinio pobūdžio. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų padaryti priešingą išvadą.
33. Vertinant susiklosčiusią situaciją CK 5.52 straipsnio kontekste pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę, neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų reikalavimų patenkinimo terminas, pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą pareikšti atsakovei, kaip testamentinei I. Ž. įpėdinei, reikalavimą CK 5.52 straipsnio pagrindu, todėl prarado teisę į reikalavimo (ne)patenkinimą iš skolininko (palikėjo) paveldėtojos paveldėto turto. Be to, kaip minėta, byloje nėra įrodyta, kad ieškovė turi teisę iš palikėjo I. Ž. testamentinės įpėdinės reikalauti jai sumokėti kompensaciją už paveldėtą turtą.
34. Teismas išdėstytų argumentų ir teisinių išvadų pagrindu atmeta kaip nepagrįstą ieškovės K. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams E. K. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl kompensacijos už paveldėtą turtą priteisimo.
35. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovės K. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
36. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jos interesų atstovavimu nagrinėjamoje byloje. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius šių bylinėjimosi išlaidų dydį, jų apmokėjimo faktą. Teismo vertinimu, atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl jų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
37. Ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį dėl 15 300,00 Eur kompensacijos priteisimo turėjo sumokėti 344,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi buvo nustatytas pagrindas atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (e. b. t. 1, l. 135-136). Kadangi priimamas ieškovei nepalankus sprendimas, iš ieškovės valstybei priteistinas 344,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 344,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.