Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2024-03-13 · Administracinė byla Nr. eA-314-629/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-13
Bylos Nr.
eA-314-629/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04002-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-314-629/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04002-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Viešojo valdymo agentūra) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas, atsakovas), teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 7 d. prašymo (toliau – ir Prašymas) 2 punktą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą; 2) priteisti iš atsakovo Departamento jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. papildoma nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-431-438/2021 nutarė priimti papildomą nutartį: priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Departamento 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas tikslu taupyti laiką ir pinigus (nesikreipiant į antstolį) kreipėsi į Departamentą su Prašymu, kuriuo prašė: 1) teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą; 2) spręsti klausimą dėl D. B. kvalifikacijos ir jo atitikimo užimamoms patarėjo pareigoms, o tam skirti D. B. neeilinę atestaciją. Departamentas teismo priteistus pinigus pervedė 2021 m. spalio 27 d., tačiau nuo Prašymo pateikimo praėjus virš mėnesio (daugiau kaip 20 darbo dienų), iki kreipimosi į teismą pareiškėjas iš Departamento į Prašymo 2 punkto prašymą jokio atsakymo ir / ar administracinio sprendimo nėra gavęs, kuo yra varžoma pareiškėjo teisė laiku bei tinkamai gauti informaciją (atsakymą).

2.2. Departamentas nuo Prašymo pateikimo, Prašymą (konkrečiai Prašymo 2 punktą) išnagrinėti ir jam atsakyti bei priimti ir pateikti administracinį sprendimą (pateikti bet kokį atsakymą) atitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 10 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies reikalavimus privalėjo per 20 darbo dienų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 str. 2 d., VAĮ 10 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 p.), vėliausiai iki 2021 m. lapkričio 8 d., o kadangi to nepadarė ir toliau nevykdo, todėl pripažintina, kad Departamentas vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Departamente 2021 m. spalio 7 d. gautas pareiškėjo el. laiškas, kuriuo pareiškėjas prašė priteistas bylinėjimosi išlaidas pervesti į jo nurodytą sąskaitą ir spręsti klausimą dėl D. B. kvalifikacijos ir jo atitikimo užimamoms patarėjo pareigoms, o tam skirti D. B. neeilinę atestaciją.

4.2. Departamentas neatsisakė atsakyti į pareiškėjo 2021 m. spalio 7 d. prašymą. Į identišką Prašymo 2 punktui prašymą Departamentas išsamiai ir detaliai atsakė 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 27D-2726) ir esant teisiniam pagrindui (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas) skundas ar prašymas nėra nagrinėjamas, nėra taikytinos ir Taisyklės. Departamentas 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 27D-1350, 2021 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 27D-1542 ir 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 27D-2726 atsakė pareiškėjui išsamiai, motyvuotai ir detaliai dėl tarnybinės atsakomybės valstybės tarnautojui taikymo, detaliai, išsamiai ir motyvuotai paaiškino kokiais atvejais gali būti taikoma atsakomybė, atsižvelgiant į pareiškėjo rašte nurodytas galimo pažeidimo aplinkybes, išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateikė atitinkamus atsakymus, taip pat išsamiai atsakė pareiškėjui dėl tarnybinę nuobaudą skiriančio asmens diskrecijos, D. B. kvalifikacijos ir jo atitikimo užimamoms patarėjo pareigoms. Departamentas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo 2021 m. spalio 7 d. prašymo dalies apie valstybės tarnautojo D. B. atitikimą užimamoms pareigoms

Šalies argumentai

4.3. Pareiškėjui į prašymą dėl D. B. kvalifikacijos vertinimo buvo atsakyta 2021 m. rugsėjo 24 d., 13 dienų iki pareiškėjo pakartotinio ir absoliučiai tapataus Prašymo 2 punkte nurodyto reikalavimo vertinti valstybės tarnautojo D. B. tarnybinę veiklą ir pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

4.4. Tiek 2021 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 27D-1542, tiek 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 27D-2726 Departamentas pareiškėjui išsamiai paaiškino dėl valstybės tarnautojams taikomos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, dėl tarnybinę nuobaudą skiriančio asmens diskrecijos, primygtinai ir vadovaujantis vien tik subjektyviu manymu pareiškėjas nuolat skundžia Departamento tarnautojus, remdamasis tik deklaratyviais pareiškimais, o ne realiomis faktinėmis aplinkybėmis, nors būdamas profesionaliu teisininku puikiai suvokia raštų / atsakymų turinį.

4.5. Pareiškėjo Prašyme nėra nurodytos jokios aplinkybės, susijusios su galimu paties pareiškėjo asmens teisių pažeidimu, taip pat nėra prašoma suteikti konkrečią informaciją, susijusią su Departamento viešųjų funkcijų vykdymu, o tik nurodomas absoliučiai abstraktus reikalavimas spręsti klausimą dėl D. B. kvalifikacijos ir jo atitikimo užimamoms patarėjo pareigoms, o tam skirti D. B. neeilinę atestaciją. Taip pat nėra aišku kokią informacija siekia pareiškėjas gauti ir koks yra kreipimosi į teismą tikslas. Pareiškėjas nėra viešąjį interesą ginantis subjektas, todėl ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą atlikti valstybės tarnautojo kvalifikacijos patikrinimą, remiantis tik pareiškėjo niekuo nepagrįstu, subjektyviu noru, nenurodant konkrečių faktinių galimo tarnybinio pažeidimo aplinkybių yra nepagrįstas ir atmestinas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

Šalies argumentai

6.1. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 17 d. el. laiške kreipėsi į Departamentą su prašymu peržiūrėti Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio vaizdo / garso įrašą ir dėl Komisijos primininko / nario D. B. esamų šiurkščių tarnybinių nusižengimų (iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus), pradėti ir atlikti D. B. tarnybinių nusižengimų tyrimą ar tarnybinį patikrinimą, ką atlikus ir nustačius, už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir/ar kitus šiurkščius tarnybinius nusižengimus, ypatingai ir už įstatymų dėl nušalinimo nevykdymą, D. B. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už šiurkščius tarnybinius nusižengimus (VTĮ 16 ir 33 straipsniai).

6.2. Departamentas 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 27D-1350 atsakė pareiškėjui, nurodydamas, kad vien faktas, kad komisijos pirmininkas D. B., vykdydamas savo funkcijas, atstovauja Departamentui bylose administraciniame teisme, negali suponuoti D. B. šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Skundo tyrimo metu Departamente nenustatyta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1295 redakcija), 26 punkte nurodytų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl komisijos pirmininko šališkumo. Departamentas nurodė, kad nėra pagrindo pradėti Departamento tarnautojui D. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros.

6.3. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 11 d. el. laišku kreipėsi į Departamentą, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1937-595/2021 nutraukęs bylą, iš Departamento pareiškėjui priteisė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalims šią nutartį apskundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 vilkinimo faktą patvirtino ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. teismo nutartį, kuria pareiškėjui priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas reikalavo iš darbuotojo / tarnautojo, pravilkinusio atlikti savo pareigas, išreikalauti 100 Eur Departamentui padarytą turinę žalą asmeniškai iš jo. Pareiškėjas šiuo raštu reikalavo už pareigų atlikimo vilkinimą šiam darbuotojui/tarnautojui (-ams) padarius esminį šiurkštų darbo/tarnybinį nusižengimą (iš esmės pažeidė VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus ir kitas teisės normas), pradėti ir atlikti darbo / tarnybinio nusižengimo tyrimą ar tarnybinį patikrinimą, ką atlikus ir nustačius skirti darbo / tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už šiurkštų darbo/tarnybinį nusižengimą.

6.4. Departamentas 2021 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 27D-1542 pareiškėjui išsamiai, motyvuotai ir detaliai atsakė dėl tarnybinės atsakomybės valstybės tarnautojui taikymo, detaliai paaiškino, kokiais atvejais gali būti taikoma atsakomybė, atsižvelgiant į pareiškėjo rašte nurodytas galimo pažeidimo aplinkybes, išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateikė atitinkamą atsakymą, taip pat išsamiai atsakė pareiškėjui dėl tarnybinę nuobaudą skiriančio asmens diskrecijos, atkreipdamas pareiškėjo dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-112-525/2021 nurodoma, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, arba asmens, kuris turi teisę taikyti asmeniui tarnybinę atsakomybę, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos ar asmens diskrecija, nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą.

6.5. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 17 d. el. laiške kreipėsi į Departamentą su Prašymu, kuriame nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-431-438/2021 vilkinimo faktą patvirtino, Departamento atskirąjį skundą atmetė (pareiškėjo nuomone, atskirasis skundas D. B. surašytas netinkamai ir nekvalifikuotai) ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria pareiškėjui priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidų reikalavimu. Pareiškėjas prašė spręsti klausimą dėl D. B. kvalifikacijos ir jo atitikimo užimamoms patarėjo pareigoms, o tam skirti D. B. neeilinę atestaciją.

6.6. Departamentas 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 27D-2726 atsakė pareiškėjui į prašymą pažymėdamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje jau ne kartą yra pasisakęs, jog valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos atlygintos kitam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėta veika, dėl kurios vyko teisminis ginčo nagrinėjimas, taip pat šiuo raštu Departamentas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal teismų sprendimus pareiškėjui buvo priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (ne turtinė ar neturtinė žala) – nėra jokio pagrindo pradėti VTĮ 39 straipsnyje nustatytos regreso procedūros.

6.7. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą spręsti klausimą dėl D. B. kvalifikacijos ir jo atitikimo užimamoms patarėjo pareigoms, o tam skirti D. B. neeilinę atestaciją, nurodė, kad VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. D. B. vykdo jam kaip Departamento valstybės tarnautojui pavestas funkcijas, nurodytas šios pareigybės aprašyme, ir atstovauja Departamentui teismuose. Šias pareigas minėtas valstybės tarnautojas atlieka tinkamai, jo kvalifikacija nekelia abejonių.

6.8. Pareiškėjas 2021 m. spalio 7 d. pakartotinai kreipėsi į Departamentą su Prašymu.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apžvelgęs ABTĮ nuostatas (29 str. 2 d.), Taisyklių nuostatas (32 p.), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas (1 str. 1 d., 3 str. 1 d., 4 d., 5 d.), VAĮ nuostatas (11 str. 3 d. 3 p.), nurodė, kad, kadangi pareiškėjui į Prašymą Departamentas išsamiai ir detaliai atsakė 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 27D-2726, todėl, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, skundas ar prašymas nėra nagrinėjamas ir jam nėra taikomos Taisyklės.

8. Teismas padarė išvadą, kad, kadangi Departamentas 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 27D-1350, 2021 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 27D-1542 ir 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 27D-2726 pareiškėjui išsamiai, motyvuotai ir detaliai atsakė dėl tarnybinės atsakomybės valstybės tarnautojui taikymo, detaliai, išsamiai ir motyvuotai paaiškino kokiais atvejais gali būti taikoma atsakomybė, atsižvelgiant į pareiškėjo rašte nurodytas galimo pažeidimo aplinkybes, išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateikė atitinkamus atsakymus, taip pat išsamiai atsakė pareiškėjui dėl tarnybinę nuobaudą skiriančio asmens diskrecijos, D. B. kvalifikacijos ir jo atitikimo užimamoms patarėjo pareigoms, Departamentas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo Prašymo dalies apie valstybės tarnautojo D. B. atitikimą užimamoms pareigoms.

9. Teismas nurodė, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir Prašymą, todėl konstatavo, jog įpareigoti Departamentą, teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti Prašymo 2 punktą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą nėra pagrindo.

III.

10. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nepriklausomai nuo pareiškėjo ankstesnių prašymų visais atvejais reaguoti ir priimti sprendimą nagrinėti ar nenagrinėti Prašymo 2 punktą ir jį pateikti pareiškėjui (pateikti atsakymą), privalo viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas), o administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai.

11.2. Dėl Prašymo 2 punkto Departamentas nėra priėmęs jokio sprendimo ir jokio atsakymo nėra pateikęs pareiškėjui, nors pagal Departamentui priskirtą kompetenciją privalo tai padaryti.

Motyvuojamoji dalis

11.3. Pirmosios instancijos teismas tiesiog perrašė Departamento atsiliepimą į pareiškėjo skundą, todėl toks sprendimas naikintinas.

12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino įstatymus. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylų faktinės aplinkybės nėra nei panašios, nei tapačios su nagrinėjama byla, todėl nagrinėjamu atveju negali būti aktualios ir reikšmingos, siekiant užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą.

IV.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą išnagrinėti Prašymo 2 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjo skundą atmetė.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog į Prašymo 2 punktą visiškai nebuvo atsakyta, dėl šio punkto nėra priimtas joks administracinis sprendimas, nors Departamentas turi pareigą į tokį prašymą atsakyti.

17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nurodo, kad, atsižvelgiant į VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, kaip teisingai nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, kai prašymas paliekamas nenagrinėtu, tai turėtų būti įforminta administraciniu sprendimu, kuriame ir turi būti nurodyti pagrindai, dėl kurių asmens prašymas paliekamas nenagrinėtu. Priešingu atveju, asmuo atsidurtų teisinio neapibrėžtumo situacijoje, nežinodamas, ar jo prašymas yra nagrinėjamas, ar jis paliktas nenagrinėtu, taip pat, nesant sprendimo palikti skundą (prašymą) nenagrinėtų, asmuo neturėtų galimybės tokio sprendimo apskųsti ir taip ginti savo galbūt pažeistas teises.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-429-968/2022). Priešingai vertinant, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Teisės aktai nenumato nei teisės nei pareigos skundžiamo akto motyvacijos trūkumus šalinti ar motyvus sukurti administracinį ginčą nagrinėjantiems subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023). Nagrinėjamu atveju apskritai nesant administracinio akto, kuriuo būtų išspręstas Prašymo 2 punktas, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas vilkino atlikti veiksmus, o, kaip matyti iš nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai, kad Prašymo 2 punktas turėjo būti paliktas nenagrinėtu, neturi teisinės reikšmės, kadangi jie turėjo būti nurodyti administraciniame sprendime, kuriuo būtų išspręstas Prašymo 2 punktas.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nepateikė jokio atsakymo į Prašymo 2 punktą, nors turėjo pareigą tai padaryti (VAĮ 11 str. 1 d., Taisyklių 32 p., 35 p.), todėl konstatuotina, kad atsakovas vilkino atlikti jam teisės aktais priskirtus veiksmus. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir atsakovas įpareigojamas išnagrinėti Prašymo 2 punktą iš naujo.

22. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

23. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

24. Pagal Rekomendacijų 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes.

25. Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas (500 Eur už skundo parengimą, 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą) pagrindžiančius dokumentus.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

27. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už procesinių dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 400 Eur.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą, todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėjui neturėtų būti priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. K. skundą tenkinti ir įpareigoti atsakovą Viešojo valdymo agentūrą išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. spalio 7 d. prašymo 2 punktą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Viešojo valdymo agentūros 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė