Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. (D. K.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir jam paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, neatlikta pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jam paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. D. K. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžia D. K. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistųjų D. K. ir T. D. apeliaciniai skundai atmesti.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties dalys. T. D. ir D. K. veika, už kurią jie buvo nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirtos bausmės: T. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atlikti pataisos namuose. D. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šios bausmės pridėta neatliktos bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, dalis ir jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kitos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties dalys paliktos nepakeistos.

4. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. birželio 2 d. Bausmės pradžia D. K. skaičiuotina nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio paskelbimo 2016 m. birželio 2 dienos. Priteista iš Ž. Š., A. T. ir D. K. 580 Eur turtinės žalos atlyginimo R. R. solidariai. Priteista iš Ž. Š., A. T. ir D. K. po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. R.. Priteista iš Ž. Š., A. T. ir D. K. po 333,33 Eur nukentėjusiajam R. R. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

5. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. F., nuteistojo Ž. Š. apeliaciniai skundai atmesti.

6. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi D. K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia D. K. skaičiuotina nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio paskelbimo 2016 m. birželio 2 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. birželio 2 d.

7. Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. rugpjūčio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. vasario 18 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 laisvės atėmimo bausmės – 2023 m. balandžio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. gegužės 10 d. – 3 metai 9 mėnesiai 8 dienos.

8. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus kalėjime, protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nutarta pakartotinai nuteistąjį svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2023 m. lapkričio mėnesį.

9. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atmestas nuteistojo D. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

II. Skundo prašymai ir argumentai

10. Nuteistasis D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

11. Skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo institutas sukurtas kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, padėti nuteistajam resocializuotis visuomenėje. Pažymima, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, jog jis atleidžiamas nuo likusios paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos ištaisos sąlygas, būtų svarstomas klausimas dėl jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 15 d. nutartis Nr. T-928-1033/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartis Nr. TS-17-961/2022).

12. Nuteistas skunde akcentuoja tai, kad jis bausmės atlikimo metu įvykdė visas kalėjime esančias resocializacijos programas, 5 kartus skatintas, nuo 2019 m. neturi nei vienos nuobaudos, įvykdė visus turimus įsiskolinimus.

13. Nuteistojo nuomone, sprendimas neatitinka lygtinio paleidimo siekiamų tikslų bei naudos nuteistajam. Pažymima, jog lygtinis paleidimas pirmiausia yra viena iš sąlygų, galinti skatinti pozityvų nuteistųjų asmenų elgesį įkalinimo įstaigoje. Antra, lygtinis paleidimas sudaro galimybes nuosekliai ir sisteminei nuteistojo asmens resocializacija. Trečia, lygtinis paleidimas leidžia (ap)riboti kalinimo žalą. Ketvirta, lygtinis paleidimas sudaro sąlygas skatinti lygtinai paleisto asmens atsakomybę ir savarankiškumą bei sudaro prielaidas probacijos tarnybai ne tik prižiūrėti lygtinai paleistą asmenį, bet ir teikti jam tikslingą pagalbą, koreguoti taikomas priemones pagal asmens elgesį ir poreikius gyvenant laisvėje, o neuždarose sąlygose. Penkta, lygtinis paleidimas leidžia mažinti kalinių skaičių, kalinimo kaštus ir geriau spręsti visas su įkalinimo įstaigų perpildymu susijusias problemas.

14. Nuteistasis, prašydamas leisti jam resocializuotis visuomenėje, atkreipia dėmesį į tai, kad jis turi šeimą, žmoną ir (duomenys neskelbtini) sūnus, kuriems reikalingas tėvas, sutinka su lygtinio paleidimo sąlygomis, išėjęs į laisvę turės darbą ir tuo pačiu prisidės prie šeimos bei vaikų gerovės ir jų išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. K. skundas atmestinas.

16. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo D. K. skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis yra išsamiai motyvuota, pagrįsta ir teisėta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

17. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

18. Taigi, BVK nustatytas vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad galima būtų padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

19. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas D. K. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis D. K. atliko 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2023 m. balandžio 18 d., vadinasi, nuteistasis D. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant, ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė egzistuojant materialiojo pagrindo taikyti D. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

21. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų bei argumentų, priimdamas procesinį sprendimą, kuris netenkina nuteistojo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atmesti nuteistojo D. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

22. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo D. K. elgesio pokyčiai: nuteistasis dalyvavo mokymosi procese, užsiima individualia veikla, sumokėjo turimas skolas, kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo, individualaus socialinės reabilitacijos priemonių valdymo galimybės, dėjo pastangas dalyvauti intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose kriminogeninių veiksnių valdymui, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus. Paskutiniu bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis supažindintas su pirmuoju socialinės integracijos etapu. Taip pat nuteistasis dalyvavo kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje, pozityvaus užimtumo priemonėse: spalvų terapijoje; stalo teniso turnyre; auksinio proto žaidime; renginyje, skirtame vasario 16 d. paminėti; smiginio turnyre; teniso turnyre; stalo žaidimų turnyre; teisėjavo futbolo turnyre; du kartus dalyvavo labdaros organizacijos surengtuose klasikinės muzikos koncertuose; sporto renginyje; pokerio, teniso turnyre. Šuo metu nuteistasis dalyvauja nuteistųjų sėkmingo reintegravimosi programos „Aš esu pokytis“ grupiniuose valdymo užsiėmimuose. Nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu vykdė individualią veiklą – logistikos konsultacinę veiklą ir laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. kovo 1 d. gavo 400 Eur pajamų. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. 2023 m. balandžio 5 d. Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus duomenimis, nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi (atšaukti), tad iš to matyti, kad nuteistasis D. K. dėjo pastangas spręsti savo turimus finansinius įsipareigojimus. Šios nustatytos aplinkybės parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, buvo vadovaujamasi 2023 m. balandžio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatytais duomenimis, analizuotos tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, vertinant jas kaip visumą.

24. Nors D. K. yra įsitikinęs, kad būdamas laisvėje galės tinkamai integruotis į visuomenę, prižiūrimas Probacijos tarnybos, vesti tinkamą gyvenimo būdą bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau, kaip matyti, 2023 m. balandžio 26 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė D. K. pakartotinio nusikalstamo rizika. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė nuo tyrimo, atlikto pirmą kartą 2017 m. gegužės 3 d. Pakartotinai nuteistasis buvo vertinamas 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. spalio 31 d., šių vertinimų metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, vertinimo metu reikšmingų rizikos pokyčių nenustatyta. Teigiami rizikos pokyčiai nustatyti tik paskutiniojo nuteistojo vertinimo, atlikto 2023 m. balandžio 26 d., metu, kuomet konstatuota, kad buvo pastebėti teigiami pokyčiai problemų sprendimo ir pasekmių nustatymo (mąstymo ir elgesio) srityje, tačiau nuteistojo rizika nusikalsti ženkliai nepasikeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. balandžio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai (teistumai; didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas šiame teisme, skaičius; dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (t. y. siekiant finansinės naudos) modelio dalis) ir net keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų sprendimo, pasekmių numatymo sunkumai). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis D. K. nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju D. K. bausmės atlikimo pabaiga yra 2027 m. vasario 18 d., tačiau 2023 m. dar yra nustatytas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. darbo patirtis įgyta iki suėmimo; bausmės atlikimo metu įgyta profesinė kvalifikacija; įsidarbinimo galimybė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie veiksniai neatsveria nustatytų trijų statinių ir net keturių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis D. K. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir turėjo darbą (dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini)), bei pats nuteistasis teigė, kad jo pagrindinis pajamų šaltinis buvo darbo užmokestis, tačiau, kaip matyti iš D. K. kriminalinės patirties – jis ne kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su materialinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių kontekste ir faktas, jog byloje yra pateikta UAB „M.“ pažyma apie tai, kad nuteistąjį įmonė priims (duomenys neskelbtini) pareigoms po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, nesudaro pakankamo pagrindo nebejotinai spręsti, kad nuteistasis D. K. būdamas laisvėje iš tiesų tinkamai įsitrauks į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis turi šeimą, žmoną ir (duomenys neskelbtini) sūnus, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais. Nors galima darbo vieta ir tamprūs ryšiai su artimaisiais, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą bei neužtikrina, kad laisvėje D. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

26. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo D. K. gyvenimo stiliaus sritį, pripažinta, kad nuteistojo elgesys pasižymėjo nusikalstamumu jau nuo 19 metų. Nepaisant turimo darbo ir šeimos, taip pat jo atžvilgiu taikomų poveikių priemonių, D. K. negebėdavo padaryti reikiamų išvadų ir nuosekliai kartojo ankstesnes klaidas – vykdė naujus nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje, analizuojant nuteistojo nuostatas, pripažinta, kad jo nusikalstamas elgesys pasireiškė vadovaujantis netinkamomis moralinėmis nuostatomis. Nuteistasis nusikalto ne kartą, jam būdingos tam tikros neigiamos nuostatos į visuomenės narius – ne tik ne kartą teistas, bet ir baustas administracine tvarka. Be to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nenuoseklus, 5 kartus skatintas, 8 kartus baustas drausmine tvarka, 1 kartą nuobauda panaikinta. Vien aplinkybė, kad nuteistasis 5 kartus skatintas, 1 kartą panaikinant nuobaudą, dar neleidžia neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija struktūrizuotoje aplinkoje yra baigta.

27. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. D. K. subendrintą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto aguonų ir kanapių auginimo), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), BK 181 straipsnio 2 dalyje (turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą), padarymo, t. y. atlieka bausmę iš esmės už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Nuteistojo nusikalstamos veikos buvo susijusios su finansinės naudos siekimu ir šios naudos siekimas buvo realizuojamas vis pavojingesniais būdais – buvo vykdomas draudžiamų medžiagų auginimas, o vėliau finansinės naudos gavimui buvo panaudotas ir smurtas. Savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis D. K. prisipažino tik iš dalies. Pažymėtina ir tai, kad D. K. teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje – (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotus kriminogeninius veiksnius, rizika, jog nuteistasis D. K. nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

28. Sistemiškai įvertinus nuteistojo D. K. nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą su kitais nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančiais duomenimis, skundžiamoje nutartyje pagrįstai buvo padaryta išvada, kad nuteistojo D. K. pažanga nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

29. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisijos dauguma priėmė sprendimą (3 balsai prieš, 1 balsas už, pateikiant atskirąją nuomonę) netaikyti D. K. lygtinio paleidimo. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

30. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš pataisos įstaigos. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistasis D. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.